Kuo Brežnevizmas skiriasi nuo Landsbergizmo?

V.Landsbergiui, kuris buvo Lietuvos atgimimo ir nepriklausomybės vienas iš lyderių, paskutiniu metu taip pat reikėjo tapti faktiniu valstybės vadovu, net ir pažeidžiant Konstituciją. Apie tam tikras paraleles žalgirietis Gediminas Jakavonis kalbasi su filosofu, humanitarinių mokslų daktaru Krescencijumi Stoškumi.

K.STOŠKUS: Kai žmogus ilgesniam laikui gauna valdžią, ypač kai netikėtai, žmogus pasidaro pusdievis, nes jis neturi priešininkų. Geriausias įrodymas yra dabartinis Vladimiro Putino pavyzdys. Jeigu lyginsime asmenybes, tai neabejotinai V.Landsbergis daug labiau išsilavinęs už L.Brežnevą. Pas Brežnevą intelektualumo bruožo nebuvo, o V.Landsbergis yra išprusęs, inteligentiškas žmogus, tačiau, gavus valdžią, labai dažnai tam tikras elgesys pasikeičia.

Pirmiausia yra gaunama partijos parama, vėliau atsiranda pataikūnų ir visa tai padaro žmogų virš valstybės. Žinoma, prie to prisidėjo ir žiniasklaida, kuri rėmė visus V.Landsbergio pareiškimus. Be abejo, padariniai jau ne tokie, kokie galėjo būti autoritarinio valdymo kontekste, tačiau autoritarizmo bruožų ištrinti negalima. Juk autoritaras yra tas, kuris nepriima kritikos arba pyksta, kai atsiranda kritika.

G.JAKAVONIS: Lietuvai tapus nepriklausomai valstybei, konservatoriai labai daug investavo į žiniasklaidą, todėl šiandien kitokios nuomonės mes jau nematome. Kai išgirstu viešojoje erdvėje prisiminimus apie Sąjūdį, tai, atrodo, kad vadas buvo tik vienas. Tuomet pradedu abejoti, ar tikrai buvo taip, kaip įvykius atsimenu aš. Žinoma, ponas Landsbergis buvo pirmasis Sąjūdžio vadas, nepaneigsime jo vaidmens ir Sausio 13-osios įvykiuose, tačiau buvo ir kitų žmonių, apie kuriuos nieko negirdėti, liko tik vienintelis V.Landsbergis.

K.STOŠKUS: Man jis didžiausią įspūdį padarė tik vienu metu, kai nuvažiavo į Maskvą sakyti kalbos, tačiau vėliau jau buvo sunku atpažinti.

Kaip, pavyzdžiui, Putinas. Juk jis buvo menkysta, per trumpą laiką iškilo ir pasijautė Dievu.

Vis dėlto, manau, kad mums reikėtų pakalbėti ir apie pačios partijos specifiką. Kokia turėtų būti konservatorių partija ir kokia yra?

G.JAKAVONIS: Turėtų būti patriotinė, iš Sąjūdžio išaugusi politinė organizacija, kuri remiasi konservatyviomis vertybėmis.

K.STOŠKUS: Jau šito nebėra. Andrius Kubilius, kuris yra konservatorių partijos narys, teigė, kad jie yra sveiko proto partija arba partija, kuri reaguoja į įvykius. Kitaip sakant, partija, kuri taikosi prie situacijos.

Noriu atkreipti dėmesį į paties parlamento nedemokratizmą. Parlamente yra dvi užkoduotos galimybės. Pagrindinis Parlamento uždavinys yra kalbėti, diskutuoti, tartis iki bendros nuomonės priėmimo. Seime turėtų vykti diskusijos. Antra dalis yra prievartinis balsavimas, kai už palankų balsavimą siūloma kas nors mainais. Mūsų Seimas yra tiesiog turgus.

G.JAKAVONIS: Geriausias variantas - paraginti visus žmones kitais metais dalyvauti trijuose rinkimuose.

Taip pat noriu pastebėti, kad kai prasidėjo atgimimas Lietuvoje, svarbu buvo tautiškumas, vėliava, kalba. Šita politinė jėga pasiskelbė Sąjūdžio idėjų tesėjais, bet pažiūrėkite, kur mes nusiritome per tą laiką. Dabar jau girdime iš šios partijos, kad valstybinės vėliavos kelti nereikia, įvedė nelietuviškas raides, lietuvių kalba yra stumiama iš viešojo sektoriaus. Pažiūrėkite, kas atsitiko su mūsų istorija.

Adolfas Šapoka buvo nepriimtinas tarybiniais laikais, atgimimo laikotarpiu mes vėl iš naujo spausdinome jo knygas, o dabar nusiritome iki to, kad Alfredas Bumblauskas yra lenkiškas istorikas. Jis teigia, kad mes be lenkų būtume prapuolę, kad būtume neaiški tauta. Būtų labai paprasta parašyti vadovėlį „Kaip sunaikinti tautą", reikėtų sunaikinti papročius, tradicijas ir kalbą, bažnyčia jau neturi įtakos pas mus. Kaip mums apsaugoti tautą?

K.STOŠKUS: Čia Jūs kalbate apie jau senokai užsitęsusias problemas. A.Šapokos knyga išties tarybiniais laikais buvo nuodėminga, tačiau ten buvo tikroji Lietuvos istorija.

A.Bumblauskui svarbi lenkiška mokykla, nes jis norėjo garbės, o garbę jam sustiprino studijos Lenkijoje ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Iškilus klausimams dėl Lietuvos istorijos, A.Bumblauskas yra paskutinis teisėjas. Padaromi tokie autoritetai, kurie neturi galimybių išbandyti savęs diskusijose. Juk Lietuvoje yra daug įdomių istorikų, tačiau kai kurie buvo sutrypti.

Vis dėlto tauta negali būti be savo tautinės sąmonės, tačiau prisimename kosmopolitizmo etapą, kuris įpratino vengti tautos termino.

G.JAKAVONIS: Prisiminkime įstatymo pataisą, kai buvo siūloma valstybinių švenčių proga Lietuvoje nekelti vėliavos. 15 žmonių pasirašė už šią iniciatyvą ir ji buvo svarstoma, tačiau Seimas ją atmetė. Pažiūrėjau kas ten per žmonės, kurie pasirašė. Susidariau įspūdį, kad tie žmonės nori dalyvauti Europarlamento rinkimuose ir jie jau lyg ne Lietuvos piliečiai, o europiečiai.

K.STOŠKUS: Nežinau, ar verta į juos kreipti dėmesį, nes kvailumui ribų nėra. Yra vienas labai svarbus dalykas, kurio gali pasimokyti sunkiausiais krizės metais. Dabar itin palankus laikas tautos sąvokai išryškinti, tautiškumui išaukštinti.

Žvelgiant į aplinkui vykstančius įvykius, galima prieiti išvados, kad šiuo metu atstatoma tautų Europa. Kaip viskas pasikeis, priklausys nuo karo Ukrainoje baigties ir nuo to, kaip tautos gins savo suverenitetą, kuo pasibaigs Izraelio ir Palestinos karinis konfliktas.

G.JAKAVONIS: Atkreipčiau dėmesį ir į kuriamą 2050-ųjų metų Lietuvos strategiją, kurioje sąvokos „tauta" ir „lietuvių kalba" nėra. Norėčiau Jūsų paklausti, ar matote kokį nors prašviesėjimą? Ar yra galimybė, kad Landsbergizmo laikotarpis pasibaigs ir ateis naujas vadas, kuris išves mus iš susidariusios krizės?

K.STOŠKUS: Šiuo metu yra nepaprastai didelių permainų ir krizių etapas, tiesiog krizių sankaupa. Nėra laimėjimų be pralaimėjimų. Kad pasauliniai procesai gerai išsispręstų - vilčių nedaug. Tačiau mūsų piliečių pareiga išsaugoti savo valstybę yra nė kiek ne mažesnė, o tik didesnė. Turim būti suinteresuoti išsaugoti savo tautą. Mums reikia valstybės, kuri ne imituotų politikos, o darytų realius darbus. Pirmiausia, prioritetu reikėtų padaryti demografinius pokyčius, nes pas mus su kiekvienais metais mažėja tautos branduolys.