Metas nukarūnuoti brandos egzaminus

Pristatydama laukiančias naujoves, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pirmiausia paminėjo šiemet pradedamą dėstyti integruotą gamtamokslinį ugdymą. Praėjusiais mokslo metais 19 mokyklų 5-8 kl. išbandyta integralaus gamtamokslinio ugdymo programa nuo šio rugsėjo aprėps 79 mokyklas. Dirbant pagal šią programą, gamtos mokslai neskaidomi į atskirus fizikos, chemijos, biologijos dalykus, šių dalykų mokytojai kartu planuoja veiklas ir padeda vienas kitam jas įgyvendinti.

Norint užtikrinti ugdymo kokybę, šiemet bus tęsiamas mokyklų aprūpinimas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis. „533 mokyklų 5-8 klasėms už daugiau nei 2 mln. eurų jau nupirktos ir 2019 m. pradžioje pasieks fizikos, chemijos, biologijos ir technologijų mokymo priemonės. 2019 metais dar apie 200 mokyklų, turinčių daugiausiai mokinių, bus perkamos papildomos mokymo priemonės“, - sakė J.Petrauskienė, pridurdama, kad šioje srityje buvo didelis atsilikimas, kurį pradėta mažinti.

Egzaminų vertinimas internetu

Daug dėmesio pristatymo metu ministrė skyrė abitūros egzaminų naujovėms. Pasak J.Petrauskienės, atėjo laikas į egzaminus pažvelgti kitaip. „Metas nukarūnuoti valstybinius brandos egzaminus, bet tai nereiškia, kad atsisakoma gero įrankio palyginti savo žinias su kitų Lietuvos mokyklų abiturientų rezultatais. Vis dėlto individuali pažanga ir pastangos taip pat turi būti vertinamos, ir tai veikia daugelyje šalių“, - pabrėžė J.Petrauskienė.

Ministrės teigimu, sparčiai ruošiamasi kaupiamojo balo ir vertinimo įvedimui, kurio tikslas - atsižvelgti į individualią mokinio pažangą. Kaupiamasis balas galutinai bus įvestas per dvejus metus. Taip pat abiturientams bus sudaroma galimybė anksčiau apsispręsti dėl brandos egzaminų: jei anksčiau galėjo apsispręsti iki vasario, šiais mokslo metais siūloma, kad jau rugsėjį abiturientai deklaruotų, kokius brandos egzaminus ruošis laikyti.

Egzaminų vertinime šiemet bus siekiama praplėsti egzaminų tikrinimą nuotoliniu būdu. „Jau šiemet informacinių technologijų ir fizikos egzaminai vyko elektroninėje erdvėje“, - priminė ministrė, pridurdama, kad artimiausiu metu elektroninėje erdvėje bus vertinamos ir anglų kalbos, biologijos, chemijos, ir galbūt dalis lietuvių kalbos egzamino darbų.

Daug diskusijų sukėlęs etatinis pedagogų apmokėjimas taip pat buvo pristatytas kaip viena iš šių metų naujovių. Ministerija skaičiuoja, kad šiemet finansavimas mokykloms didėja maždaug 30 mln. eurų: įvedamam etatinio apmokėjimo modeliui - 17,4 mln. eurų, naujai mokyklų finansavimo metodikai (kai dalis ugdymo lėšų skiriama pagal klasių skaičių ir jų dydį, dalis - pagal vienam mokiniui nustatytas normas) - 5,4 mln. eurų, mokinių pasiekimus gerinančiam „kokybės krepšeliui“ - apie 11 mln. eurų.

Etatinio apmokėjimo klaidos

Kad realybe jau rytoj tapsianti apmokėjimo sistema vis dar neaiški pedagogams, dar kartą įrodė ir tai, kai prasidėjus klausimų daliai, į ministrę kreipėsi Vilniaus Jono Basanavičiaus fizikos mokytoja Edita Dijokienė. „Esu sėkmingai savo mylimą darbą dirbanti mokytoja. Man gera girdėti apie papildomus milijonus, skiriamus švietimo sistemai. Tačiau man rūpi paprastas dalykas. Pernai mokykloje turėjau 36 pamokas, šiemet tai sudaro visą etatą. Sukurta etatinio pedagogų atlyginimo skaičiuoklė man žada 150 eurų mažesnį atlyginimą. Ministre, ar jūs esate tikra, kad skaičiuoklė klysta ir spalio mėnesį, gavus naują atlyginimą, man nereikės stovėti prie ministerijos durų?“ - paklausė pedagogė.

J.Petrauskienė atsakė, kad kaip tik šiuo metu ministerijoje, tik kitoje salėje, vyksta diskusija tarp mokyklų finansininkų, kurie bando išnarplioti etatinio apmokėjimo pinkles. „Teisės aktai numato, kad jeigu pernai turėjote 36 valandas ir šiemet jų turėsite tiek pat, atlyginimas niekaip negali mažėti. O jeigu yra apskaičiavimo iššūkiai, šiuo metu juos aiškinasi mokyklų finansininkai. Suprantame, kad yra klaidų, kartu ieškome būdų jas ištaisyti. Jeigu darbo krūviui nesikeičiant atlyginimas mažėja, ieškokime skaičiavimo klaidų“, - patarė ministrė.

Apžvelgiant kitas mokslo metų naujoves, ministrė paminėjo mokytojų rengimo pertvarką. Pagal ją Lietuvoje lieka 3 aukštosios mokyklos, rengiančios pedagogus. Nuo rugsėjo ŠMM finansuos 428 pedagogų, norinčių mokyti antro dalyko, studijas. Be to, sudarytos galimybės įsigyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių. Šiemet ją įgis per 40 asmenų.

Šiemet visoje Lietuvoje taip pat startuoja 40 visos dienos mokyklų bei nauja finansavimo programa - „Kultūros pasas“. Šiemet jis pasieks visus šalies pradinukus, iš kurių kiekvienam 4 mėnesiams bus skirta po 5 eurus, kad jie galėtų nemokamai lankyti į paso programą įtrauktus renginius. Nuo 2019 m. sausio 1 d. kultūros pasu galės naudotis visi mokiniai, kiekvienam mokiniui metams bus skirta 15 eurų.

Ministerijos planuose ir 10 naujų STEM centrų. 2020 m. pradėję veikti jie sudarys sąlygas kokybiškesniam gamtamoksliniam ugdymui. Taip pat daugiau dėmesio ketinama skirti lietuvių kalbos ugdymui tautinių mažumų mokyklose. „Tautinių mažumų mokyklų pradinio ugdymo mokytojai skatinami į atskirus mokomuosius dalykus labiau integruoti veiklas, susijusias su lietuvių kalbos mokymu“, - sakė J.Petrauskienė.