Valdžios ambicijos nieko gero nežada

Baltarusiai nori draugauti

Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovas Pavelas Slunkinas sakė, kad jų šalis visada siekė sutarti su kaimynais, tad Lietuvos nusistatymas pieš Astrave statomą elektrinę jiems atrodo keistokas.

„Dar 2009-aisiais jūsų šalies vadovai teigė nematantys jokios problemos dėl atominės elektrinės statybų Baltarusijoje, tačiau po poros metų tonas pasikeitė ir nuo tada jokių dialogų tarp šalių šiuo klausimu nebevyksta“, - „Vakaro žinioms“ sakė pašnekovas.

Dažniausi išsakomi priekaištai Baltarusijai, pasak diplomato, yra dėl to, kad pasirinkta ne ta aikštelė, elektrinė neapsaugota nuo pavojaus iš oro, naudojamos pasenusios technologijos ir Baltarusija yra uždara bei neįsileidžia užsienio specialistų.

„Visi šie priekaištai išsakomi ignoruojant pasiūlymus ir kvietimus. Jūsų pusės atstovai ne kartą buvo kviesti, bet neatvyko. Astravo aikštelė buvo pasirinkta po ilgų ir kruopščių tyrimų. Buvo galvojama apie porą kitų galimų vietų, tačiau geologiniai tyrimai parodė, kad jos tam nėra tinkamos, todėl buvo apsistota prie dabartinės, kuri, pagal pradinį projektą, buvo tik rezervinė. Be to, jei pažiūrėsime į Europos žemėlapį, joje apstu elektrinių, stovinčių gerokai arčiau didelių savų ar svetimų valstybių miestų, negu statoma mūsiškė. Netgi Visagino AE stovi arčiau Baltarusijos sienos, negu stovės Astravo, bet mes dėl to nepriekaištavome.

Elektrinės kupolas statomas toks, kad atlaikytų susidūrimą su 6 tonų svorio objektu, nes maždaug tiek sveria nedideli lėktuvai arba didžiųjų lainerių varikliai. Reikalauti, kad jis atlaikytų 200 tonų svorį nėra realu, nes pasaulyje tokia praktika netaikoma.

Kai elektrinė pradės veikti, bus keičiamos virš jos einančių oro takų kryptys, papildomai elektrinės apsaugai bus sumontuota tik jos oro erdvę sauganti priešlėktuvinė gynybos sistema.

Mūsų elektrinę stato vienas iš atominės energetikos rinkos lyderių - Rusijos įmonė „Rosatom“. Ji analogiškas elektrines stato Suomijoje, Vengrijoje, Turkijoje, Indijoje ir Kinijoje. Statybų procese įvertinta ne tik Černobylio, bet ir Fukušimos patirtis. Bus montuojami keturi saugos barjerai (Visagino AE turėjo tik du - aut. past.), papildomai po reaktoriais bus įrengtos išsilydžiusių medžiagų gaudyklės - brangi ir todėl retai taikoma sistema. Astrave naudojamos technologijos - gerokai naujesnės, negu šiuo metu Europoje veikiančių atominių elektrinių, tačiau Lietuvai kliūna ne jos ar elektrinę planuojantys statyti lenkai, o būtent mes“, - konstatavo pašnekovas.

Paklaustas apie galimą poveikį aplinkai, P.Slunkinas patikino, kad tokie tyrimai taip pat buvo atlikti ir gauti teigiami rezultatai: „Statome elektrinę savo šalyje, tad tikrai nesirengiame patys sau kenkti ar statyti blogai. Net elektrinės reaktorių aušinimui panaudotas Vilijos (Baltarusijoje taip vadinama Neris - aut. past.) vanduo nebegrįš į upę, o bus išgarintas, siekiant dar labiau apsaugoti aplinką.“

Tiesa, diplomatas negalėjo atsakyti, ar dėl aušinimo vandens lygis Neryje dar labiau nesumažės.

Lietuvai atrodo kitaip

Energetikos ministerija priminė, kad Lietuva 2017 m. priėmė įstatymą, numatantį, jog į mūsų šalies rinką negali patekti elektros energija iš tų trečiųjų šalių, kuriose veikia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai kelianti branduolinė elektrinė (BE).

„Seimas, įvertinęs Vyriausybės pateiktą vertinimą, patvirtino, kad Baltarusijoje statoma BE patenka į šią kategoriją, tad joje gaminama elektra į mūsų rinką negalės patekti“, - rašoma ministerijos atsakyme, teigiant, jog Lietuvos sprendimas turi konkrečias ekonomines pasekmes.

„Skaičiuojant pinigais ir darant prielaidą, kad Baltarusija eksportuotų visą viename bloke pagamintą elektrą per Lietuvą, to nedarant, pagal dabartines elektros kainas, per vieną dieną ji prarastų iki 2 mln. eurų. Galimybės parduoti BE pagamintą elektros energiją kitoms šalims kol kas yra miglotos - nei Estija, nei Latvija tiesioginės elektros jungties su Baltarusija neturi. Pagal dabar galiojančius susitarimus tarp Lietuvos, Estijos ir Latvijos operatoriai prekiauti elektra iš trečiųjų šalių gali tik per Lietuvos ir Baltarusijos tarpsistemines jungtis. Be to, dėl dabartinio Rusijos taikomo reguliacinio prekybos režimo elektra iš Baltarusijos yra nekonkurencinga, todėl prekyba per Rusiją irgi mažai tikėtina. Jei Rusija pradės taikyti kitokį režimą, tai bus padaryta jos vartotojų sąskaita.“

Ministerijos teigimu, Astravo BE gaminamos elektros kainai įtakos gali turėti ir panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyvių atliekų galutinis sutvarkymas, galintis kainuoti tiek pat, kiek pačios BE statybos. Įvertinus tai, tikėtina, kad BE pagamintos elektros kaina bus didesnė už prognozuojamą elektros energijos kainą „Nordpool“ biržoje.

Taip pat ministerijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad Astravo BE statybai parinkta vieta, kuri pačios Baltarusijos mokslininkų atliktais vertinimais yra mažiausiai tinkama branduolinės elektrinės statyboms dėl seisminių teritorijos savybių. O nuo pat statybų pradžios jas lydi rimti ir nuo visuomenės slėpti pažeidimai ir incidentai, nebuvo ir nėra laikomasi nei branduolinės saugos, nei tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų. Tą pripažino tarptautinė bendruomenė - Espo konvencijos šalys - patvirtinusios, kad Baltarusija nepateikė pakankamų sprendimo statyti atominę elektrinę Astravo aikštelėje argumentų.

Komentaras

Pasak energetikos srities specialisto Jurgio Vilemo, pasinaudojant psichologiniu efektu, kurį sukėlė tai, kad elektrinė statoma netoli mūsų sostinės, prasidėjo politiniai, mažai ką su technologijomis ir jų analize turintys, žaidimai.

„Seimas nusprendė, kad elektrinė nesaugi ir visos diskusijos tuo pasibaigė. Nors taip būti neturėtų. Klausimą - objektas yra saugus, tinkamas eksploatuoti ar ne - turėtų spręsti ne politikai, ypač - artėjant rinkimams, o specialistai. Energetikos srityje užtenka kontroliuojančių ir prižiūrinčių institucijų, tad prieš darant radikalius pareiškimus gal reikėtų išklausyti jų nuomonės?“ - retoriškai teiravosi profesorius. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų valdžia visiškai nepaiso, jog fundamentalaus, aiškaus pasakymo, kad elektrinė pavojinga, sulaukta taip ir nebuvo.

Pasak jo, jeigu visos tarptautinės ir ne kartą Baltarusiją aplankiusios institucijos tyli, vadinasi, ,,nieko ypač blogo Baltarusijos AE statybų procese jie nepastebėjo.

„Baltarusiams pateikiami tik rekomendaciniai pasiūlymai. Jeigu užsienio šalių specialistai rastų rimtų pažeidimų, nei Europos Sąjunga padėtų Baltarusijai tvarkyti su elektrinės statyba susijusių formalumų, nei leistų pradėti šią elektrinę eksploatuoti, ko, be tarptautinio pritarimo, Baltarusija tikrai nesiryš daryti“, - teigė J.Vilemas.

Pašnekovas apgailestavo, kad užsiangažavę bei vieną ir tą pačią „melodiją“ kartojantys mūsų politikai labiausiai gali pakenkti būtent Lietuvai.

„Reikia pagaliau suvokti, kad elektrinė tikrai bus pastatyta ir jei šiemet prasidės bandymai, tai kitų metų viduryje bent vienas blokas veiks visu pajėgumu. Tikėtina, kad paleidę pirmą bloką, baltarusiai sumažins savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, o paleidus antrą prasidės prekyba elektra. Lietuva nėra tokia didelė elektros vartotoja, kad atsisakymas pirkti baltarusišką elektrą, iš kurio jau šaiposi latviai su estais, turėtų kokią nors įtaką kaimyninės šalies ekonomikai. O štai savo kraštui mes taip galime ir pakenkti. Jeigu latviai suartės su baltarusiais, jie ne tik supirks Astrave pagamintą elektrą, bet ir gali į Rygos uostą pervilioti dabar Klaipėdai tenkančius krovinius. Įvertinus tai, kad Baltarusijoje vis sparčiau kuriasi kinų prekybos parkai, krovinių praradimas būtų skaudus smūgis tiek Klaipėdos uostui, tiek ir visos Lietuvos ekonomikai“, - perspėjo J.Vilemas.