Kovos prieš „radikalųjį islamizmą“ receptai

Įstatymo projektas svarstomas po daugelio pastarųjų išpuolių Prancūzijoje, tačiau kairiosioms organizacijoms priklausantys vadinamieji žmogaus teisių gynėjai, kurie Prancūzijoje yra gana įtakingi, baiminasi, kad įstatymas gali būti nukreiptas prieš visus musulmonus.

E.Makronas teigia, kad toks įstatymas būtinas, siekiant sustiprinti Prancūzijos griežtai sekuliarią valstybės sistemą.

„Respublikos priešas yra politinė ideologija, vadinama radikaliuoju islamizmu, kuria siekiama skaldyti Prancūziją", - vakar prezidentą palaikė ir premjeras Žanas Kasteksas (Jean Castex).

Jis tvirtino, kad įstatymu siekiama ne nusitaikyti į musulmonus, bet „pašalinti musulmonams kilusią radikaliojo islamizmo grėsmę".

Tuo metu procese dėl išpuolio prieš prancūzų satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo" redakciją prieš beveik šešerius metus prokurorai pareikalavo kalėjimo iki gyvos galvos bausmės dviem spėjamiems atakos organizatoriams. Tai vakar pranešė Paryžiaus kovos su terorizmu prokuratūra. Tarp jų yra turkų kilmės teroristas Ali Riza Polatas. Dar dvylikai kaltinamųjų, tarp jų - vienai moteriai, prokuratūra pareikalavo nuo 5 iki 30 metų laisvės atėmimo bausmės. Visi jie kaltinami sąsajomis su broliais islamistais Šerifu (Cherif) ir Saidu Kuačiais (Said Kouachi), kurie 2015 metų sausio 7 dieną užpuolė „Charlie Hebdo" redakciją ir nužudė 12 žmonių, tarp jų - kelis žinomiausius Prancūzijos karikatūristus.

Be to, jie, anot kaltinamojo rašto, padėjo ekstremistui Amedžiui Kulibali (Amedy Coulibaly), kuris po atakos redakcijoje vėlesnėmis dienomis nužudė policininką bei dar keturis žmones žydų lankomoje parduotuvėje. Visus tris teroristus galiausiai nukovė policija. Jie buvo prisiekę ištikimybę „Al Qaeda" organizacijai Jemene ir „Islamo valstybei".

Trys iš 14 kaltinamųjų nuteisti už akių. Jie, žvalgybos informacija, veikiausiai žuvo Sirijoje arba Irake, tačiau tarptautinis jų arešto orderis lieka galioti. Nuosprendžiai didžiausiame pastarųjų metų teroro procese Prancūzijoje bus skelbiami gruodžio 16 dieną.

Situaciją komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Kodėl musulmonų bendruomenės taip sunkiai integruojasi į sekuliarųjį europietišką pasaulį? Esminį poveikį čia daro žmonių identiteto suvokimas. Kuo labiau ta savastis suvokiama kaip nekintanti duotybė, tuo sunkiau tokiems žmonėms keistis. Tai - amžina dilema...

Kai į Europą atvyksta svetimų kultūrų atvykėliai, jie turi integruotis ir išpažinti tas pačias vertybes. Kito kelio tiesiog nėra. Kas yra tas „saugumas"? Ką mes saugojame? Mano atsakymas čia toks: saugome savo savastį, savo identitetą. Todėl bet kokias pastangas sunaikinti arba pakeisti tą savastį mes suvokiame kaip grėsmę.

Integruoti musulmonus? Ši diskusija vyksta labai seniai.. Pamenu, dar kai studijavau Romoje NATO koledže, vyko tokia rimta diskusija: ar dvi sistemos, kurios turi visiškai skirtingas ar net priešingas vertybes, gali taikiai sugyventi? Tais laikais dar nebuvo tokių teroro aktų, bet jau tada apie tai buvo diskutuojama akademiniuose sluoksniuose, numatant galimas grėsmes pirmiausia iš kai kurių radikalių islamo krypčių. Kur mes nueisime? Ar kils konfliktas? Gal tai išspręsime saviizoliacija? O gal vis dėlto bus rastas tas taikaus sambūvio „modus operandi"? Atsakymo į šiuos klausimus nėra iki šiol. Galime tik konstatuoti, kad šiai dienai Europa nesugebėjo rasti to „modus operandi", t.y. visus tenkinančio taikaus sambūvio.

Mano galva, čia reikalinga labai tiksli koordinacija. Negali sistema absorbuoti didelio kiekio svetimo elemento, pati nesikeisdama. Buvo itin grubi Angelos Merkel klaida, kviečiant į Europą migrantus ir „pabėgėlius". Jeigu į juos žiūrime tik kaip į pigią darbo jėgą, kuri čia susikurs savo gerovę, bet visiškai nekreipiant dėmesio į jų savasties dimensiją, tai yra visiškas procesų neišmanymas ir tame jau savaime užkoduojami labai rimti konfliktai. Manau, visus norinčius patekti į Europą reikia griežtai filtruoti - čia gali atvykti ne bet koks kiekis (beje, amerikonai „žaliąją kortą" taip pat įsivedė ne šiaip sau). Taip pat reikia apgalvoti, kiek jie turi galimybių išlikti savimi, o kiek turi integruotis į bendrą sistemą. O bendrasis vardiklis yra nediskutuotinas ir privalomas visiems - konkretūs šalies įstatymai yra nekvestionuojami, o jeigu jie nėra tobuli, tai vyksta tik demokratiniu keliu per įstatymdavystę, o ne teroro aktais... Jeigu visa tai nepatinka - tuomet čia negyvenk. Nes gali ateiti ir juodžiausias scenarijus, t.y. Baltramiejaus naktys.