1 nuotr.Europos Sąjungos narės nuo globalizacijos padarinių ir toliau gelbėjamos specialiu fondu, iš kurio kasmet atriekiami šimtai milijonų. Šalys prašo paramos, kad kompensuotų į Aziją pabėgusio verslo padarytą žalą. Pasirodo, įvairioms integracijos programoms pinigus įsisavinti patogiau, nei sugalvoti, ką daryti, kad gamyklos dygtų, o ne bankrutuotų.
Kasmet iki 2020 metų ES ketina skirti iki 150 mln. eurų (517 mln. litų) paramą globalizacijos padariniams švelninti. ES mokesčių mokėtojai bus priversti mokėti už tai, jei Bendrijoje veikiančios įmonės bankrutuos ar bus perkeliamos į trečiąsias šalis.
Tokia parama bus skiriama iš 2007 metais įsteigto Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. 2007-2013 metų laikotarpiu fondui kasmet buvo skiriama iki 500 mln. eurų, tačiau nauju finansiniu laikotarpiu parama sumažinta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuva iš minėto fondo iki 2011 metų yra gavusi paramą 5 projektams. Bendra paramos suma siekė 2,86 mln. eurų (10,1 mln. litų). Nuo 2011 metų iki dabar iš fondo Lietuvai paramos nebuvo skirta.
O anksčiau skirtos lėšos buvo panaudotos padedant susirasti darbą jo netekusiems keliems tūkstančiams žmonių.
Lietuvai buvo skirta parama dėl masinio darbuotojų atleidimo 2007 metais bankrutavusiose Panevėžio gamykloje „Ekranas“, taip pat įmonėse „Snaigė“, „Alytaus tekstilė“, statybos, baldų ir drabužių gamybos sektoriuose.
Tiesa, mūsų iš fondo skirta parama yra juokingai maža, palyginti su kitomis Bendrijos šalimis. Kai Prancūzijoje „PSA Peugeot Citroen“ dėl sumažėjusio gamybos masto atleido dalį darbuotojų, minėtai šaliai buvo skirta 11,9 mln. eurų (42,1 mln. litų) parama. Švedijai iš fondo buvo skirta daugiau kaip 5,45 mln. eurų padėti 3748 darbuotojams, netekusiems darbo kompanijoje SAAB. „Nokia“ perkėlus mobiliųjų telefonų surinkimą, gamybą ir net dizaino paslaugas į Kiniją, teko gelbėti ir Suomijos, Rumunijos darbuotojus.
Pasirodo, kuo šalis turtingesnė, kuo joje pragyvenimo lygis aukštesnis, tuo didesnė fondo parama jai skiriama. Mat lėšos, skiriamos vienam darbuotojui kvalifikacijai įgyti, ją kelti ar perkvalifikuoti, yra siejamos su minimalia alga. Štai ir ES teisingumas: jei lietuviai dirbo už centus, jie ir paramos gaus tik centus.
Kodėl lietuviai buvo tokie neaktyvūs naudodamiesi fondo parama ir pastaruosius trejus metus apskritai jos neprašė, dienraštis teiravosi į Europos Parlamentą išrinktų mūsų šalies politikų.
Zigmantas BALČYTIS, europarlamentaras:
Deja, parama iš to fondo yra matuojama pagal valstybių pragyvenimo lygį. Viena didelė problema, kad pas mus atlyginimai yra labai maži. Atleidus 1000 darbuotojų Italijoje, Ispanijoje ar kurioje kitoje šalyje jų prašomos sumos yra 3-4 kartus didesnės nei mūsų, Lietuvos. Aišku, gerėjant gyvenimui, turėtume gauti daugiau. Bet aš esu už tai, kad Lietuvai apskritai nereikėtų naudotis tuo paramos fondu, nes įmonių bankrotas ar perkėlimas už ES ribų atneša kur kas didesnių nuostolių. Reikia stengtis, kad to fondo naudoti iš viso nereikėtų.
O kalbant apie globalizaciją, man atrodo, kad Europa negali užsidaryti sienų ir priversti įmonių dirbti tik ES teritorijoje, čia išlaikyti darbo vietas. Taptume nekonkurencingi. Rusijos mėginimai atsitverti aiškiai rodo, kad tai neįmanoma.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
