2 nuotr.Galbūt jau šiandien paaiškės, ar Europos Komisija vykdys planus apiplėšti Baltijos šalis. Praėjusią savaitę eurokomisarai pristatė 2014-2020 metų biudžeto planus, pagal kuriuos mažinamas finansavimas iš ES fondų. Lietuvos nuostoliai siektų maždaug 5 mlrd. litų, bet visų lygių valdžia apie grėsmes linkusi patylėti. O štai latviai, kurie netektų 3,5 mlrd. litų - buria ir lietuvius, ir estus kartu kovoti prieš naujųjų ES narių žlugdymą.
A.Kubiliaus nepažadino
ES struktūrinių fondų parama buvo vienas didžiausių masalų, siekiant mus privilioti į bendriją. Tuomet jos kūrėjai visu garsu skelbė, kad gaudamos paramą naujosios Europos Sąjungos šalys pragyvenimo lygiu greitai pasivys senbuves.
Tačiau šiandien vyksta atvirkščias procesas. Pagal bendrijos 2007-2013 m. biudžetą Lietuvai buvo skirta 23,5 mlrd. litų. Iki šiol šalims buvo skiriama apie 3,8 proc. paramos nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). 2014-2020 m. projekte benumatyti 2,5 proc. BVP.
Praėjusį ketvirtadienį premjeras Andrius Kubilius kartu su Estijos, Latvijos ir Vengrijos ministrais pirmininkais laišku kreipėsi į atsakingus Europos Sąjungos pareigūnus, kad šie persvarstytų jau suformuluotą pasiūlymą dėl 2014-2020 m. bendrijos biudžeto. Svarbiausias premjerų argumentas yra tas, kad ES paramos sumažinimas dar labiau padidins ir taip nemažą pragyvenimo atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausių bendrijos narių.
Pasirašytu laišku mūsų valdžios kova už savo piliečius ir baigėsi. O štai Latvijos europarlamentarė Sandra Kalnietė pakvietė ir savus politikus, ir lietuvius su estais burtis. Ir net pagrasino, kad Latvija blokuos bendrijos naujosioms narėms nepalankaus ES biudžeto priėmimą.
„Blogiausias variantas - jei Europos Komisijai pavyktų kiekvieną Baltijos šalį pamaloninti „desertu“ atskirai. Tai reikštų visų trijų mūsų valstybių pralaimėjimą“, - vakar tvirtino latvių atstovė S.Kalnietė.
Latviai žada bloką
Latviai, išgyvenę Tarptautinio valiutos fondo primestą bado dietą, priešinasi kiek įmanydami Europos Komisijos planams taupyti skurdesniųjų valstybių sąskaita.
Latvijai skiriama bendrijos parama 2014-2020 metais sumenktų nuo dabartinių 4,35 mlrd. eurų (maždaug 15 mlrd. litų) visu milijardu (maždaug iki 11,5 mlrd. litų).
„Europos Komisijos siūlymas niekaip neatitinka pačių europinių fondų logikos ir tikslų“, - piktinosi Latvijos valstybės sekretorius ES fondų klausimais Aleksandras Antonovas. Jis sakė, kad kaltinti Latviją blogu europinių fondų lėšų panaudojimu mažų mažiausiai yra nekorektiška, nes šios srities šalies kaimynės pasiekti rezultatai yra vieni geriausių Europos Sąjungoje.
Lietuva dės
O ką Lietuvos visuomenei gali pasakyti premjeras A.Kubilius? Nieko. Jo atstovė spaudai Jarda Paukštytė tvirtino, kad viskas yra Finansų ministerijos žinioje. O ši tesugebėjo pranešti kaip senais laikais: „Lietuva derybų metu dės visas pastangas, kad Lietuvai skiriamas ES struktūrinės paramos dydis būtų ne mažesnis, nei buvo skirtas 2007-2013 m. laikotarpiu“.
Atima iš silpniausiųjų
Ekonomistas akademikas Antanas Buračas „Respublikai“ teigė, kad paramą Lietuvai ir kitoms neturtingiausioms bendrijos narėms norima nurėžti dėl skolų krizės bendrijos pietuose.
„Šiandien didžiausia grėsmė ES finansinės sistemos stabilumui yra visai ne Graikija, kurios skolos vertinamos 300 mlrd. eurų, o Italija su savo daugiau nei trilijono eurų skola. Todėl bendrijos valstybės donorės padidino Europos stabilizavimo fondą nuo 140 mlrd. eurų iki 700 mlrd. eurų. Bet, ekspertų teigimu, jei norima, kad fondas būtų veiksmingas, jame turėtų būti 1,2 trln. eurų“, - pasakojo A.Buračas.
Akademiko teigimu, šiandien lėšų papildyti fondui ieškoma visur, o vienas iš šaltinių yra atimti dalį pinigų iš kitų fondų. „Visi žino, kad jie skirti patiems silpniausiems paremti. Tačiau ir atimti iš pačių silpniausių yra lengviau, - kalbėjo A.Buračas. - Sumažinus 2013-2020 metų paramą vargu ar išmokos bus sulygintos su tomis, kurios skiriamos Vakarų žemdirbiams. Todėl mūsų ūkininkai Europos Sąjungoje ir toliau liks nekonkurencingi, dauguma iš jų gal net žlugs“.
Turtingųjų planas
Finansų analitiko prof. Rimanto Rudzkio nuomone, Europos Komisijos sprendimas buvo nulemtas užkulisinio ES turtingiausių šalių susitarimo: „Šiuo metu visose bendrijos šalyse yra toks periodas, kai karpomos biudžeto išlaidos. Ir egoistiškai ieškoma, kaip apkarpyti turtuolėms mažiausiai skausmingas išlaidas. Dabar ES senbuvės daugiau įmoka į bendrijos biudžetą ir mažiau iš jo gauna, o naujosios narės - priešingai. Mano giliai asmenine nuomone, buvo sutarta mažinti šiuos skirtumus. Bendrijos pinigai ypač padeda sunkmečiu, kuris gresia vėl užgriūti. Mažėjant eksporto rinkoms ir negaunant pinigų daugiau iš niekur, ES milijardai suveikia kaip amortizatorius. Kaip išgyvensime sunkmetį jį praradę, tikrai nežinau“.
Protestuoja prieš diskriminaciją
Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidentas Andriejus Stančikas „Respublikai“ tvirtino, kad kautynės dėl paramos jau vyksta.
„Kaunamės. Štai ir spalio 12 d. (šiandien - red. past.) rengiame protesto akciją Vilniuje, kurios tikslas - atkreipti ir Lietuvos, ir europinių valdžios institucijų dėmesį į tai, kad mūsų šalies, taip pat ir Latvijos, Estijos ūkininkai Europos Sąjungoje yra atvirai diskriminuojami. Panašios akcijos vyks Rygoje ir Taline, taip pat Briuselyje“, - sakė Lietuvos žemdirbių vadovas.
A.Stančiko tvirtinimu, kitu atveju jam galbūt ir būtų gėda kalbėti apie tai, kad Lietuvos ūkininkai nori didesnės paramos iš bendrijos. „Lietuviai tikrai yra darbštūs žmonės ir normaliomis sąlygomis jie tikrai išmaldos neprašytų. Tačiau tokiomis sąlygomis kitos išeities tiesiog neturime“, - kalbėdamas vos valdė emocijas Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas.
Jis tvirtino, kad iki šiol ES senbuvių ūkininkams už hektarą naudmenų iš fondų būdavo atseikėjama net iki 700 eurų paramos, Lietuvos ir kitų Rytų šalių ūkininkams - vidutiniškai du su puse karto mažiau. „Sakė, kad tai - pereinamasis laikotarpis, o jau 2013-aisiais viskas pasikeis. Dabar svarsto naują ES biudžetą - ir vėl viskas po senovei. Bus vėl sekamos pasakėlės apie tai, kad pereinamasis laikotarpis dar nesibaigė. Maža to, tvirtinama, jog jis baigsis tiktai 2028-aisiais. Net neabejoju, kad turėdami nelygias sąlygas su Vakarų ūkininkais mes tikrai bankrutuosime ir būsime priversti ne tik savo žemes jiems parduoti, bet ir patys parsiduoti“, - dėstė A.Stančikas.
Anot jo, jei sienos būtų ne atviros, Lietuva įvežamiems iš Vakarų maisto produktams galėtų taikyti muito mokestį ir taip apsaugoti savo rinką, ūkininkai tikrai neprotestuotų. „Betgi ne. Iš pradžių mus privertė atverti sienas, dabar be jokių kliūčių veža mums savo dosniai remiamą produkciją ir žlugdo mus. Todėl siekiame, kad visur išmokos būtų vienodos“, - kalbėjo A.Stančikas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
