Ieškoma priešnuodžio emigracijai

„Pastaruoju metu mūsų šalyje atsiranda politikų, pareigūnų, kurie bando teigti, kad emigracija yra ne blogis, o gėris, kad tai ganėtinai naudinga Lietuvai. Finansininkai sako, kad daugiau kaip 6 mlrd. litų per metus atsiunčiama į Lietuvą ir tai yra gerai. Kiti sako, kad žmonės, pasimokę svetur, pasisėmę patirties, sugrįš - ir tai taip pat gerai. Verslininkai sako: nieko tokio, darbuotojų atsivešime iš kitų šalių. Tačiau mes taip nemanome. Teko matyti vieną Vokietijos leidinį, kuriame buvo apskaičiuota, kiek kainuoja vieno išsilavinusio žmogaus parengimas: nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Apie 1 mln. eurų. Jei per 25 Nepriklausomybės metus Lietuvą paliko 788 tūkst. žmonių, tai skaičiai - įspūdingi“, - akcentavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas.

Pasak jo, jei partijos nuoširdžiai siekia kokio nors tikslo, jos susivienija ir tikslą pasiekia.

„Visos politinės partijos susitarė siekti narystės NATO ir ES. Ir pasiekė tai. Deja, dėl emigracijos problemų sprendimo susitarti nepavyksta. „Tvarka ir teisingumas“ dar prieš dvejus metus inicijavo nuolatinio Seimo komiteto emigracijos klausimams spręsti sukūrimą. Tačiau nepavyko dėl to susitarti net valdančiosioms partijoms. Tikimės, kad artimiausiu metu atsiras bent jau atitinkama komisija, nes valdančiųjų frakcijų seniūnai pasirašė atitinkamą susitarimą. Komisijos pirmasis darbas būtų burti partijas tęstiniam susitarimui dėl emigracijos srautų mažinimo. Ir reikia surasti gilumines priežastis, kodėl migracijos srautai sudaro net 17 proc.“, - pirmuosius komisijos uždavinius įvardijo R.Paksas.

Pasak jo, reikia siekti, kad iki 2025 metų Lietuva vėl turėtų 3,5 mln. gyventojų, o emigracijos srautas grįžtų į normalų 3 proc. lygmenį.

„Tam reikalingas nuoseklus visų - ir politikų, ir pareigūnų, ir verslininkų - darbas identifikuojant problemas, stabdant emigraciją ir grąžinant į Lietuvą emigravusius žmones“, - tvirtino R.Paksas.

Politikas emigracijos komisijos arba, dar geriau, komiteto atsiradimo būtinybę iliustravo Europos Parlamento pavyzdžiu.

„Kai atsiranda rimta problema, Europos Parlamentas sureaguoja ir kuria laikinąjį komitetą tai problemai spręsti. Kai problema išsprendžiama ir pateikiami siūlymai, komitetas baigia veiklą. Toks komitetas buvo įkurtas finansinės krizės laikotarpiu, kai reikėjo teikti pasiūlymus, buvo įkurtas komitetas dėl korupcijos, dabar yra įkurtas komitetas dėl mokesčių slėpimo. Europoje tokia praktika yra“, - užtikrino R.Paksas.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valdas Vasiliauskas tvirtino, kad labiausiai emigracijos komisijos sudarymui priešinasi liberalai bei konservatoriai, tačiau negailėjo kritikos ir koalicijos partneriams.

„Nors Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė praėjusių metų sausį patvirtino Lietuvos migracijos politikos gaires, šioje temoje lūžis dar neįvyko. O ir Seimo komisijos įkūrimas atidėliojamas. O kas įdomiausia, labiausiai komisijai priešinasi Konservatorių bei Liberalų frakcijos, kurios labiausiai ir yra atsakingos dėl šitos Lietuvą ištikusios nelaimės. Nes būtent po jų „naktinės reformos“ emigracija ir pasiekė piką“, - pastebėjo V.Vasiliauskas.


Dainius PAUKŠTĖ, Migracijos ekspertas:

- „Tvarka ir teisingumas“ nori, kad sukurtas specialus Seimo padalinys nagrinėtų visus svarbesnius priimamus įstatymus, ar jie nepadidintų emigracijos, teiktų pasiūlymus, kokias nuostatas į įstatymus įtraukti, kad emigracija net mažėtų. Visoms kitoms svarbesnėms sritims Seime komitetai arba komisijos įsteigtos...

- Taigi, kad toks padalinys būtinas. Pavyzdžiui, kodėl jaunimas pradėjo masiškai emigruoti? Viena iš pagrindinių priežasčių - aukštojo mokslo, kaip aš vadinu, privatizavimas. Kai jaunuoliai pamatė, kad mokytis kitoje šalyje pigiau, ėmė išvažiuoti, nemaža dalis ir ten pasiliko. O jei priimant tokį sprendimą dėl aukštojo mokslo Seime būtų veikusi komisija, o dar geriau - komitetas, tai tikrai būtų pasakyta, kad tokių įstatymų nereikia, nes jie padidins emigraciją. Kiekvienas neatsargus įstatymas didina emigracijos mastus.

- Partijos sugebėjo pasiekti susitarimą dėl Lietuvos narystės NATO, ES, dėl finansavimo gynybai didinimo. Kodėl tokiu svarbiu klausimu, kaip emigracija, nesugebama susiderėti?

- Kai politikai suvoks, kad tai gyvybiškai svarbus klausimas, galbūt ir susiderės. Tačiau dabar nesuvokia, o jei ir suvokia, tai nėra politinės valios. Gal kai kam emigracija net yra ir palanki. Pajuokausiu: mažiau žmonių - mažiau problemų.

- Tikriausiai nesupranta emigracijos žalos. Juk kai praėjusios kadencijos metu Seimas svarstė nacionalinio saugumo strategiją, vienas parlamentaras į ją siūlė įtraukti ir emigraciją, bet buvo išjuoktas.

- Nežinau kitų šalių, kuriose būtų toks emigracijos bumas kaip Lietuvoje. Nuo 1990 m. pasaulyje emigracija siekė 3 proc., o Lietuvoje per tą laiką emigravo apie 20 proc. Tai yra 6 kartus viršijame pasaulio vidurkį. 97 proc. pasaulio žmonių gyvena savoje Tėvynėje, didelė emigracija yra tik iš tų šalių, kur vyksta karai, žemės drebėjimai, sausros, vyksta kitokie kataklizmai. Pas mus lyg viso to nėra.

Kodėl šiuo metu turime dėti tokias dideles pastangas šauktinių kariuomenei atkurti? Todėl, kad valstybės niekas nebegerbia, niekas iš užsienio nenori atvažiuoti jos ginti. Kiek girdėjau abiturientų komentarų, kad emigruos, nes nenori mokytis ginti Tėvynės. Arba žada persišauti koją, kad tik nereikėtų atlikti pareigos Tėvynei. Tai yra labai didelė politikų kaltė. Manau, kad emigracijos komiteto įkūrimas būtų vienas iš vaistų gydyti emigracijai, kai kiekvienas teisės aktas būtų peržiūrėtas per prizmę, ar jis skatintų emigraciją, ar prisidėtų prie jos mažinimo. Tačiau jokių pastangų nededama. Aišku, niekam ne paslaptis, kad pagrindinė emigracijos problema yra mažos algos. Čia jau yra ir mūsų darbdavių „nuopelnas“. Tačiau ir dėl to kalti politikai, ypač Seimas, priiminėjantis darbdaviams, o ne darbuotojams palankius teisės aktus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“