Laivai išplaukia į metalo laužą

“Skalvis” pabodo

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė tęsia savo pirmtako Juozo Oleko vykdomą politiką. Ji taip pat sumanė net sunkmečiu pradėti pjaustyti senesnius laivus ir vietoj jų nusipirkti kitus. Ir, kaip rodo ankstesnė praktika, nebūtinai naujesnius.

Metalo laužas gali tikėtis sulaukti patrulinio laivo “Skalvis”, priklausančio Karinėms jūrų pajėgoms, dalių. Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama leisti šį laivą nurašyti. Atrodo, kad šiandien per posėdį ministrų kabinetas prašymą palaimins, nes beveik 100 proc. projektų, patenkančių į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, būna patvirtinti.

“Pripažįstu Lietuvos kariuomenei nereikalingu ir netinkamu naudoti, nelikus kur jo pritaikyti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) susidėvėjimo”, - taip apie “Skalvį” savo įsakyme atsiliepia Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

Užsimanė “šviežienos”

Pasakyta - padaryta. Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymu sudaryta komisija įvertino laivo būklę ir nustatė: jį reikėtų remontuoti. Tačiau tai esą ekonomiškai neapsimoka. Be to, komisija atsižvelgė į tai, kad “Lietuvos kariuomenės veiklos plane yra numatyta įsigyti naują, modernesnį, atitinkantį NATO standartus ir reikalavimus patrulinį laivą”. Taip dėstoma Vyriausybei pateiktame nutarimo projekte.

Tiesioginė projekto rengėja Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo Pajėgumų planavimo departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Rita Zurbienė “Vakaro žinioms” aiškino, esą “Skalvio” korpusas aprūdijęs, nes laivas Norvegijoje pastatytas dar 1967-aisiais. Tačiau Lietuvai jis spėjo pasitarnauti vos 9 metus: jis įsigytas 2001-ųjų pabaigoje. Tada “Skalvis” šventė jau 34-ąjį savo gimtadienį.

“Planuojama tinkamas dalis panaudoti kitam panašaus tipo laivui, kurį turi Karinės jūrų pajėgos, ir po to pastarąjį eksploatuoti”, - paaiškino R.Zurbienė. O kiek galėtų kainuoti naujas pirkinys, atitinkantis NATO standartus, ji sakė nežinanti.

Senienų supirkinėtojai

Karinių laivų pjaustymu ir kitų pirkimu Krašto apsaugos ministerija visuomenę stebindavo dar tada, kad jai vadovavo kitas gydytojas - J.Olekas. 2008-ųjų spalį, prieš pat vyriausybių kaitą, buvo priimtas sprendimas supjaustyti fregatas “Aukštaitis” (statytas Rusijoje 1979-aisiais) bei “Žemaitis” (statytas irgi Rusijoje 1981-aisiais).

Tuo pat metu su britais susiderėta, kad šie už 191,5 mln. litų parduotų beveik 30 metų senumo minininkus. Tiesa, Karinės jūrų pajėgos ir dabar turi “Aukštaitį” ir “Žemaitį”. Šie vardai suteikti iš Danijos kartu su “Dzūku” 2008-2009 metais įsigytiems patruliniams laivams, kurie pakeitė supjaustytuosius. Bendra visų 5 naujų laivų pirkimo kaina - per 220 mln. litų.

Trigrašis

Be “Skalvio”, kariniam laivynui pernai dar priklausė taip pat norvegiški štabo ir aprūpinimo laivas “Jotvingis” bei patrulinis “Sėlis”, vokiški minų medžiotojai “Sūduvis” ir “Kuršis”, daniški patruliniai “Žemaitis”, “Dzūkas”, “Aukštaitis”, paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas “Šakiai” ir 3 kateriai. Ar kariuomenė pastaruosius mėnesius neįsigijo dar daugiau laivų - Krašto apsaugos ministerija neišdavė.

Kolonijinio statuso sindromas

Audrius BUTKEVIČIUS - pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministras:

Laivas “Skalvis” pirktas jau po to, kai buvau ministru. Aš pirkau tik fregatas “Aukštaitis” ir “Žemaitis”. Jos buvo naujesnės nei neseniai iš anglų Krašto apsaugos ministerijos nupirkti laivai, puikiai ginkluotos. Nepaisydami to, šiandieniniai veikėjai fregatas supjaustė ir nusipirko senesnį šlamštą be ginklų.

Patruliniam laivui 40 metų nėra daug. Plaukioja daug senesni laivai. Valstybės, net turtingesnės negu Lietuva, tokio senumo laivus dar naudoja.

Mane jaudina ir kitas dalykas, - kad pjaustomi ir ne kariniai laivai, nors didžiuojamės esantys jūrinė valstybė. Sovietiniais laikais Lietuva buvo tarp 15 šalių, kurios dalijosi žvejybos kvotas Atlante. Turėjome laivyną, kuris buvo svarbus ne tik vystyti žvejybos pramonei, bet ir dalyvauti pasaulinėse resursų dalybų procesuose. Tačiau mūsų vyriausybes sugundė sužlugdyti laivyną, kad nebedalyvautume kvotų dalybose. Procesas tebesitęsia iki šiol: ES skiria pinigų už laivų pjaustymą, kad tik kuo mažesnė kvota Lietuvai atitektų.

Naikindami laivus dar kartą patvirtiname savo kolonijinį statusą - paklūstame ES. O naikindami karo laivus paklūstame NATO. Aiškinama, kad pjaustomi laivai, kurie nebeatitinka NATO reikalavimų. Tačiau ar mūsų biudžetas atitinka? Ar laikas dabar, sunkmečiu, atnaujinti karinę techniką? Tokiu būdu proteguojamas vienas iš didelių NATO laivų statytojų. Čia lygiai tas pats, kaip su atomine elektrine: uždarome senąją, kad naująją pastatytų prancūzai.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"