Susirinkimas tik imituoja demokratiją

Pompastiškos anotacijos

1996 metais pirmą kartą Baltarusijos Respublikos istorijoje buvo suorganizuotas didžiulis visaliaudinis forumas, suvienijęs visų šalies regionų atstovus - skirtingų socialinių grupių, profesijų ir amžiaus žmones. Renginyje buvo aptariami svarbiausi socialiniai ir politiniai valstybės raidos klausimai.

Renginio formatas, bent jau formaliai, visuomenei pasirodė tinkamas, todėl vėliau jis buvo organizuotas 2001, 2006, 2010, 2016 ir 2021 metais. Pastarasis forumas buvo išskirtinis tuo, kad šalyje vyko dėl galimai suklastotų rinkimų nesibaigiančių protestų fone. Nepaisant to, dar iki renginio pradžios Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenko džiaugėsi „didžiuliu nuveiktu darbu" bei „renginį bandžiusių sutrukdyti asmenų nesėkme".

„Kalbant apie renginio dalyvius, jais, beveik lygiomis dalimis, tapo darbininkai, ūkininkai, inžinieriai-technikai, socialinės-kultūrinės srities darbuotojai, įmonių ir organizacijų vadovai, kariškiai, teisėsaugos atstovai, studentai, pensininkai ir privatūs verslininkai. Esu įsitikinęs, kad šių Baltarusijos visuomenę atstovaujančių delegatų adresu išsakomos pretenzijos neturi jokio pagrindo", - kelios dienos iki forumo teigė šalies premjeras.

R.Golovčenko pabrėžė, kad, parenkant forumo kryptį ir sudarant jo metu planuojamų aptarti su valstybės ateitimi sietinų klausimų sąrašą, buvo atsižvelgta į „visuomenės diskusijose, laiškais ar telefonų skambučiais pateikiamas iniciatyvas bei pasiūlymus".

Faktinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka forumo išvakarėse priminė, kad per du mėnesius vykusias sociologines apklausas buvo apklausta 10 tūkst. šalies gyventojų. Tai, pasak jo, leido „ypač išsamiai išstudijuoti visuomenės nuotaikas".

Kitokia nuomonė

Visai kitokias nuotaikas ir forumo viziją pateikė prieš dabartinę valdžią kovojantys opozicionieriai ir jų „Telegram" kanalas NEXTA.

„VBLS velniop, jis niekam nereikalingas. Tai - nelaimingų lukošistų (taip vadinami asmenys, palaikantys A.Lukašenką - aut. past.), kurie buvo suvaryti vieninteliam tikslui - patenkinti vieno asmens savimeilę, susirinkimas. Visi žinome jo pavardę. Ir žinome, kad jis bijo. Todėl jis prieš baltarusius nukreipė viską, kas jam dar liko. Būtent todėl jėgos struktūrų atstovai taip saugo kiemus, lankosi namuose, kviečia pokalbiams ir tardymams. Jie mėgina mus įbauginti. Tačiau taip elgiasi ne dėl savo jėgos, o iš baimės", - buvo teigiama išplatintame atsišaukime.

Beje, jame taip pat buvo kritikuojama iniciatyva atidėti aktyvias protesto akcijas iki pavasario.

„Kai kurie sako, kad reikia taupyti jėgas, nes dabar bus daug pareigūnų, ir laukti pavasario. O kas tuomet, išskyrus orą, pasikeis? Sumažės milicininkų? Atsiras motyvacija nemušti žmonių? Ne. Užtat mūsų bus mažiau, nes jie ir toliau mus naikins. O bet kokia sudėtingesnė situacija verčia juos klysti. Jie gerbia tik tuos, kurie kovoja. „Jeigu jūsų daug, tai kodėl nepasirodote?" - klausia jie. Gatvė - vienintelė priemonė, kurią jie dar supranta", - akcentavo opozicionieriai.

Vėliau kanale pasirodė informacija apie tai, kad visaliaudinio susirinkimo pranešėjams, siekiant apsisaugoti nuo „nesusipratimų", buvo iš anksto parengtos kalbos.

Baltarusijos realijos

Pirmoji visaliaudinio susirinkimo diena parodė, kad šį kartą opozicija buvo teisi. Stebint pagrindinius oficialiosios valdžios informacinius kanalus, nesunku buvo pamatyti, kad pagrindinis vasario 11 d. pranešėjas buvo A.Lukašenka. Jis pasidžiaugė bendradarbiavimu su Kinija, pasiūlė modernizuoti valstybinę informacinę politiką, priminė galimą bendros su Rusijos valstybės kūrimą, perspėjo dėl „šešėlio", atlyginimų vokeliuose ir pandemijos metu pradėto pasaulinės tvarkos perdalijimo. Galiausiai pristatęs projektą „Sveika tauta", priminė, jog Baltarusija šiandien Europoje vykstančio mūšio lauke „užima dominuojančią aukštumą" ir „turi vieną geriausių armijų regione".

Dabartinis šalies vadovas nurodė, kokiu atveju pasitrauktų iš užimamų pareigų. Tam, pasak jo, „šalyje turi būti išsaugota taika ir tvarka". „Jokių protestų ar bandymų sugriauti šalį, o nuomones išsakyti paisant galiojančių įstatymų", - patikslino jis.

Vėliau A.Lukašenka patikino, kad šiais metais bus parengtas ir su visuomene aptartas naujas šalies Konstitucijos projektas, o kitąmet dėl jo bus pasisakoma visuotiniame referendume. Ir tuomet galutinai paaiškės, kada ir kaip jis pasitrauks iš užimamų pareigų.

Prezidento pasirinktą retoriką palaikė ir šalies užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, perspėjęs, kad „šalies priešai nori suskaldyti visuomenę, tad negalima leisti, kad taip nutiktų". Antroji diena irgi pasižymėjo A.Lukašenkos pasisakymų gausa.

Situaciją komentuoja saugumo srities ekspertas, buvęs KAM vadovas Audrius BUTKEVIČIUS:

„Stebint susirinkimą, net abejonių nekyla, kad viskas yra inscenizacija. Toliau, kontroliuojant Maskvai, turėtų būti patvirtinta nauja Konstitucija ir paskirtas naujas šalies vadovas. Scenarijus keisis tik tuo atveju, jeigu Rusijoje prasidėtų tokie vidaus neramumai, kad Baltarusiją visi pamirštų.

Kalbant apie jo dalyvių parinkimą, tai irgi - valdomas spektaklis. Nors dėl to nereikia pykti, nes, renkant Sąjūdžio Seimo tarybą, taip pat buvo išrinkti rusas, lenkas, žydas ir darbininkas. Balsai buvo skaičiuojami per naktį, nors tam būtų užtekę valandos. Analogiškai įvyko ir Baltarusijoje, bet taip batka išsaugojo veidą bei galimybę derėtis ir susitarti dėl savo ateities.

Nauja Konstitucija - efektyviausias dalykas, ką jis dar gali padaryti. Taip jis visiems parodys, kad nebuvo nuverstas, nepabėgo, o pasitraukė pasikeitus politinei santvarkai. A.Lukašenka puikiai supranta, kad jo laikas baigėsi, todėl nori „nulipti nuo bačkos" savarankiškai, kol dar gali derėtis su rusais ir opozicija. Prognozavome tai dar praėjusių metų rudenį ir dabar matome, kad viskas vyksta pagal numatytą scenarijų, todėl dabar puiki proga pagelbėti kaimyninės šalies vadovui. Jeigu jis planuoja antrą žaidimo ratą, jis stengsis saugoti Baltarusijos ryšius su Vakarais ir, kiek pajėgs, neleis šalyje įsigalėti Maskvai. Šiuo atveju galima vienintelė efektyvi strategija - palikti jam galimybę „žaisti" toliau iki tvarkingo pasitraukimo.

Priešingu atveju, patirdamas nuolatinį spaudimą jis turės priimti nemalonią tiesą, kad niekam daugiau nėra reikalingas. Tuomet viskas pasibaigs labai greitai ir, nesant alternatyvų, Baltarusija taps Rusijos dalimi. Kaip šito išvengti? Leisti procesams klostytis natūraliai, nes aktyvus kišimasis, ką akivaizdžiai parodė buvusio URM vadovo Lino Linkevičiaus veiksmai, padėtį gali tik pabloginti. Prisimindamas tai, dabartiniam mūsų užsienio reikalų ministrui nieko nesiūlysiu, nes esu įsitikinęs, kad jis vis tiek viską padarytų atvirkščiai".