Siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės

Siūloma nustatyti, kad privalomasis referendumas vykdomas 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d.

Tai numatantį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narių grupė, kurioje yra „valstiečių“, „socialdarbiečių“, Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

„Siekiant išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes ir suteikti kuo didesniam iš Lietuvos išvykusių piliečių galimybę išlaikyti glaudų, pilietybės saitais susaistytą, ryšį su valstybe turi būti vykdomas privalomasis referendumas, kuriam būtų pateiktas klausimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vykdymo būtinybę, kaip vienintelį Konstitucijai neprieštaraujantį kelią išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo apimtį, ne kartą savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas“, - sako projekto iniciatoriai.

Jie siūlo pateikti privalomajam referendumui Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tekstą. Pagal siūlomą projektą, „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.

Seimo sudaryta darbo grupė referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti yra nusprendusi rekomenduoti Seimui europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis pripažinti: Europos Sąjungos valstybes nares; valstybes, priklausančias NATO bei EBPO organizacijoms.

Projekto autoriai pažymi, kad šio Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus neatitinka tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose (pvz., yra Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės).

Šios nuostatos išlaikytos ir darbo grupės teikiamame, Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame Pilietybės konstituciniame įstatyme.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Planuojama, kad Seimas iki 2019 m. gruodžio 31 d. konstituciniu įstatymu nustatytų pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką.

Įvertinus, kad Konstitucijos I skirsnio nuostatų pakeitimui reikalinga surinkti ypač didelį piliečių balsų skaičių - daugiau kaip pusę piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus - referendumas, remiantis Referendumo įstatymu, būtų vykdomas per dvi dienas, t. y. 2019 m. gegužės 12 d. ir gegužės 26 d.

Politikų skaičiavimais, referendumo organizavimo kaštai, preliminariais duomenimis, gali siekti iki 1,8-2,4 mln. eurų.

Siūloma Pilietybės įstatymui suteikti aukštesnę teisinę galią - konstitucinio įstatymo statusą.

„Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti teisės aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimu“, - sako Pilietybės konstitucinio įstatymo projektą įregistravę Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Arvydas Nekrošius, Guoda Burokienė, Antanas Vinkus, Juozas Imbrasas, Bronislovas Matelis, Žygimantas Pavilionis ir Agnė Širinskienė.

Jie siūlo aiškiai apibrėžti atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Pagal siūlomą naują reglamentavimą, Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę nepraranda mūsų šalies pilietybės, įgijęs Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę.

Projekte numatyta, kad Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijais yra laikoma: valstybės narystė Europos Sąjungoje ir (ar) valstybės dalyvavimas Europos ekonominės erdvės susitarime; valstybės narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje; valstybės narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

Taip pat projekte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus neatitinka tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose.

Kitos sąlygos, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, iš esmės nesikeičia. Siūloma tik pakoreguoti nuostatas dėl įvaikintų Lietuvos piliečių, kurie negyvena Lietuvoje, panaikinant 21-erių metų amžiaus kartelę, paliekant asmenims neterminuotą teisę apsispręsti dėl pilietybės.

Projekte taip pat siūloma papildyti įstatymą sąvokų išaiškinimais, paaiškinant šiame įstatyme vartojamų sąvokų „ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei“ ir „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę“ turinį.