„Politikos banginiai", užplaukę ant seklumos

Pirmasis rinkimų turas parodė, kas eiliniams gyventojams ir taip aišku. Mūsų simpatijos, antipatijos, politiniai įsitikinimai kaitaliojasi kaip oras ir vėjo kryptis pajūryje. Tai trupučiuką palynoja, saulė gerai pakaitina, o vakare - jau štormas.

Parlamentas biologine prasme yra pavojingiausia valstybės vieta. Nes čia atsidūrę išrinktieji ima laipsniškai kilti nuo žemės. Ima levituoti. Ne itin pastebimai, bet, matyt, per vienus kadencijos metus kilsteli iškart savo abu padus nuo žemės bent po kelis milimetrus. Nereikia nė važiuoti į Indiją ir belstis į kokį nors ašramą, kad pamatytum ką nors antgamtiško.

Šešios, septynios Seimo kadencijos ir taip mūsų politikus kaip biologinius individus sugadina. Jie praranda savisaugos ir prisitaikymo prie aplinkybių instinktus, kurie laukinėje gamtoje yra išlikimo garantas. Ne tik gamtoje, bet ir laukinėje politikoje. O ji visada tokia. Nes rinkėjas irgi laukinis. Neprijaukintas. O laukinėje politikoje kelių instinktų netekęs, dezorientuotas politikas „žūsta" pirmasis. Kai „politikos banginiai" patys užplaukia ant seklumos, jų neišgelbės jokie gamtininkai.

„Socdarbiečių" banginis

Ryškiausias orientacijos praradimo ir asmeninio susinaikinimo pavyzdys - nuo Socialdemokratų partijos atskilusi Socialdemokratų darbo partija. Vaizdžiai parodanti, kaip per daug patyrę politikos asai per daug sukvailėja. Nes gamtoje viskas, kas yra per daug, naikinama. Jei miške per daug medžių, jie ima vieni kitus naikinti dirvožemyje atiminėdami maistines medžiagas. Tad vieni auga, o kiti - džiūsta. Politika taip pat mėgsta saiką. Jei vieni ima įsivaizduoti, jog pernelyg patyrę, pernelyg protingi, realus, žemiškas gyvenimas juos pirmuosius apkvailina. Nes nei Seimas, nei visuomenė pernelyg protingų nepakelia. Kam tų trikdžių? Žmonės pakelia tik žemiškus. Panašius į juos. Su ydomis ir smulkiomis silpnybėmis. O kas iš mūsų galėtų susitapatinti su užsienio politikos asu Gediminu Kirkilu? Kas iš mūsų ryžtųsi kvailystei - pasitraukti su savo bendraminčiais iš Socialdemokratų partijos ir savo noru tapti tais, kuriuos pravardžiuoja „ūsuotais bebrais".

Kita vertus, kiek reikia atitrūkti nuo realybės, kad visiškai nesuprastum rinkėjų psichologijos. Rinkėjas iš principo nedėkingas. Rinkėjo atmintis tinka maratonui, bet visiškai beviltiška trumpose distancijose. Jei buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus Žirmūnų rinkimų apygardoje liko 11-as, vadinasi, mes geriau atsimename Aleksandrą Makedonietį, Napoleoną, huną Atilą, nei buvusį savo kariuomenės vadą. Trečia, rinkėjas nėra politiko biografas. Jis neanalizuoja, ką nuveikė G.Kirkilas. Rinkėjas reaguoja emociškai - šitie veidai nusibodo, o šitie - dar ne. Ir džiaukitės, kad iš viso atėjau balsuoti. Nes daugiau kaip 50 proc. rinkėjų prie urnų atvykti nė nesiteikė. Tad G.Kirkilas gavo tik 844 balsus, o J.Bernatonį palankiai įvertino tik 622 rinkėjai. Rinkėjo psichologijos neperkando ir Pasaulio lietuvių apygardoje rungęsis užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius. Likęs trečias. O kodėl? Nes po pasaulį pasklidę lietuviai Lietuvą mato kaip blondinę, mėlynakę lietuvaitę. Užsienio reikalų ministras tikėjosi būsiąs įvertintas už realius darbus, o mūsiškei diasporai užsieniuose tolimoji Lietuva yra lietuvaitė. Tad Aušrinę Armonaitę galėjo nukonkuruoti ne L.A.Linkevičius, bet dar lietuviškesnė lietuvaitė. Pvz., negarbanota blondinė ilgakasė. Su gintaro karoliais ir paspirtuku.

R.J.Dagio naujagimė

Kitas politinio apakimo pavyzdys - buvusio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio ambicingai, vos ne prieš pat rinkimus, įkurta Krikščionių sąjunga. Visai nepristatyta rinkėjams. Todėl Šilainių rinkimų apygardoje anksčiau pirmąsias ar antrąsias vietas skynęs R.J.Dagys nusirito į 6-ą ir gavo tik 372 balsus. Kartu iš Seimo išsivesdamas ir į Krikščionių sąjungą peršokusį Egidijų Vareikį. O koks rezultatas? Nepamatuotos ambicijos iššlavė iš būsimo Seimo užsienio politikos asus, vadovavusius Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams bei juose dirbusius. G.Kirkilą, J.Bernatonį, E.Vareikį ir L.A.Linkevičių. Retorinis klausimas. Baugus. Jei šie vyrai vietinių rinkėjų neperkanda, tai kiek malkų priskaldė užsienio politikoje?

Iškristi iš Seimo lengva. Ypač, kai stipriai neįsikabini į sisteminę partiją. Atgal sugrįžti sunkiau. Ypač, jei išsikeli pats ar laimės ieškai kitoje partijoje. Bandai prisirišti prie kito stulpo.

Atsimename, kaip prieš „Tvarkos ir teisingumo" partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį sukilo ir pas „socdarbiečius" patraukė Vytautas Kamblevičius ir Ona Valiukevičiūtė. Rezultatas - visi trys liko už borto. Nes pažiūras reikia keisti gracingai. Be užgauliojimų. Vienaip žiūrisi, kai frakcijas kaitalioja gailestingoji, dėl vaikų ir šuniukų gerovės susirūpinusi Dovilė Šakalienė. O visai kitaip žiūrisi, kai frakcijoje nedžentelmeniškai ima šėlioti nerangūs banginiai.

Rinkėjai šiemet nepalankūs vienišiams ir grįžtantiems. Povilas Urbšys, Loreta Graužinienė, Algimantas Matulevičius, Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas ir dar daug kitų buvusių Seimo narių, rinkėjų valia, nesugrįžo. Nes rinkėjas yra užuomarša ir netgi žiaurus. Ir ne visi politikai tą „žvėrį" ilgam prisijaukina.

O kas atstovaus jiems?

Liūdniausia, kad apie 19 proc. balsų buvo atiduota už partijas, kurios neperkopė Seimo barjero. Dešimtys tūkstančių piliečių liko be atstovų, kurių ideologijos tiems piliečiams buvo artimos. Pavyzdžiui, už Vytauto Radžvilo Nacionalinį susivienijimą balsavo 24 921 žmogus, o už Naglio Puteikio centristus tautininkus 26 686 žmonės. Maždaug tiek žmonių gyvena Marijampolėje, Jurbarke. Ir dar užtektų apgyvendinti kelis bažnytkaimius. Šie žmonės, neturėdami Seime bendraminčių, toliau jaus iš Seimo sklindančią tuštumą. Be to, daugiau nei 50 proc. rinkėjų visai nebalsavo. Tai reiškia demokratijos sausrą. Nebalsuoja, nes nemato prasmės. Apie 19 proc. prasmę mato, bet jų pačių pastangos netenka prasmės. Tad valstybėje nuolat gyvena apie 69 proc. gyventojų, neįžiūrinčių šalies parlamentarizmo prasmės. Tuo metu kai kurie politikos senbuviai tiek įsiprasmina, tiek patiki pataikūnais, kad praranda sveikus instinktus.