Gudrus Vilniaus savivaldybės planas - proteguoti savus?

Per metus Vilniuje įregistruojama apie 50 naujų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų. Šiuo metu mieste jų įkurta apie 1350 - kas penktame Vilniaus daugiabutyje.

Pernai prie sostinės vairo stojusi dabartinė valdančioji koalicija pažadėjo skatinti bendrijų kūrimąsi, kad daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai taptų tikrais savo namų šeimininkais. Tačiau kai kam kilo įtarimų, kad tai - tik gudrus būdas iš miesto kišenės pamaitinti įmones, galbūt susijusias su sostinės politikų interesais.

Teikti konsultacijas steigiant ir įsteigus bendrijas bei skirstyti savivaldybės paramą - kompensuoti jų registravimo išlaidas, kurios siekia apie 200 eurų, viešojo konkurso būdu savivaldybė atrinko viešųjų ryšių paslaugas teikiančią įmonę „Ego sum“.

Problema ta, kad ši agentūra dar ne taip seniai atstovavo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų paslaugų teikėjų asociacijai, kurią sudaro privačios įmonės - liftus prižiūrinti UAB „Schindler - Liftas“, buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti UAB „Skaidri apskaitos sistema“, atliekas išvežanti „VSA Vilnius“, daugiabučius administruojanti UAB „Caverion Lietuva“.

Įkūrus bendriją patiems gyventojams tenka ir buhalterinę apskaitą tvarkyti, ir atlyginimus buhalteriui bei bendrijos pirmininkui mokėti, ir mokesčius rinkti, ir liftus prižiūrėti, ir rūpintis pastato remontu. O konsultacijas už mokesčių mokėtojų pinigus teikianti bendrovė su minėtų pagrindines daugiabučių priežiūros paslaugas teikiančių ir pelno siekiančių įmonių veikla ypač gerai pažįstama. Mat daugiabučių namų savininkų bendrijų paslaugų teikėjų asociacija kurį laiką vykdė visuomeninį projektą „AiOi“, kurio tikslas - raginti daugiabučių gyventojus burtis į bendrijas, konsultuoti, kaip jas įkurti.

Tad visiškai realu, kad savivaldybės pinigais neseniai įsikūrusioms bendrijoms gali būti bandoma įpiršti būtent šias bendroves. Pavyzdžiui, nurodyti įmonę, kuri nebrangiai ir labai gerai tvarko buhalterinę apskaitą - „Skaidri apskaitos sistema“. Juolab kad „Ego sum“ turėjo sutartį ir su šia įmone.

Tad nori nenori peršasi išvada, kad sostinės savivaldybė sudaro sąlygas mokesčių mokėtojų pinigais privačioms įmonėms prisivilioti klientų.

Neproteguoja, bet rekomenduoja

Savivaldybė kvietimą pasirašyti sutartį įmonei „Ego sum“ paskelbė liepos 15 d., pagal teisės aktus dar 15 dienų buvo suteikta galimybė sprendimą apskųsti, tačiau skundų nebuvo pateikta. Sutartį „Ego sum“ vadovė Gintarė Janiškienė pasirašė rugpjūčio 2 d. Rugpjūčio 3 d. vyko Daugiabučių namų savininkų bendrijų paslaugų teikėjų asociacijos narių susirinkimas, jo metu buvo priimtas sprendimas stabdyti „Ego sum“ atstovavimą asociacijai.

Tiesa, iki galutinio sutarties nutraukimo, anot įmonės vadovės, turi praeiti tam tikras sutartyje numatytas laikas, be to, iki to laiko įmonė turi įvykdyti kitus savo įsipareigojimus, susijusius su komunikacija. Tuomet sutartis ir bus oficialiai nutraukta.

„Aš, kaip juridinis asmuo, teikiau paslaugas asociacijai. Dabar, kai laimėjome konkursą, jokių sąsajų nei su asociacija, nei su jai priklausančiomis įmonėmis, nei su kokiais nors politikais neturiu. Sutartis su asociacija yra nutraukta. Taip pat ir su UAB „Skaidri apskaitos sistema“, su kuria anksčiau bendradarbiavau. Laimėjau konkursą ir dabar dirbu pagal sutartį su savivaldybe“, - sako G.Janiškienė.

Ji teigia sudariusi sąlygas ir kviečianti visus paslaugų bendrijoms teikėjus prisistatyti įmonės interneto svetainėje, kad bendrijos galėtų apie juos sužinoti ir pačios rinktis, su kuo bendradarbiauti.

Anot G.Janiškienės, jos įmonei pradėjus teikti paslaugas pagal sutartį su savivaldybe, klausimų apie paslaugas bendrijoms per mėnesį nesulaukta - gal tik du kartus apie tai teirautasi.

Tiesa, vieno Lietuvos dienraščio žurnalistas rugpjūčio pabaigoje tikrai skambino į „Ego sum“, prisistatė esąs Karoliniškių daugiabučio, kur steigiama bendrija, gyventojas, teiravosi, su kokiomis įmonėmis konsultantai rekomenduotų sudaryti sutartis dėl vienų ar kitų paslaugų. Ir kaip netikėta: konsultantė nurodė įmonę, kuri nebrangiai ir labai gerai tvarko buhalterinę apskaitą - „Skaidri apskaitos sistema“.

Jaučiasi savivaldybės apgauti

Penkerius metus pagal sutartį su savivaldybe konsultavimo paslaugas bendrijų kūrimo klausimais teikė Vilniaus daugiabučių namų savininkų asociacija. Jos pirmininkas Juozas Antanaitis „Vakaro žinioms“ teigė, kad dabar šių paslaugų nebegali teikti, nes nieko nepranešusi ir nepaaiškinusi savivaldybė jiems tiesiog nustojo mokėti už įsteigtas bendrijas.

Dar daugiau - Vilniaus daugiabučių namų savininkų asociacijai net nebuvo pranešta, kad yra galimybė dalyvauti kažkokiame konkurse, nors apie tai turėtų būti pranešta suinteresuotoms institucijoms, juo labiau toms, kurios jau turi bendradarbiavimo sutartis su savivaldybe.

„Skaudu, kad nevertinama tai, ką mes darėme, o dabar bendrijų steigimas ir konsultavimas atiduotas įmonei, kuri susijusi su daugiabučius prižiūrinčiomis įmonėmis. Kitaip sakant, įmonei, kuri daro verslą, už kurį gauna pinigus iš savivaldybės, - sako J.Antanaitis. - Manau, tai kvepia korupcija“.

Ką siūlo, savivaldybei neįdomu

„Vakaro žinios“ domėjosi, ką apie susidariusią abejotiną situaciją mano sostinės vadovai, pasirašę sutartį su įmone „Ego sum“.

Vicemero Valdo Benkunsko teigimu, pagrindinis savivaldybės tikslas - kad būtų įsteigta kuo daugiau bendrijų ir gyventojai taptų aktyvūs savo turto tvarkytojai. Bendrijoms bet kas gali siūlyti savo paslaugas, tačiau jei atsiliepimai ar nuomonė apie vieną ar kitą paslaugų teikėją yra bloga, paslaugų kainos neadekvačios, tai kad ir kaip įmonė būtų proteguojama, jos paslaugų įsiūlyti nepavyks. Tai ir yra bendrijų pranašumas, kad pati bendrija sprendžia, kas ir už kiek jai kokias paslaugas teiks.

„Mūsų tikslas nėra įsiūlyti bendrijoms kažkokius paslaugų teikėjus - mes mokame „Ego sum“ pinigus už tai, kad būtų įsteigta kuo daugiau bendrijų, gyventojams, kurie rodo iniciatyvą, šį steigimo kelią būtų lengviau nueiti, - sako V.Benkunskas. - Toliau pati bendrija renkasi paslaugų teikėjus, o kas ten juos reklamuoja, siūlo - ne savivaldybės reikalas. Savivaldybė tam nei daro įtaką, nei proteguoja, nei kažko stengiasi išvengti. Mūsų tikslas - kad kuo daugiau gyventojų būtų pažadinta ir kuo daugiau daugiabučių būtų veikiančių bendrijos pagrindu. Mūsų pasamdyta firma pinigus gauna už bendrijos įsteigimo dokumentus, o apie kažkokius protegavimus aš nė vieno atvejo nežinau ir savivaldybės sutartyje su „Ego sum“ tai nėra apibrėžta“.


Gabrielė Ramanauskaitė, Teisininkė, konsultuojanti bendrijų klausimais:

Peršasi išvada, kad už mokesčių mokėtojų pinigus yra propaguojamos privačios bendrovės, turinčios finansinių interesų. Nors atvirai tie duomenys yra nematomi, bet pasidomėjus tampa aišku ir manau, kad čia yra didelis interesų konfliktas. Manau, Seimo kontrolieriai, Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų peržiūrėti, kaip buvo vykdomas pirkimas, ar nebuvo čia kažkokių pažeidimų. Padėtį turėtų ištirti ir Konkurencijos taryba - išsiaiškinti, ar nepažeidžiami konkurencijos principai, nėra sudaromos sąlygos atskiroms įmonėms gauti išskirtinę padėtį teikiant daugiabučių valdymo ir priežiūros paslaugas.

Jau keli į mane besikreipiantys gyventojai klausė, kas čia yra - kodėl tie konsultantai mums siūlo būtent šias firmas. Vadinasi, tai mato net paprasti vartotojai. Keista, kad to nemato savivaldybė, viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos.


Trigrašis

Savivaldybė skatina daugiabučių namų bendrijų kūrimąsi, tik nedidelė problema: kaip toliau tos bendrijos gyvena, kaip ir tai, kiek jie už kokias paslaugas moka - tik pačių gyventojų reikalas. Bendrijų pirmininkų ar buhalterių veiklos, skirtingai nei daugiabučius administruojančių įmonių, savivaldybė nekontroliuoja. Tad į bendriją besiburiantiems daugiabučių gyventojams belieka tikėtis, kad bendrijos vadovą pasirinks teisingai. Jei pasitaikys sukčius, tai bus tik pačių gyventojų problema.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"