Politikai pabėgėlius priima jų nė nematę

Mūsų politikai kažkodėl nevyksta pasižiūrėti, kokie pabėgėliai užplūdo Vengriją, Italiją, Graikiją. Jie laužo tvoras, rengia riaušes, kelia įvairius reikalavimus. Gal vertėtų apsilankyti ir pamatyti? Gal tada nebekalbėtų apie būtinybę priimti 1105 iš jų?

Socialdemokratė Birutė VĖSAITĖ mano, kad jai nėra jokio reikalo važiuoti į Austrijos-Vengrijos ar Vokietijos pasienį, nes ji Sirijos karo pabėgėlių prisižiūrėjo pakankamai.

„Kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė buvau nuvykusi į pabėgėlių stovyklas Turkijos-Sirijos pasienyje. Sakyti, kad jie ne karo pabėgėliai, melas, ir įžūlokas melas. Tie žmonės yra patyrę visą karo siaubą“, - tvirtina B.Vėsaitė.

Tačiau jos minimi sirai nesprunka iš pabėgėlių stovyklų, nelipa per spygliuotas užtvaras, nesigrūda per langus į Austrijos ir Vokietijos pusėn riedančius traukinius. O būtent iš tokių agresyvių svetimšalių masės Lietuvai turės atitekti daugiau nei tūkstantis, o iš pabėgėlių stovyklų - vos 30 žmonių. Tačiau B.Vėsaitė vis tiek tvirtino girdėjusi, kad Lietuva ims pabėgėlius iš Turkijos.

Seimo narė prieš savaitę fotografavosi su pabėgėlius kviečiančiu plakatu „Mūsų namai - jūsų namai“. Vakar paklausta, ar kviečia pabėgėlius į savo namus, jau bandė išsisukti nuo tiesaus atsakymo: „Kiek reikės politiškai, aš tikrai visaip prisidėsiu, o dėl fizinio apgyvendinimo, tai mano būstas yra Kaune, ir, turint omenyje užimtumą, nežinau, kaip ten bus. Bet turiu keletą bičiulių, kurios turi, pavyzdžiui, tuščią namą ir tikrai norėtų pasiimti šeimą ar dvi. Reikia turėti atjautos...“

Stasys BRUNDZA, paklaustas, kodėl nevažiavo savo akimis pamatyti, kam atveria kelius į Lietuvą, sutinka, esą galbūt reikėjo tai padaryti, tačiau teisinasi pasitikėjęs vidaus reikalų ministro užtikrinimu, kad bus rimta atranka ir priimti tik tokie žmonės, kuriems jų šalyje iš tikrųjų gresia rimti pavojai.

„Kaip jie atrinks, man sunku suvokti, bet bendradarbiaujant su kitų šalių pareigūnais tai, matyt, yra įmanoma, - svarstė parlamentaras. - Privalome ta našta dalintis, bet manau, kad tų pabėgėlių per daug nebus, nes, kaip matyti, tai daugiausia žmonės, ieškantys geresnio gyvenimo, ir jiems čia, Lietuvoje, bus ir per šalta, ir per blogai, jeigu jau Vengrija jiems netinka ir Austrija nelabai, o tik paduok jiems Švediją. Tokių nevadinčiau pabėgėliais. Man atrodo, kad per daug mes tą problemą išpučiame.“

Socialdemokratė Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ nenorą išvysti, kaip praktiškai atrodo didžiausias šio šimtmečio tautų kraustymasis, aiškino pinigų stoka.

„Komandiruotės negalime paimti, nes Europos reikalų komitetas jau nebeturi pinigų. Aišku, savo noru galima važiuoti, bet mes gi skaitome, matome per televiziją, kas vyksta. Aš, pavyzdžiui, nepritariu sienos statymui, na, ir Vokietija apribojo sienos perėjimą, bet aš pasisakau už pabėgėlių priėmimą, už humanistinę pagalbą. Nereikia griežtai atsisakinėti, kaip kai kurios šalys, reikia būti lankstesniems“, - dėstė Seimo narė.

Demonstruoti gailestingumą jau galima ir Lietuvos pasienyje: mūsų pasieniečiai anądien neįleido 5 nelegalų iš Irako, o pagal pašnekovės logiką turėjo padėti jiems panėšėti lagaminus?

„Aš jokios ironijos nevartočiau, - pamokslavo M.A.Pavilionienė. - Žinau, kad Lietuva atsisakė ir irakiečių gydytojų - jiems nebuvo suteiktos elementarios darbo sąlygos. Žinoma, mes dabar esame labai išgąsdinti, o ir Užsienio reikalų, ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai dar tik žada imtis kaži kokių priemonių visuomenei šviesti...“

Netiesa, kad pinigų komandiruotėms Seime nėra. Štai vienas iš Seimo pirmininko pavaduotojų Jaroslavas NARKEVIČIUS rugpjūčio pradžioje penkioms dienoms komandiruotas į Katovicus (Lenkija), į Pasaulio lenkų vasaros žaidynių renginius. Komandiruotė apmokėta iš Seimo nenumatytoms komandiruotėms skirtų lėšų, Seimo valdyba skyrė dar ir transportą.

O nuvykti į ne tokią jau ir tolimą Vengriją, kur verda pabėgėlių katilas, Seimo nariui net minties nekilo.

„Na, o ką ten naujo pamatysi nuvažiavęs tik pasižiūrėti? Ir taip žinau, kad problema didžiulė ir, ko gero, tinkamai neįvertinta. Kitas dalykas - mes turime koncentruotis ties namų darbais, kurių turime atlikti labai daug“, - įsitikinęs J.Narkevičius.

Jis teigė, kad komitetas praėjusią savaitę pakliuvo į ceitnotą, kai EK pasiūlė naują pabėgėlių skaičių ir tvarką, kuria remiantis pabėgėlius tektų dalytis kaskart, kai tik jie atplūstų.

„Mes nebalsavome už skaičių 1105, bet turėjome suteikti įgalinimus ministrui, kad jis ten išdėstytų Lietuvos poziciją. Kitaip, kaip mus informavo prezidentė, būtume vienintelė šalis, kur ministras važiuoja be įgalinimo, vadinasi, priešinasi priėmimui (pabėgėlių - red. past.), o tai būtų kompromitacija“, - aiškino J.Narkevičius.

Jo manymu, Lietuva nepasiruošusi priimti nė 300 pabėgėlių: „Galbūt teoriškai mes galime priimti 50 žmonių, bet veiksmų plano nėra ir dėl to reikia nedelsiant pradėti plačią diskusiją. Ir dėl tolesnės pozicijos irgi turime diskutuoti, nes ir vėl laiko gali nelikti...“

Konservatorius Audronius AŽUBALIS neišsisukinėjo, kad komandiruotei į Vengriją ar Austriją Seimas pristigtų lėšų, tik pripažino, kad ne visos kryptys seimūnus traukia: „Visada geriau važiuoti į kokią egzotišką šalį, arba, pavyzdžiui, stebėti rinkimus Uzbekistane irgi labai malonu, ir daug dovanų... Juokauju, žinoma, bet yra tikra teisybė, kad lėšų randama, kai yra noro. Bet tai klausimai ne kukliam Seimo nariui A.Ažubaliui, o Seimo valdybai.

Man asmeniškai tikrai nebuvo atėjusi į galvą mintis, kad tarpparlamentinės grupės nariai arba ekspertai galėjo nuvažiuoti į tą pačią Vokietiją, Austriją ar Vengriją. Beje, ir dabar gali. Šitą idėją aš pasivogsiu iš jūsų ir pasiūlysiu Užsienio ir Europos reikalų komitetams.

Mane baugina ne nauja kvota ar jos skaičiavimo formulė, o tai, kad mūsų Vyriausybė nekelia klausimo Europos galvoms: „O kas toliau?“ Taip Europos Komisijai tarsi visiškai atrišamos rankos. Apgailėtina ir tai, kad mes EK neturime savo atstovo, kuris išsakytų tvirtą poziciją.

Kaip suprantu, dabar jau ir mūsų su artimiausiais kaimynais pozicijos išsiskyrė. Višegrado valstybės susitelkė ir turi bendrą nuomonę, galime ją kritikuoti arba žavėtis, bet jos ją turi. O kada šį klausimą svarstė Baltijos valstybių vadovai ar ministrai?“

Rugsėjo pradžioje Paryžių aplankęs Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas KIRKILAS teigė buvęs ir Austrijoje, bet pernai, kai niekas nė nenutuokė, kad gresia pabėgėlių šturmas. Esą ši problema yra Vyriausybės reikalas, tegu ir važiuoja.

„Vargu ar čia parlamentarai ką nors gali nuveikti - čia specialistų reikalas. Mūsų atitinkami pareigūnai jau seniai ten yra nuvažiavę, bendradarbiauja su kitų ES šalių tarnybomis tose įtemptose vietose, kur veržiasi pabėgėlių srautai“, - įtikinėjo G.Kirkilas.

Per derybas dėl pabėgėlių Vokietijos ministras reikalavo taikyti sankcijas šalims, kurios nesutinka su kvotomis ir formule, pagal kurią jos skaičiuojamos. Galbūt Vengrija verčiau priims sankcijas nei tūkstančius pabėgėlių, o mes, bijodami sankcijų, užsikrausime nepakeliamą naštą?

„Kodėl vokiečiai apie tai kalba? Nes Vokietija yra didžiausia paramos davėja tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, dabar Lietuva prašė per Žemės ūkio tarybą paramos pienininkams, nukentėjusiems nuo embargo, arba dėl afrikinio maro kiaules išskerdusiems ūkininkams. Jie ir sako, kad jeigu neprisidedate prie vienos problemos sprendimo, nesitikėkite palankumo kituose klausimuose. Tai reikia žinoti tiems, kurie garsiausiai triukšmauja, - atkreipė dėmesį G.Kirkilas. - Ne visi politikai nori sakyti teisybę - jie nori būti populiarūs. Aš irgi norėčiau būti populiarus, bet šiuo atveju privalau sakyti teisybę.“

Jo įsitikinimu, jei Lietuva pasektų vengrų pavyzdžiu, būtų daugiau žalos nei naudos: gali baigtis tuo, kad turėsime priimti didesnį skaičių pabėgėlių, o dabar esame išsiderėję optimalų, kaip ir Latvija, ir Lenkija.

„Kitas dalykas - žmonės ne daiktai, jie čia nepasiliks, jei nenorės. Galiu pasakyti, kad visi prieš kelis mėnesius evangelikų priimti 40 krikščionių pabėgėlių šiandien iš Lietuvos išvažiavę, - teigė G.Kirkilas. - Galų gale ir Vokietija neabejoja, kad išdalyti pabėgėliai šiaip ar taip atsidurs pas juos. Vokietija nori įsileisti papildomos darbo jėgos - pagal jų prognozes po keleto metų trūks apie milijono dirbančiųjų. Bet dabar kalbama apie laikiną naštos palengvinimą, kai vienu metu užplūdo keli šimtai tūkstančių žmonių.“

Jis neabejojo, kad toje pačioje Vokietijoje bus atsijoti tikrieji karo pabėgėliai nuo ekonominių migrantų, ir pastarieji bus išsiųsti atgal.

Pažadas: visų pabėgėlių nepriimsime

- Ką pabėgėlių klausimu pavyko nutarti ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje? - „Vakaro žinios“ teiravosi migracijos klausimus kuruojančio vidaus reikalų viceministro Elvino JANKEVIČIAUS, kuris kartu su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu bei kt. atsakingais pareigūnais dalyvavo ES vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikime Briuselyje.

- Taryba formaliai patvirtino sprendimą dėl 40 tūkst. pabėgėlių perkėlimo iš Italijos ir Graikijos - toks sprendimas vidaus reikalų ministrų buvo priimtas liepą. Kalbant apie Lietuvą, nutarta dėl 255 pabėgėlių perkėlimo pas mus. Dar 70 pabėgėlių Lietuva turės perkelti iš trečiųjų šalių. O vakar taryboje mes svarstėme dėl pagalbos dar 120 tūkst. pabėgėlių. Liuksemburgas, kaip pirmininkaujanti valstybė, ir šiuo klausimu norėjo patvirtinti tarybos išvadas, tačiau kai kurios šalys su tuo ne visai sutiko. Iš esmės visos valstybės sakė norinčios pagelbėti, tačiau nenorėjo įvardyti tikslių skaičių, nes nebuvo gavusios mandatų iš savų parlamentų ir vyriausybių. Dėl 120 tūkst. pabėgėlių bus tariamasi kitame tarybos posėdyje, kuris tikriausiai vyks spalio 8 dieną.

- Kokį mandatą iš Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų buvote gavę jūs?

- Mes buvome gavę mandatą sutikti su 1105 pabėgėlių perkėlimu į Lietuvą, tačiau nepritarti nuolatinio paskirstymo mechanizmo planui.

- Kas tai per planas?

- Plano esmė - jei kurią nors šalį ištiktų nauja krizė ir pabėgėlių skaičius žymiai išaugtų, visos kitos valstybės turėtų automatiškai prisiimti po dalį jų. Ir jau be atskiro šalių parlamentų ar vyriausybių sutikimo, be vidaus reikalų ministrų tarybos sprendimo. Mechanizmas būtų nuolatinis ir visi žinotų: per kiekvieną krizę valstybei teks pasiimti tam tikrą dalį pabėgėlių pagal iš anksto patvirtintą formulę.

- Kitaip tariant, Lietuvos pozicija - imam 1105 pabėgėlius ir daugiau niekada nebeimsim, net jei ateityje pabėgėlių antplūdis į Europą nesiliaus?

- Apie didesnį pabėgėlių skaičių Lietuvai niekas ir nekalba. Planas - pagelbėti tiems 120 tūkst. pabėgėlių. Ir noriu labai aiškiai pasakyti, kad visi aiškiai suprastų: vidaus reikalų ir teisingumo ministrų tarybos posėdyje daugiausiai laiko diskutuota ne apie tai, kaip paskirstyti tuos 120 tūkst. pabėgėlių, o kaip kovoti prieš nelegalią migraciją. Įvairios šalys pateikė įvairių planų, ką reikia daryti, kaip saugoti išorės sienas, pasisakyta, kad reikia įvesti tam tikras karines operacijas prieš žmonių gabenimą. Lietuva papildomai prie išorės sienų stiprinimo pasiūlė griežtinti bausmes už žmonių gabenimą, nes dabar kai kuriose šalyse jos yra mažos. Taip pat svarstyti papildomi priemonių paketai, kaip gesinti konfliktus šalyse, iš kurių plūsta pabėgėliai, kalbėta apie tai, kad toms šalims reikia skirti pinigų humanitarinei pagalbai.

- Ar teisingai supratau: daugiau nei 1105 pabėgėlių tikrai neimsime, nors pabėgėliai ir toliau veršis į Europą?

- Tikrai taip, teisingai supratote. Galiu pasakyti, kad Lietuva dabar yra gana stipri valstybė, kuri gali didžiuotis, jog gali ne tik imti, ne tik gauti, ne tik prašyti, bet ir pagelbėti. Bet žinome, kad turime ribotas galimybes, todėl nėra taip, kad galime priimti tiek pabėgėlių, kiek iš mūsų bus prašoma. Be atskirų derybų su kitomis valstybėmis, be atskiro Vyriausybės, Seimo komitetų nutarimo tikrai papildomas pabėgėlių skaičius neatsiras. Aišku, negalime uždrausti kad toks klausimas atsirastų kokioje nors ES ministrų taryboje. Tačiau nemanau, kad artimiausiu metu jis kils, juo labiau kad, kaip sakiau, svarstoma, kaip stiprinti ES sienų apsaugą ir panašiai.

- Ar tuos pabėgėlius mes priimame visam laikui, ar, pasibaigus konfliktams jų tėvynėse, galėsime juos išsiųsti atgal?

- Sunku prognozuoti. Pirmiausiai mes juos perkeliame dvejiems metams. Po to, ko gero, priklausomai nuo kiekvieno individualaus atvejo, Migracijos departamentas suteiks jiems laikiną prieglobstį. Tai reiškia, kad jei per penkerius metus kitose šalyse taptų saugu, tie žmonės galėtų sugrįžti atgal. Manau, kad jie ir patys norėtų, nes daugelis žmonių nori gyventi savoje Tėvynėje. Juk turime suprasti: žmonės, kuriuos mes norime įsileisti, bėga ne dėl ekonominių priežasčių, ne dėl geresnio gyvenimo, o nuo mirties.

- Kodėl tada jie veržiasi į turtingiausias Europos valstybes, o ne į kokias Afrikos šalis, kuriose jokie karai nevyksta?

- Aišku, yra ir tokių, kurie bėga ne nuo karo. Be to, kiekvienas tikisi geresnio gyvenimo. Tai yra natūralu. Jei išmokos, sąlygos, požiūris į pabėgėlius kai kuriose šalyse yra geresnis, tai natūralu, kad į jas ir veržiamasi.

- Jei pabėgėliai nenorės mokytis lietuvių kalbos, nenorės integruotis, nenorės dirbti, mes visą laiką juos išlaikysime, mokėsime pašalpas ir t.t.?

- Už šituos klausimus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau aišku, kad iš pradžių šie žmonės keliaus į Pabėgėlių integracijos centrą Rukloje, kur mokysis lietuvių kalbos, mūsų papročių ir panašiai. Paskui jie gaus lėšas iš migracijos ir integracijos fondo ir jomis disponuodami galės nuomotis būstą pasirinktoje savivaldybėje. Akcentuoju: jie negaus socialinio būsto, o galės iš minėtų lėšų nuomotis būstą. Noriu, kad žmonės nesusidarytų išankstinio įspūdžio, jog pabėgėliai nedirbs. Mes tikrai prieglobstį suteikiame ne pirmus metus. Matome, kad žmonės, kuriems gresia pavojus, labai nori įsitvirtinti saugioje šalyje, o tam reikia dirbti. Prisiminkime, kai vyko karinis konfliktas Kalnų Karabache. Tada į Lietuvą atvažiavo daug armėnų, jie puikiausiai integravosi Lietuvoje ir liko joje, sukūrė kavinių tinklą ir t.t. Jie yra visaverčiai mūsų visuomenės nariai.

- Tikite, kad patekę į Lietuvą dabartiniai migrantai pasikeis?

- Aš nemanau, kad jie yra blogi. Manau, kad ir mes, uždaryti tarp tvorų, negaudami maisto su vaikais ant rankų, neadekvačiai reaguotume. Be to, tas skaičius Lietuvai yra labai nedidelis. Apie 1000 žmonių - tai viena mokykla per visą Lietuvą. Juo labiau kad tie pabėgėliai išsiskirstys po visą šalį.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“