Kauniečiai kyla už istorinį paveldą

Peticijoje, kurią jau pasirašė beveik trys tūkstančiai piliečių, primenama, jog Kauno centrinio pašto pastatas, 1930 m. suprojektuotas garsaus architekto Felikso Vizbaro (1880-1966), pretenduoja kartu su kitais laikinosios sostinės tarpukario gražiausiais pastatais patekti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kaunui už moderniąją tarpukario architektūrą jau suteiktas Europos paveldo ženklas.

Tiesa, pašto pastatas Laisvės alėjoje, kuriuo galėtume didžiuotis, vis labiau tampa apverktinos būklės. Šiuo metu jis aptvertas, tarsi būtų koks žvėris narve. Kabo įspėjimai, kad ant praeivių galvų gali užkristi byrantis tinkas. Dar blogiau - šią žiemą, dėl ketvirtame aukšte trūkusio vamzdžio, pastatas buvo užtvindytas. Todėl peticija ragina ir prašo Vyriausybę, Lietuvos kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą bei Kauno miesto savivaldybę gelbėti šį tarpukario architektūros paveldą.

Pirmasis sureagavo meras

Miesto svečiai, o ir dauguma kauniečių, mano, jog pašto pastatas priklauso ne Susisiekimo ministerijai, bet Kauno miesto savivaldybei, įsikūrusiai Laisvės alėjoje visai netoliese. Nors Kauno valdžia gali tik paraginti pašto savininką susitvarkyti. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip ir pasielgė. Vos išgirdęs apie peticiją, kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Siūlydamas pastatą arba tvarkyti, arba parduoti.

Peticiją pasirašiusieji - ne vien kauniečiai, parašė ir atitinkamų pastabų. Netgi siūloma Žaliakalnyje atstatyti jau atkurtos Nepriklausomybės laikais nugriautą architekto F.Vizbaro gyvenamąjį namą-pilaitę. Tiesa, kai kurie, nors ir pasirašę peticiją, ginančią Kauno centrinio pašto pastatą, panoro būti originalūs. Gal užsigeidė pašto vietoje namo-stiklainio? O gal tiesiog panoro pastato gynėjus paerzinti? Nes parašė tokią pastabą:

„Manau, nugriauti tą pastatą būtų pigiau nei išlaikyti. O kas yra labai prisirišę prie praeities, tai pasidarykite pastato nuotrauką ir ją pasikiškite po pagalve, kai eisite miegoti.“

Valstybė elgiasi kaip impotentė

Architektas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Augis Gučas mintis apie Kauno centrinio pašto pastato nugriovimą pavadino absoliučiais kliedesiais:

„Nerimta net reaguoti į tokius kliedesius. Šis pastatas - kultūros vertybė, saugoma valstybės. Pats gražiausias tarpukario Kauno pastatas. Jį statyčiau į pirmą vietą, o toliau rikiuotųsi „Pieno centro“, „Pažangos“ bendrovės rūmų, Karo muziejaus pastatai. Valstybė elgiasi kaip impotentė, jei nesugeba išsaugoti trijų pačių gražiausių Lietuvos paštų - kultūros vertybių. Tai Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus centriniai paštai. Pastarasis cariniais laikais net nebuvo statytas pašto reikmėms. Tik visuomenės reikmėms. Gal čia XIX a. buvo kazino, gal teatriukas. Tik po Antrojo pasaulinio karo buvo architekto Algirdo Nasvyčio rekonstruotas ir pritaikytas paštui. Kaune, už miesto rotušės, dar buvo dviejų paštų seni pastatai ir trečias - ant M.Valančiaus gatvės kampo. Jų funkcijos turbūt jau pasikeitė, bet Kauno centrinis paštas Laisvės alėjoje šiame pastate turėtų ir likti. Nes pastatas buvo statytas būtent paštui. Gal būtų galima viršutiniame aukšte butus įrengti, bet apatiniai aukštai turėtų likti paštui. Valstybei gėda, kad toks gražus pastatas pamažu niokojamas. Reikėtų būtent apie tai rašyti. Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui už tai rašau dvejetą. Vyriausybė kartais elgiasi idiotiškai. Pavyzdžiui, atima pensijų išnešiojimą iš akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“, kuris priklauso valstybei. Neduoda savo bendrovei uždirbti, bet perduoda pensijų išnešiojimo funkciją privatininkams. Todėl ir nėra pinigų remontams.“

Rūpinamės ir... parduosim?

Tad kokia laukia F.Vizbaro architektūrinio šedevro ateitis? Vos pradėjus pasirašinėti peticiją, Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovė Aušra Kurtkutė patikino, kad pastatas eksploatuojamas laikantis visų paveldosaugos reikalavimų, nuolat bendradarbiaujant su specialistais, kurie atlieka būtinus remonto ir pastato priežiūros darbus.

„Praėjusią savaitę pastate įvykusi vandentiekio sistemos avarija įvyko dėl buvusių rangovų atlikto nekokybiško darbo, - dėstė A.Kurtkutė, - todėl šiuo metu vertiname patirtus nuostolius ir pateikėm pretenzijas dėl žalos atlyginimo.“

O kokia Kauno centrinio pašto pastato ateitis? Nes, nepaisant remontų, tinkas toliau byra. A.Kurtkutė sakė į šį klausimą atsakyti negalinti, nes strateginis planas dėl „Lietuvos pašto“ valdomo turto dar rengiamas.

A.Kurtkutė dar kartą pabrėžė, kad pastatas yra prižiūrimas bei eksploatuojamas tinkamai, nebloginant jo būklės.

Taip kalbėta sausio 25-ąją. O sausio 28-ąją pranešta, jog artimiausiame AB „Lietuvos paštas“ valdybos posėdyje bus siūloma pastatą parduoti aukcione. Prieš tai nustačius jo vertę rinkoje.


Poetas, Laisvės alėjos gyvasis simbolis Gintaras PATACKAS:

- Kauno centrinio pašto pastatas yra architektūros brangakmenis. Pats gražiausias pastatas Laisvės alėjoje. Būtina jį išsaugoti. Apsileidimas valdžios, reikia jį tvarkyti, kad kada nors praeiviams ant galvų neuždribtų. Apsileidimas ir tiek. Jei pabrango pašto paslaugų įkainiai, tai turi pinigų, turtingi. Galėtų susitvarkyti, pastatą suremontuoti ir patys.

***

Kauno centrinis paštas. Laisvės al.102. Pradėtas statyti 1930 m. (paskelbtais Vytauto Didžiojo metais).

Architektūros stiliai - „Tautinis stilius“, Funkcionalizmas/modernizmas. Statybos kaina, įskaitant ir vidaus puošybą bei įrangą - 1,75 mln. tarpukario litų.