Pernai gruodį Seimas po svarstymo buvo nusprendęs riboti energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. Draudimas turėjo įsigalioti nuo liepos, tačiau priimti įstatymą parlamentarams pritrūko valios. Ūkio ministerija nusprendė pirmiau atsiklausti Europos Komisijos nuomonės.
Tyliai dingo iš darbotvarkės
Lietuvos biurokratams svarbiau įtikti ES struktūroms nei pasirūpinti savų žmonių sveikata. Dar pernai Seimas buvo pasiryžęs apriboti energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. Gruodžio 6 d. po svarstymo Parlamento dauguma pritarė Maisto įstatymo ir Reklamos įstatymo pataisoms. Jomis buvo siūloma drausti nuo šių metų liepos 1 d. asmenims iki 18 metų parduoti energinius gėrimus ir juos reklamuoti paaugliams skirtuose leidiniuose bei renginiuose.
Jau buvo paskutinė - įstatymų priėmimo - stadija, tačiau... Gruodžio 20 d. jų priėmimas buvo išbrauktas iš numatytos Seimo darbotvarkės.
Dėl to pasistengė Ūkio ministerija. Ji atsiuntė raštą ir įpareigojo prieš priimant įstatymą jį notifikuoti ES Komisijoje.
Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad dabar įstatymo pataisų likimas pakibęs ant plauko. Ar galėsime pažaboti energinių gėrimų pardavėjus, priklausys nuo kitų ES narių.
„Dabar jau yra pasibaigusi įstatymo svarstymo stadija. Tas klausimas gal dėl objektyvių, gal dėl subjektyvių priežasčių užblokuotas. Lobistai „šniūrais“ aplink Seimą vaikščiojo, matyt, pavyko jiems sutrukdyti. Dabar kreiptasi į Europos Komisiją dėl notifikavimo procedūros, nors iš EK direktorato esame gavę atsakymą, kad toks dalinis ribojimas yra galimas“, - kalbėjo komiteto pirmininkė.
Jos aiškinimu, notifikavimo procedūra gali užtrukti apie 3 mėnesius. Sužinojus ES narių nuomonę, įstatymą būtų galima priimti. „Bet kas, kas nors kiek riboja rinką, turi būti notifikuojama. Tai tokia „pakalbėjimo“ procedūra, kai visos šalys narės turi pareikšti savo nuomonę. Jei kuri šalis nepritars, tai dar nereiškia, kad negalėsime priimti. Tiesiog būsime sužinoję visų argumentus“, - aiškino D.Mikutienė.
Seimo narė tikisi, kad, Lietuvai pradėjus kelti energinių gėrimų kenksmingumo klausimą, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagaliau imsis tirti jų poveikio, mat iki šiol buvo tiriamos tik atskiros sudedamosios gėrimų dalys.
„Turi būti ištirtas visuminis energinių gėrimų poveikis. Iki šiol daryta labai gudriai. Tyrė tik po vieną sudedamąją dalį - pavyzdžiui, kofeiną, tauriną, vitaminą B. Tai aišku, kad taip vertinant neatrodys tos medžiagos kenksmingos, bet kai sudedi visus tuos „gėrius“ į vieną kokteilį...“ - atsiduso D.Mikutienė.
Parlamentarė atviravo, kad Lietuvoje suvartojami energinių gėrimų kiekiai jai kelia siaubą, nors, palyginti su kitomis šalimis, juos vartojame kone saikingiausiai.
„Apytikriai per metus išgeriama 5,5 mln. litrų. O dar sako, kad vienam gyventojui ne tiek daug ir išeina arba kad kitose šalyse dar daugiau išgeriama... Mus bandoma įtikinti, kad jei kitose šalyse gėrimų kenksmingumu nesirūpinama, tai ir mums nėra ko draskytis, kelti to klausimo. Bet pažiūrėkime, kas Lietuvoje pagrindiniai tų gėrimų vartotojai. Atmeskime pensininkus, naujagimius ir paskaičiuokime, kokius kiekius išgeria paaugliai“, - sakė D.Mikutienė.
Geriau atsiklausti
Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė sako, kad įstatymo notifikavimas būtinas norint išvengti nereikalingų teismų procesų. Ministrė priminė, kad Lietuva jau turi skaudžios patirties, kai Seimo sprendimas uždrausti vadinamuosius bambalius (alkoholinius gėrimus, kurių talpa didesnė nei 1 litras) buvo apskųstas Europos Teisingumo Teismui.
„Mes jau esame iš to pasimokę. Ir nesinori, kad būtų pradėti teisminiai procesai prieš Lietuvą. Priimant tą įstatymą, nebuvo atlikta notifikavimo procedūra. Šį kartą pasimokėme iš savo klaidų. Manau, tai normali procedūra, teisiškai priimtina. Ir mes ja naudojamės, kad nereikėtų bylinėtis teismuose“, - kalbėjo ūkio ministrė.
„Aš suprantu, kad šalis narė gali turėti savo poziciją. Tačiau galima tai daryti pagal visus ES reglamentus“, - pridūrė B.Vėsaitė.
Ministrės nuomone, energinių gėrimų nepilnamečiams parduoti nereikėtų, tačiau dėl oficialaus ribojimo ji nebuvo tikra.
Sveikata svarbiau
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad verslo interesai negali būti svarbesni nei Lietuvos žmonių sveikata. Draudimą energinius gėrimus parduoti nepilnamečiams jis palaiko ir tikisi, kad pavasario sesijoje Seimas įstatymą priims.
„Sveikatos apsaugos požiūriu reguliuoti būtina. Gamintojai randa savų argumentų, bet man norėtųsi, kad kiekvienas pasižiūrėtų iš savo pusės. Ar jie duotų vaikams, savo paauglei dukrai ar sūnui gerti?
„Energinių gėrimų pagrindinės sudedamosios dalys yra tonizuojantys ingredientai. Tai stipriai veikiančių medžiagų pakaitalai. Tos medžiagos iš esmės nesuteikia jokios energijos, jos tik aktyvina žmogaus nervinę sistemą ir dėl to žmogus darosi judresnis. Jei šie gėrimai sumaišomi su alkoholiu, gresia labai rimtos pasekmės, apsinuodijimas“, - aiškino V.Andriukaitis.
Jo teigimu, Europos Komisija negali Lietuvai sutrukdyti priimti įstatymo, ribojančio energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. „Šitie sveikatos klausimai yra reguliuojami nacionaliniu lygmeniu, kiekviena šalis reguliuoja savaip“, - sakė jis.
Vytautas RUBAVIČIUS, Filosofas, publicistas, kultūros kritikas
- Kodėl taip uoliai vykdome ES direktyvas, reglamentus? Nejau nebegalime priimti sprendimų, jų nesuderinę su Europos Komisija?
- Dažnai politikai prisidengia ES direktyvomis, reglamentais, visiškai nepaaiškindami tų direktyvų tikrosios prasmės. Pavyzdžiui, esame pasirašę įvairių chartijų, bet jų nevykdome. Kai kuriuos punktus netgi išverčiame taip, kaip mums patogiau.
O eiliniam žmogui sunku suvokti kai kurių ES reikalavimų prasmę, jų taikymo Lietuvoje pobūdį. Mūsų politinis elitas uoliai seka tomis direktyvomis, uoliai ruošiasi jas taikyti. Bet jei pažiūrėtume į mūsų gyvenimą, tai pamatytume, kad jis organizuotas visai neeuropietiškai - neeuropietiškos demokratijos principu. Nors pareigingai vykdome ES reikalavimus, vis dar sugebame gyventi sistemoje, kuri yra nevakarietiška. Manau, kad valdžia, prisidengdama direktyvomis, įgyvendina grynai savo tikslus. O kur jai nepatogu - jokių chartijų ar direktyvų nesilaikoma.
- Tačiau ne visos šalys uoliai vykdo tas direktyvas. Pavyzdžiui, gerai žinomas Danijos ginčas su EK dėl leistinų maisto priedų. Danija ES Teisingumo Teisme įrodė savo tiesą, jai buvo leista drausti tam tikrus ES erdvėje leidžiamus maisto priedus. Gal ir mums reikėtų kartais parodyti principingumą ir pasibylinėti dėl savos tiesos?
- Be abejo. Ypač tose srityse, kur mums labai aišku, kad direktyvos kenkia mūsų žmonių sveikatai. Tačiau kaip tik žmonių sveikata mūsų valdžiai visiškai neįdomi. T.y. nei žmonių savijauta, nei jų sveikata, nei padėtis. Ir dėl to tikriausiai nesiruošiama rodyti jokių principų. Visai kitokia padėtis yra, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur dalis valdžios yra savivaldos lygmenyje. Valdžia visada jaučia žmonių, visuomenės galią, spaudimą vienais ar kitais klausimais. Tada jau ne pati valdžia imasi priešintis kokiai nors direktyvai, ji spaudžiama visuomenės. O mūsų visuomenė jokios politinės galios neturi, jos nuomonė yra laikoma beveik niekine.
Pernai gruodį Seimas po svarstymo buvo nusprendęs riboti energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. Draudimas turėjo įsigalioti nuo liepos, tačiau priimti įstatymą parlamentarams pritrūko valios. Ūkio ministerija nusprendė pirmiau atsiklausti Europos Komisijos nuomonės.
Tyliai dingo iš darbotvarkės
Lietuvos biurokratams svarbiau įtikti ES struktūroms nei pasirūpinti savų žmonių sveikata. Dar pernai Seimas buvo pasiryžęs apriboti energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. Gruodžio 6 d. po svarstymo Parlamento dauguma pritarė Maisto įstatymo ir Reklamos įstatymo pataisoms. Jomis buvo siūloma drausti nuo šių metų liepos 1 d. asmenims iki 18 metų parduoti energinius gėrimus ir juos reklamuoti paaugliams skirtuose leidiniuose bei renginiuose.
Jau buvo paskutinė - įstatymų priėmimo - stadija, tačiau... Gruodžio 20 d. jų priėmimas buvo išbrauktas iš numatytos Seimo darbotvarkės.
Dėl to pasistengė Ūkio ministerija. Ji atsiuntė raštą ir įpareigojo prieš priimant įstatymą jį notifikuoti ES Komisijoje.
Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad dabar įstatymo pataisų likimas pakibęs ant plauko. Ar galėsime pažaboti energinių gėrimų pardavėjus, priklausys nuo kitų ES narių.
„Dabar jau yra pasibaigusi įstatymo svarstymo stadija. Tas klausimas gal dėl objektyvių, gal dėl subjektyvių priežasčių užblokuotas. Lobistai „šniūrais“ aplink Seimą vaikščiojo, matyt, pavyko jiems sutrukdyti. Dabar kreiptasi į Europos Komisiją dėl notifikavimo procedūros, nors iš EK direktorato esame gavę atsakymą, kad toks dalinis ribojimas yra galimas“, - kalbėjo komiteto pirmininkė.
Jos aiškinimu, notifikavimo procedūra gali užtrukti apie 3 mėnesius. Sužinojus ES narių nuomonę, įstatymą būtų galima priimti. „Bet kas, kas nors kiek riboja rinką, turi būti notifikuojama. Tai tokia „pakalbėjimo“ procedūra, kai visos šalys narės turi pareikšti savo nuomonę. Jei kuri šalis nepritars, tai dar nereiškia, kad negalėsime priimti. Tiesiog būsime sužinoję visų argumentus“, - aiškino D.Mikutienė.
Seimo narė tikisi, kad, Lietuvai pradėjus kelti energinių gėrimų kenksmingumo klausimą, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagaliau imsis tirti jų poveikio, mat iki šiol buvo tiriamos tik atskiros sudedamosios gėrimų dalys.
„Turi būti ištirtas visuminis energinių gėrimų poveikis. Iki šiol daryta labai gudriai. Tyrė tik po vieną sudedamąją dalį - pavyzdžiui, kofeiną, tauriną, vitaminą B. Tai aišku, kad taip vertinant neatrodys tos medžiagos kenksmingos, bet kai sudedi visus tuos „gėrius“ į vieną kokteilį...“ - atsiduso D.Mikutienė.
Parlamentarė atviravo, kad Lietuvoje suvartojami energinių gėrimų kiekiai jai kelia siaubą, nors, palyginti su kitomis šalimis, juos vartojame kone saikingiausiai.
„Apytikriai per metus išgeriama 5,5 mln. litrų. O dar sako, kad vienam gyventojui ne tiek daug ir išeina arba kad kitose šalyse dar daugiau išgeriama... Mus bandoma įtikinti, kad jei kitose šalyse gėrimų kenksmingumu nesirūpinama, tai ir mums nėra ko draskytis, kelti to klausimo. Bet pažiūrėkime, kas Lietuvoje pagrindiniai tų gėrimų vartotojai. Atmeskime pensininkus, naujagimius ir paskaičiuokime, kokius kiekius išgeria paaugliai“, - sakė D.Mikutienė.
Geriau atsiklausti
Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė sako, kad įstatymo notifikavimas būtinas norint išvengti nereikalingų teismų procesų. Ministrė priminė, kad Lietuva jau turi skaudžios patirties, kai Seimo sprendimas uždrausti vadinamuosius bambalius (alkoholinius gėrimus, kurių talpa didesnė nei 1 litras) buvo apskųstas Europos Teisingumo Teismui.
„Mes jau esame iš to pasimokę. Ir nesinori, kad būtų pradėti teisminiai procesai prieš Lietuvą. Priimant tą įstatymą, nebuvo atlikta notifikavimo procedūra. Šį kartą pasimokėme iš savo klaidų. Manau, tai normali procedūra, teisiškai priimtina. Ir mes ja naudojamės, kad nereikėtų bylinėtis teismuose“, - kalbėjo ūkio ministrė.
„Aš suprantu, kad šalis narė gali turėti savo poziciją. Tačiau galima tai daryti pagal visus ES reglamentus“, - pridūrė B.Vėsaitė.
Ministrės nuomone, energinių gėrimų nepilnamečiams parduoti nereikėtų, tačiau dėl oficialaus ribojimo ji nebuvo tikra.
Sveikata svarbiau
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad verslo interesai negali būti svarbesni nei Lietuvos žmonių sveikata. Draudimą energinius gėrimus parduoti nepilnamečiams jis palaiko ir tikisi, kad pavasario sesijoje Seimas įstatymą priims.
„Sveikatos apsaugos požiūriu reguliuoti būtina. Gamintojai randa savų argumentų, bet man norėtųsi, kad kiekvienas pasižiūrėtų iš savo pusės. Ar jie duotų vaikams, savo paauglei dukrai ar sūnui gerti?
„Energinių gėrimų pagrindinės sudedamosios dalys yra tonizuojantys ingredientai. Tai stipriai veikiančių medžiagų pakaitalai. Tos medžiagos iš esmės nesuteikia jokios energijos, jos tik aktyvina žmogaus nervinę sistemą ir dėl to žmogus darosi judresnis. Jei šie gėrimai sumaišomi su alkoholiu, gresia labai rimtos pasekmės, apsinuodijimas“, - aiškino V.Andriukaitis.
Jo teigimu, Europos Komisija negali Lietuvai sutrukdyti priimti įstatymo, ribojančio energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. „Šitie sveikatos klausimai yra reguliuojami nacionaliniu lygmeniu, kiekviena šalis reguliuoja savaip“, - sakė jis.
Vytautas RUBAVIČIUS, Filosofas, publicistas, kultūros kritikas
- Kodėl taip uoliai vykdome ES direktyvas, reglamentus? Nejau nebegalime priimti sprendimų, jų nesuderinę su Europos Komisija?
- Dažnai politikai prisidengia ES direktyvomis, reglamentais, visiškai nepaaiškindami tų direktyvų tikrosios prasmės. Pavyzdžiui, esame pasirašę įvairių chartijų, bet jų nevykdome. Kai kuriuos punktus netgi išverčiame taip, kaip mums patogiau.
O eiliniam žmogui sunku suvokti kai kurių ES reikalavimų prasmę, jų taikymo Lietuvoje pobūdį. Mūsų politinis elitas uoliai seka tomis direktyvomis, uoliai ruošiasi jas taikyti. Bet jei pažiūrėtume į mūsų gyvenimą, tai pamatytume, kad jis organizuotas visai neeuropietiškai - neeuropietiškos demokratijos principu. Nors pareigingai vykdome ES reikalavimus, vis dar sugebame gyventi sistemoje, kuri yra nevakarietiška. Manau, kad valdžia, prisidengdama direktyvomis, įgyvendina grynai savo tikslus. O kur jai nepatogu - jokių chartijų ar direktyvų nesilaikoma.
- Tačiau ne visos šalys uoliai vykdo tas direktyvas. Pavyzdžiui, gerai žinomas Danijos ginčas su EK dėl leistinų maisto priedų. Danija ES Teisingumo Teisme įrodė savo tiesą, jai buvo leista drausti tam tikrus ES erdvėje leidžiamus maisto priedus. Gal ir mums reikėtų kartais parodyti principingumą ir pasibylinėti dėl savos tiesos?
- Be abejo. Ypač tose srityse, kur mums labai aišku, kad direktyvos kenkia mūsų žmonių sveikatai. Tačiau kaip tik žmonių sveikata mūsų valdžiai visiškai neįdomi. T.y. nei žmonių savijauta, nei jų sveikata, nei padėtis. Ir dėl to tikriausiai nesiruošiama rodyti jokių principų. Visai kitokia padėtis yra, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur dalis valdžios yra savivaldos lygmenyje. Valdžia visada jaučia žmonių, visuomenės galią, spaudimą vienais ar kitais klausimais. Tada jau ne pati valdžia imasi priešintis kokiai nors direktyvai, ji spaudžiama visuomenės. O mūsų visuomenė jokios politinės galios neturi, jos nuomonė yra laikoma beveik niekine.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Būkime sveiki“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
