SGD terminalo kaina - triguba

Lietuva, Latvija ir Estija Europos Komisijai teikė prašymus paremti suskystintų gamtinių dujų projektus, tačiau Komisija nusprendė lėšų neskirti. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, taip Europos Komisija siekia atkreipti dėmesį, kad trys valstybės nesugeba susitarti dėl regioninio SGD terminalo projekto.

„Dėl regioninio projekto buvo kalbama dar prieš statant terminalą. Tuo metu nebuvo sutarta. Dabar pastatę terminalą pradėjome ieškoti sutarimo. Nepaisant mūsų pastangų, tokio sutarimo iš Latvijos ir Estijos nėra“, - LRT sakė Ž.Vaičiūnas.

Skelbiama, kad nesant regioninio sutarimo Lietuva prarado galimybę pasibaigus nuomos sutarčiai išpirkti laivą „Independence“ pasinaudojant ES parama, todėl buvo pasamdyta Jungtinės Karalystės bendrovė, kuri patars, kaip Lietuvai elgtis po 2024 m.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys „Vakaro žinias“ užtikrino, kad nepriklausomai ekspertinei analizei atlikti buvo skelbtas viešasis konkursas, jį laimėjo tarptautinė konsultacijų įmonė „Poyry Management Consulting Ltd“ iš Didžiosios Britanijos. Už pirmąjį etapą, kurio trukmė 4 savaitės, konsultantams bus sumokėta 49,5 tūkst. eurų, o jei prireiks antrojo (10 savaičių) - dar iki 115 tūkst. eurų.

„Ekspertai pasiūlys galimas alternatyvas bei scenarijus ir Vyriausybė priims sprendimą. Analizės metu bus atsakyta į šiuos du klausimus. Pirmas - atsižvelgiant į ekonominę ir tiekimo saugumo reikšmę, ar Lietuvai reikia turėti SGD importo terminalą po 2024 metų. Antras - koks yra Lietuvos dujų rinkos dalyvių prieigą prie tarptautinių SGD rinkų užtikrinantis ekonomiškai optimalus sprendimas. Reikia paminėti, kad Vyriausybė deda nuolatines pastangas ieškodama būdų, kaip mažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus. Siekiant šio tikslo Lietuva siūlė Latvijai ir Estijai pasinaudoti galimybe pretenduoti į ES infrastruktūros projektams skirtą paramą. Jeigu trys Baltijos šalys būtų sutarusios dėl Klaipėdos SGD terminalo kaip regioninio projekto, jos būtų turėjusios teorinę galimybę pretenduoti į minėtą paramą“, - teigė E.Purlys.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys nemato nieko blogo, kad mes išlaikome Energetikos ministeriją, tačiau šios darbuotojai galvoja ne savo galvomis, o samdo žmones, kurie už juos galvotų.

„Išsivysčiusiose šalyse yra energetikos agentūros, kuriose sutelktas visas potencialas, visi ekspertai. Bet ir jie dažnai dar samdo ekspertus iš šalies. O pas mus tokio proto koncentracijos atskirose srityse nėra, todėl tenka samdytis tarptautinius konsultantus. O kaip Lietuva turi elgtis dėl terminalo... Tam ir buvo pasamdyti ekspertai, kad pateiktų įvairių galimybių“, - tvirtino V.Poderys.

Buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad dabar nereikėtų sukti galvų dėl terminalo ateities, jei nebūtų prarasta galimybė su kaimynais susitarti dėl regioninio projekto ir tam būtų gauti ES pinigai.

„O dabar reikia įvertinti visas galimybes, todėl ir pasitelkti ekspertai. Kiek suprantu, susitarti su kaimynais dėl bendro projekto pastaruoju metu galimybė ir vėl buvo atsiradusi, tačiau Latvijos Vyriausybės neapsisprendimas lėmė, kad europinio finansavimo nebus. Galimybė buvo, bet ji nebuvo išnaudota, nepavyko įtikinti latvių. Todėl dabar reikia išsamių vertinimų“, - teigė eksministras.

Seimo Energetikos komisijos vicepirmininkas Artūras Skardžius priminė, kad vien laivo nuomai per 10 metų išleisime tris kartus daugiau, nei kainuoja pats laivas.

„Korėjos bendrovei laivas kainavo 250 mln. JAV dolerių. Ji už tokią kainą laivą įsigijo, o mes per 10 metų sumokėsime beveik 700 mln. dolerių. Tai galėsime susimokėti ir ketvirtą kartą jį išpirkdami“, - ironizavo A.Skardžius.

Politikas įtaria, kad šis sandoris yra neskaidrus.

„Kas gali paneigti, kad dalis pinigų nekeliauja į sąskaitas asmenų, kurie sudarė šitas sutartis? Visokių prielaidų yra. O dabar vėl samdomi įvairūs ekspertai. 54 mln. litų ekspertams buvo išleisti vien prieš pasirašant nuomos sutartį. Iš to pelnomasi, nes nėra net parlamentinės kontrolės, kadangi energetikos sektorius visiems yra tabu. Todėl apsukrūs verslininkai ir piktnaudžiauja. Galėjome projektą vykdyti kartu su latviais bei estais ir gauti ES paramą. Tačiau tokiu atveju projektą būtų kontroliavę tiek Europos Komisija, tiek mūsų partneriai estai ir latviai. Manau, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir nenorėjo europinių pinigų bei kaimynų dalyvavimo vien dėl to, kad niekas šios aferos nekontroliuotų“, - įtarė A.Skardžius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“