Nuo korupcijos vaistai jau išrasti

Neįtikėtina! Visi žino, kad korupcija - labai rimtas, pavojingas dalykas, už kurį net į kalėjimą sodina. Su ja reikia kovoti atsakingai. Todėl STT vakar žiniasklaidą pakvietė į... žaidimų kambarį. Gal nebežino, kaip su reiškiniu kovoti, kai spalvoti lankstinukai gatvėse jau išdalinti.

Taigi atvykę į nurodytą vietą, nurodytu laiku, sužinojome, jog STT pristato antikorupcinio švietimo iniciatyvą „Lietuvos skaidrumas tavo rankose - išsivaduok iš korupcijos!“. Tai pabėgimo kambarys, sukurtas taip, jog tik išsiaiškinus, kas davė kyšį, galima išeiti į laisvę.

STT iki birželio 7 d. kviečia valstybės tarnautojus, verslo sveikatos įstaigų, jaunimo atstovus ir kitas, dažniausiai su korupcija galinčias susidurti, grupes netradiciškai išnarplioti papirkimo bylą, ieškant sprendimų, kaip išsivaduoti iš korupcijos pinklių. Žodžiu, kviečia visus realybėje potencialius kyšininkus ar vokelių gavėjus pažaisti nemokamai!

Specialiame kambaryje ne tik tyrimui reikalingi instrumentai, bet ir įtariamųjų nuotraukos. Visa tai, tikimės, kūrė ne STT agentai. Juk visuomenė žino, kad jie turi svarbesnių užsiėmimų. Visgi ir STT, ir kambario atstovai paaiškino, jog užduotyse visaip stengėsi išvengti kokių nors sąsajų su realiais veikėjais, įtariamais korupcija.

Tačiau, nors į projekto pristatymą sugužėjo vos keli susidomėję, kai kuriems vieno įtariamojo išvaizda labai priminė šiuo metu kaip tik teisme nagrinėjamos didžiausios Lietuvoje korupcijos bylos pagrindinį veikėją - buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį.

Beje, patys STT agentai jau yra išbandę žaidimo kambarį. „Vakaro žinioms“ lankantis jame nebuvo nė vieno užstrigusio, tad darytina prielaida, jog STT korupciją pabėgimo kambaryje išaiškino.

Tačiau tai dar ne viskas. Kiekvienas atėjęs galėjo būti pavaišintas rimtais priešnuodžiais - „antikorupcinėmis piliulėmis“. Būtent toks užrašas šalia STT logotipo puikavosi ant metalinėse dėžutėse sudėtų mėtinių pastilių. Išėjus iš renginio neliko abejonių, jog su korupcija reikia kovoti labai rimtai...

***

Svarbiausia - pasitikėti, o ne - mokėti

STT į pabėgimo kambarį pasikvietė medikų ir mokslo atstovus. Štai, kas buvo pasakyta.

STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius tikina, jog siekiant skaidrumo valstybėje, visuomenės įsitraukimas - itin svarbus.

„Kol kas visuomenė yra pasyvi, žmonių, nusiteikusių aktyviai reaguoti, yra santykinai mažai. Žmonėms trūksta saugumo ir tikėjimo, kad kažkas pasikeis. Be aktyvaus visuomenės įsitraukimo, didesnio proveržio mes nepasieksime.

Sprendžiant šią situaciją buvo priimtas Pranešėjo apsaugos įstatymas, taip pat Korupcijos įstatymo pakeitimai, numatantys pareigą valstybės tarnautojams pranešti apie korupcinio pobūdžio veiklas“, - sakė E.Radzevičius. Jis nurodė tyrimų duomenis, pagal kuriuos per pastaruosius dvylika mėnesių davę kyšį prisipažįsta 12 proc. gyventojų. Kaip labiausiai korumpuotą sritį Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas nurodė sveikatos sistemą. Iš karto po jos: Seimas, teismai, savivalda.

Paklaustas, kokie motyvai skatina duoti kyšį, E.Radzevičius įvardijo norą greičiau ar palankiau išspręsti gyventojams aktualius klausimus. „Tai nurodo platesnę problemą - paslaugų teikimo skaidrumas, viešumas ir greitumas“, - sakė E.Radzevičius.

Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Elija Januškevičiūtė prisipažino, jog nėra lengva kratytis kyšininkų etiketės, daug metų visuomenės klijuotos medikams.

„Pacientai, ateidami pas gydytoją, vis dar mano, kad neįteikus gydytojui dovanos, juo bus rūpinamasi prasčiau, nei atėjus su dovana. Manau, pacientai taip galvoja, nes nepasitiki.

Nepasitikėjimas yra ne tik tarp pacientų ir gydytojų, bet ir tarp kolegų bei tarp gydymo įstaigų vadovų. Kai kurių ligoninių, ypač veikiančių rajonuose, personalas yra nusivylęs ir pokyčių nesitiki.

Jauni gydytojai, atsidūrę situacijoje, kai bandoma duoti kyšį, ne visuomet žino, kaip pasielgti ir neįžeisti paciento.

Todėl visą balandžio mėnesį mūsų asociacija antrą kartą organizavo medikų profesionalumo akciją „Būk pokytis“, kuria skatinome kiekvieną mediką įsitraukti į pokyčius, siekiant, kad tiek smulkiosios, tiek stambiosios korupcijos mūsų aplinkoje mažėtų.

Norime, kad visuomenė pasitikėtų medikais, o pacientai negalvotų, jog tik padovanojus kažką medikui galės sulaukti geresnės priežiūros“, - sakė jaunųjų gydytojų atstovė.

Ji neslėpė, jog smarkiai padidinus medikų atlyginimą, dalinai išsispręstų ir korupcijos problema šioje srityje: „Tai būtų vienas iš sprendimo būdų korupcijos sumažinimui. Tačiau, kol nepasitikėsime vieni kitais, net ir šios priemonės nebus efektyvios.“

Kalbėdamas apie korupcijos priežastis, Vilniaus politikos analizės instituto Gerojo valdymo programos ekspertas, VDU dėstytojas Algis Davidavičius irgi įvardijo visuomenės pasitikėjimą valdžia ir vieni kitais: „Labai svarbu yra žmonių pasitikėjimas valstybe, suvokiant ją kaip jėgą tvaresniam gyvenimui užtikrinti. Kol kas žmonės nepasitiki valstybe ir vieni kitais. Tai matome lygindami save su kitais kraštais, pavyzdžiui Skandinavija. Kol kas perspektyva niūri.“

Jis pristatė naujausių tyrimų duomenis dėl korupcijos pakantumo: „70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad „savų ratas“ trukdo lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje ir siekti karjeros darbovietėje. Nesvarbu, privačiame ar viešajame sektoriuje.“ A.Davidavičius priminė ir pernai VDU darytą tyrimą, kuriame analizuotos emigracijos priežastys. Jame tarp svarbiausių priežasčių ir faktas, jog neturint pažinčių Lietuvoje sunku kažką pasiekti.

„Tai rodo, kad vadovų požiūris yra labai svarbus. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kaip nepotizmą mato samdomi darbuotojai ir kaip jį vertina vadovai. Pastariesiems atrodo, kad jų sprendimai nėra šališki.

Tai rodo, kad pirmiausia turime keisti požiūrį žmonių, kurie turi sprendimo galią, nes jų sprendimai gali lemti kitų žmonių gerovę: gauti darbą, laimėti užsakymą, būti paaukštintam. Jeigu vadovų požiūris nebus keičiamas, rezultatų nepasieksime“, - sakė A.Davidavičius.