Žymiems visuomenininkams Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą protestuoti kovo 17-ąją. Esą jokių „alternatyvių renginių” būti negali, nes jie trukdytų Lenkų rinkimų akcijos protestui prieš Lietuvos švietimą. Įspėjama, kad renginyje gali dalyvauti šimtai aršių lenkų futbolo sirgalių. Keistas sutapimas - 1938-aisiais kovo 17-ąją Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą.
Skaudi data - sutapimas?
Vasario 22-ąją Vilniuje, S.Daukanto aikštėje, protestą organizavę judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje” atstovai ketino surengti dar vieną protesto akciją prieš korumpuotą bei politizuotą Lietuvos valdymą ir kovo 17-ąją prie Seimo. Tačiau savivaldybė, pradžioje prašymą priėmusi, vėliau jį atmetė. Pasak vieno iš judėjimo iniciatorių, Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo, buvo paaiškinta, kad įvyko klaida - jų renginys trukdytų Lenkų rinkimų akcijos eitynėms Gedimino prospektu. Sutapimas - LRA renginys vykdomas kovo 17-ąją, o šią dieną 1938-aisiais Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą.
„Varšuvoje vykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas į Vilnių, turimomis žiniomis, atvyks apie porą dešimčių autobusų, kuriuose būsią ir Kaune liūdnai pagarsėjusių „futbolo sirgalių”, ultranacionalistų, su kuriais sunkiai susitvarko ir Lenkijos policija. Ši aplinkybė gana akivaizdžiai paaiškina, kodėl eitynių Vilniuje organizatoriai pasirinko būtent Lenkijos ultimatumo metines: taip organizuojamas dar vienas įžūlus išpuolis prieš Lietuvą, dangstomas klastingomis „visuomeninėmis iniciatyvomis”, - atskleidė LRA kortas jis. Tuo tarpu pats LLRA vadas Valdemaras Tomaševskis vakar apie būsimą protestą kalbėjo visai kitaip.
„Vienybė, solidarumas yra labai svarbu, kai žmonės vienijasi dėl bendro tikslo, o tikslas yra kilnus - apginti švietimo sistemą”, - tikino jis.
Lietuviai „nespėjo”
R.Ozolas bei kiti visuomenininkai kreipėsi ir į merą Artūrą Zuoką, ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę bei premjerą Andrių Kubilių, prašydami užkirsti kelią lenkų „sirgalių” provokacijoms. Tačiau viešųjų renginių leidimus nagrinėjančios Vilniaus savivaldybės komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Morkūnas aiškino, kad lenkai spėjo paprašyti leidimo 2000 asmenų protestui anksčiau. Tad jie ir galės žygiuoti. O „Už teisingumą Lietuvoje” atstovams esą bus pasiūlyta nukelti protestą į vakarą.
„Tomis valandomis protestuoti nebus leista. Nes tuo pačiu laiku du mitingai negalimi. Kiti kaltina savivaldybę, kad buvo ultimatumas tą dieną Lietuvai. Bet mes esame įpareigoti išduoti leidimus, vadovaujamės susirinkimų įstatymu. Dėl protesto turinio leidimas negali būti neišduodamas”, - aiškino J.Morkūnas.
Jis patikino, kad tikrai būtų išduotas leidimas ir sovietinės armijos veteranams žygiuoti prospektu tiek rugpjūčio 23-iąją (Ribentropo-Molotovo akto pasirašymo dieną), tiek vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ar bet kurią kitą dieną. Jei tuo metu nevyktų kitų renginių.
„Jokie savivaldybės tarybos nariai sprendimui įtakos nedarė”, - įtikinėjo J.Morkūnas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica taip pat tikino, kad apie Lenkijos aršiųjų sirgalių dalyvavimą „oficialiai nėra patvirtinta”.
„Mes visada pasiruošę, bet kad jie atvyktų, kol kas sunkiai tikėtina”, - sakė S.Mecelica.
Žymiems visuomenininkams Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą protestuoti kovo 17-ąją. Esą jokių „alternatyvių renginių” būti negali, nes jie trukdytų Lenkų rinkimų akcijos protestui prieš Lietuvos švietimą. Įspėjama, kad renginyje gali dalyvauti šimtai aršių lenkų futbolo sirgalių. Keistas sutapimas - 1938-aisiais kovo 17-ąją Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą.
Skaudi data - sutapimas?
Vasario 22-ąją Vilniuje, S.Daukanto aikštėje, protestą organizavę judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje” atstovai ketino surengti dar vieną protesto akciją prieš korumpuotą bei politizuotą Lietuvos valdymą ir kovo 17-ąją prie Seimo. Tačiau savivaldybė, pradžioje prašymą priėmusi, vėliau jį atmetė. Pasak vieno iš judėjimo iniciatorių, Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo, buvo paaiškinta, kad įvyko klaida - jų renginys trukdytų Lenkų rinkimų akcijos eitynėms Gedimino prospektu. Sutapimas - LRA renginys vykdomas kovo 17-ąją, o šią dieną 1938-aisiais Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą.
„Varšuvoje vykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas į Vilnių, turimomis žiniomis, atvyks apie porą dešimčių autobusų, kuriuose būsią ir Kaune liūdnai pagarsėjusių „futbolo sirgalių”, ultranacionalistų, su kuriais sunkiai susitvarko ir Lenkijos policija. Ši aplinkybė gana akivaizdžiai paaiškina, kodėl eitynių Vilniuje organizatoriai pasirinko būtent Lenkijos ultimatumo metines: taip organizuojamas dar vienas įžūlus išpuolis prieš Lietuvą, dangstomas klastingomis „visuomeninėmis iniciatyvomis”, - atskleidė LRA kortas jis. Tuo tarpu pats LLRA vadas Valdemaras Tomaševskis vakar apie būsimą protestą kalbėjo visai kitaip.
„Vienybė, solidarumas yra labai svarbu, kai žmonės vienijasi dėl bendro tikslo, o tikslas yra kilnus - apginti švietimo sistemą”, - tikino jis.
Lietuviai „nespėjo”
R.Ozolas bei kiti visuomenininkai kreipėsi ir į merą Artūrą Zuoką, ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę bei premjerą Andrių Kubilių, prašydami užkirsti kelią lenkų „sirgalių” provokacijoms. Tačiau viešųjų renginių leidimus nagrinėjančios Vilniaus savivaldybės komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Morkūnas aiškino, kad lenkai spėjo paprašyti leidimo 2000 asmenų protestui anksčiau. Tad jie ir galės žygiuoti. O „Už teisingumą Lietuvoje” atstovams esą bus pasiūlyta nukelti protestą į vakarą.
„Tomis valandomis protestuoti nebus leista. Nes tuo pačiu laiku du mitingai negalimi. Kiti kaltina savivaldybę, kad buvo ultimatumas tą dieną Lietuvai. Bet mes esame įpareigoti išduoti leidimus, vadovaujamės susirinkimų įstatymu. Dėl protesto turinio leidimas negali būti neišduodamas”, - aiškino J.Morkūnas.
Jis patikino, kad tikrai būtų išduotas leidimas ir sovietinės armijos veteranams žygiuoti prospektu tiek rugpjūčio 23-iąją (Ribentropo-Molotovo akto pasirašymo dieną), tiek vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ar bet kurią kitą dieną. Jei tuo metu nevyktų kitų renginių.
„Jokie savivaldybės tarybos nariai sprendimui įtakos nedarė”, - įtikinėjo J.Morkūnas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica taip pat tikino, kad apie Lenkijos aršiųjų sirgalių dalyvavimą „oficialiai nėra patvirtinta”.
„Mes visada pasiruošę, bet kad jie atvyktų, kol kas sunkiai tikėtina”, - sakė S.Mecelica.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
