Seimo nariai svarsto, kaip turėtų atrodyti darbo santykiai

Jeigu Seimas jį priims, naujas darbo santykių reguliavimas įsigalios jau nuo liepos 1 d.

Seimo narys „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas mano, kad naujas Darbo kodeksas padės profsąjungoms ir darbuotojams daug efektyviau ginti savo teises ir sudarys sąlygas svarbiausių Lietuvos problemų sprendimui.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį į naują dokumento svarstymo žanrą, nes Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas dar kartą buvo svarstomas Trišalėje taryboje, kuri yra patariamasis organas. Politikas sveikino bet kokį bendradarbiavimą, bet akcentavo, kad politinį sprendimą turės priimti Seimas.

Prieš Darbo kodekso liberalizavimą pasisakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai atstovaujantis parlamentaras Zbignevas Jedinskis. Jo nuomone, galiojančio Darbo kodekso nereikėjo keisti, o jo pataisos turėtų būti dirbančiojo naudai.

„Mes pasisakome už jo pataisas, kurios bus dirbančiojo naudai, balsuosime prieš bet kurį pabloginimą darbo sąlygų“, - sakė parlamentaras.

Tuo tarpu socialdemokratas Artūras Skardžius mano, kad reforma būtina tam, jog „darbo santykiai pasveiktų“.

„Valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Povilas Urbšys akcentavo socialinio teisingumo svarbą. Jo nuomone, sveikintinas dalykas yra tai, kad yra inicijuotas dialogas Trišalėje taryboje, bet Seimas kaip tautos atstovybė negali nusišalinti nuo atsakomybės.

„Mes, Seimo nariai, neturime nusišalinti nuo atsakomybės, mes turime apginti tą socialinį teisingumą“, - sakė jis.

Konservatoriui Dainiui Kreiviui diskusija dėl Darbo kodekso pataisų primena „audrą stiklinėje“, nes nuo pirminio kodekso varianto, jo vertinimu, iš esmės nieko nepasikeitė. „Turime kelias kosmetines pataisas, kurios, mano supratimu, Darbo kodekso nepagerina. (...) Matau dvi labai panašias kodekso redakcijas. Aš balsuosiu už socialdemokratų priimtą variantą, man jis geresnis“, - sakė D. Kreivys, pagyręs buvusį premjerą socialdemokratą Algirdą Butkevičių už indėlį į naują Darbo kodeksą.

Pagal svarstomą projektą, kodekse būtų numatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų. Ši informacija būtų teikiama Darbo tarybai, o jeigu jos nėra, profesinei sąjungai pareikalavus.

Siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo dalį funkcijų planuojama pavesti ne Vyriausybei, o socialinės apsaugos ir darbo ministrui, pavyzdžiui, tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir kt.

Svarstymo metu nuspręsta patikslinti nuostatą dėl laikinojo darbo sutarties ir nustatyti, kad šios sutarties šalis, kaip darbdavė, galės būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė.

Siūlomomis nuostatomis taip pat siekiama įtvirtinti reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Darbo (pamainų) grafikai turėtų būti pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Numatoma, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas būtų 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.

Nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį siūloma ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip, o darbo laiko apskaitos tvarkymas būtų nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojams, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, būtų kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėtų viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos būtų mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarytų darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Pagal pakeitimus, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nebūtų sudaroma, o profesinė sąjunga įgytų visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdytų visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.

Svarstymo metu pritarta pakeitimams dėl Trišalės tarybos sudarymo. Ji būtų sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario - po 7 iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis būtų įforminama Vyriausybės nutarimu.

Po svarstymo naujos Darbo kodekso nuostatos sulaukė parlamentarų pritarimo. Už jas balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 4, susilaikė 25 parlamentarai.

Iki pavasario sesijos pabaigos Seimas planuoja priimti naują Darbo kodeksą.

Siūlys leisti 1 proc. GPM skirti profsąjungoms

Seime svarstant Darbo kodekso pataisas „valstiečiai-žalieji“ siūlys sudaryti galimybę 1 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti profesinėms sąjungoms, taip pat pavesti Valstybinei darbo inspekcijai pareigą konsultuoti žmones, norinčius įsteigti profesines sąjungas.

„Mūsų užduotis sukurti tokią terpę valstybėje, kad derybinė galia stiprėtų. Tam vienas iš žingsnių, kurį darome šiandien, kartu su Darbo kodeksu registruojame GPM įstatymo pataisą, kad žmonės dalį savo pajamų, kol kas 1 proc., galėtų skirti profesinėms sąjungoms. Mūsų nuomone, tai sustiprins žmonių gebėjimus derėtis. Sustiprins esamas profesines sąjungas ir naujų kūrimą“, - sakė „valstiečių-žaliųjų“ sąjungos frakcijos narys Vytautas Bakas per spaudos konferenciją antradienį.

Taip pat, pasak jo, bus antradienį įregistruoti siūlymai pavesti Valstybinei darbo inspekcijai pareigą konsultuoti žmones, norinčius įsisteigti profesines sąjungas, derėtis įmonėje.

„Valstiečiai-žalieji“ tikisi, kad paskutiniai neaiškumai dėl Darbo kodekso, susiję su streikais, lokautais ir Profsąjungų atstovų garantijomis, kuriems yra pritaręs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet dar nėra pritariusi Trišalė taryba, bus išsiaiškinti iki priėmimo.

„Labai tikiuosi, kad priėmimo stadijoje turėsime visišką sutapimą pozicijos ir komiteto, ir Trišalės tarybos, ir bus patvirtintas projektas, kuris iš tikrųjų atitiks ir Seimo, ir Trišalės tarybos matymą, kaip turėtų būti sutvarkytas Darbo kodeksas šitame etape“, - sakė „valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jis taip pat patikino, kad visi kiti Seimo narių teikiami siūlymai bus atiduoti Trišalei tarybai svarstyti.

„Mes taip tarėmės, kad du kartus į metus grįšime prie siūlymų, kuriuos Trišalė taryba tvirtins“, - sakė R. Karbauskis.

Kaip ELTA jau rašė, antradienį Seimas ketina svarstyti naujojo Darbo kodekso projektą ir jį lydinčius teisės aktus.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai R. Karbauskis, Tomas Tomilinas ir Virginijus Sinkevičius praėjusią savaitę įregistravo pasiūlymus Darbo kodekso projektui, kurie atsirado po suderinimo Trišalėje taryboje.

Siūloma kasmetines atostogas (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikti darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę).

Darbuotojai, iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turėtų teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

Pagal įregistruotą projektą, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Siūloma numatyti, kad delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 d., atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lyginant praėjusiųjų metų gruodį su užpraeitų metų gruodžiu).

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad naujojo Darbo kodekso veikimas bus nuolat vertinamas.

Naujasis Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d.