2 nuotr.Latviai ir estai, ruošdamiesi pabėgėlių priėmimui, jau kelia klausimą dėl viešose vietose dėvimų musulmoniškų galvos apdangalų uždraudimo. Užbėgant įvykiams už akių, tikimasi ateityje išvengti problemų, šiuo metu kylančių Vakarų Europoje, kur kitataučiai sudaro reikšmingą visuomenės dalį. Lietuva kol kas tokių klausimų nekelia.
Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis pareiškė, kad reikia pradėti diskusiją, ar uždrausti, ar leisti dėvėti viešose vietose musulmonių galvos apdangalus ir kitus veidą dengiančius drabužius.
Pasak prezidento, pabėgėlių klausimas akivaizdžiai parodė, kad Latvija, deja, nepasirengusi daugeliui iššūkių. Todėl darbo grupė, rengianti politiką pabėgėlių atžvilgiu, tikriausiai turės spręsti, ar leisti, ar uždrausti dėvėti parandžą, ir šį sprendimą reikia priimti iš anksto.
Praėjusią savaitę klausimas dėl parandžos dėvėjimo viešose vietose uždraudimo buvo iškeltas ir Estijoje. Socialinių reikalų ministras Margusas Cahkna (Margus Tsahkna) pasiūlė uždrausti Estijoje nešioti musulmonių galvos apdangalus ir kitus veidą dengiančius drabužius.
- Ar draudžiant viešumoje dėvėti tai, ką nori, būtų pažeidžiamos svetimtaučių teisės? - „Vakaro žinios“ pasiteiravo Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto BUDNIKO.
- Savaime suprantama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į identitetą. Teisę į savo papročius ir kultūrą. Tačiau klausimas dėl kūno ir galvos apdangalų yra susijęs su visuomenės saugumu. Tai jau ne teisių klausimas, o teisėtvarkos reikalas. Jei žmogaus negalima atpažinti, reikia kalbėti, kokiu būdu reikia žmogų identifikuoti. Štai Prancūzijoje šiuo klausimu buvo labai stiprios diskusijos ir pasukta vienu keliu (uždraudžiant nešioti burkas viešumoje - red. past.). Manau, kas pas mus, Lietuvoje, o ir visose Baltijos šalyse, problema kils ne dėl religinių simbolių demonstravimo, o būtent dėl saugumo.
- Estai ir latviai kelia tokius klausimus. Kaip manote - gal ir mums reikėtų pradėti galvoti, su kokiais iššūkiais teks susidurti priėmus šimtus kitataučių?
- Iššūkių, be abejo, bus. Viena, kai atvykėlis ilgainiui čia įgyja pilietybės teises - tada, kaip ir visi piliečiai, jis turi teisę į savo tikėjimą, į savo religinius įsitikinimus ir mes tas teises turėsime garantuoti. Tačiau pabėgėliai į mūsų šalį atvyks turėdami svečio statusą, o tai reiškia, kad ir elgtis jie turės atitinkamai. Klausimas, ar jie integruosis, ar liks čia gyventi - jei taip, anksčiau ar vėliau susidursime su tam tikrais iššūkiais.
Tačiau ES pagaliau turi spręsti problemos priežastis, o ne pasekmes. Dabar mes užsiimame pasekmių sprendimu - kur kas kaip gyvens, kokius apdangalus nešios. Tačiau priežastys, kodėl jie bėga, ir toliau nesprendžiamos. Mes tikrai negalime tapti namais visam Afrikos kontinentui ir tikėtis, kad nejausime jokių pasekmių. Reikia kalbėti, kaip jie integruosis, kaip prisitaikys prie mūsų gyvenimo sąlygų, kaip perims mūsų papročius ir tradicijas. Aišku, būdami ES nariai, turime laikytis ir solidarumo principo, nes patys galime netekti palaikymo ten, kur mums naudinga. Negalime nereaguoti, kai kitiems yra bėdos, bet ir jų priežastis turime spręsti.
- Latvijos prezidentas yra pasakęs, kad jo šalis kruopščiai atsirinks pabėgėlius, kad tikrins, kas jie tokie ir kokia jų praeitis. Kai Lietuvoje apie tai prabilta, pasigirdo ir kritikos, kad atsirinkti pabėgėlius nekorektiška. Ką manote jūs?
- Mano nuomone, mūsų teisėtvarka ne tik turi atsirinkti, jos pareiga užtikrinti, kad į šalį nepatektų nusikaltėliai ir teroristai. Institucijų pareiga - užtikrinti visuomenės saugumą. Sakymai, kad pabėgėlius atsirinkti yra nekorektiška, yra naivaus žmogaus šneka. Aš nemanau, kad atsirinkti, kam suteiksime prieglobstį, yra žmogaus teisių pažeidimas. Žmogaus teisių pažeidimas yra mūsų saugumo pažeidimas. Mes, kaip piliečiai, reikalaujame, kad saugumas būtų garantuotas. Mes už tai mokame mokesčius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
