Lietuvoje politikai nebereikalingi. Čia viską sprendžia ES struktūros. Turime aklai vykdyti net ir dešimtis milijonų kainuojančias užgaidas, mat Europai nusispjauti į Lietuvos finansines bėdas. Bet mūsų valdžia dar nė karto neišdrįso paprieštarauti Briuseliui.
Vykdysime aklai
Nuolatinius Briuselio nurodymus mesti pinigus ten, kur atrodo tinkamiau jiems, bet ne mums, sėkmingai vykdome toliau. Lietuvai kitais metais praskolintame biudžete būtinai teks rasti dar 30 mln. litų ES reikalavimams vykdyti. Nors pinigus būtų galima panaudoti atlyginimams, pensijoms ar pašalpoms mokėti, juos privalėsime išleisti kitų metų visuotiniam gyventojų surašymui. Palaukti laikų, kai Lietuva atsitrauks nuo bankroto bedugnės krašto, negalima, mat surašymą vykdyti 2011-aisiais liepia ES teisės aktai. Jų neįvykdžius, Lietuvai grėstų finansinės sankcijos. Vyriausybė savo nuomonę turėtų pareikšti rytoj.
Statistikos departamento direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrazaitienė atskleidė, kad jau šiemet parengiamiesiems surašymo darbams skirta apie 2,5 mln. litų. Dar vienam žemės ūkio subjektų surašymui šiemet paaukosime 15,2 mln. Kitų metų visuotiniam žmonių ir jų būstų surašymui teks sukrapštyti 30 mln. litų.
“Vienam gyventojui bus išleista 10 litų. Tai labai nedaug, net arbatos puodelio per metus neišeina - apskaičiavo D.Ambrazaitienė. - Čia yra Europos Tarybos ir Europos Parlamento reglamentas, pagal jį gyventojų ir būstų surašymą turime atlikti kas dešimt metų.”
Pasak D.Ambrazaitienės, anksčiau teisės aktais nebuvo įpareigojama, kuriais metais ES narės turi atlikti surašymo prievolę. Bet dabar nuspręsta jį suvienodinti.
Gresia sankcijos
“Ne, palaukti tikrai negalėtume. Tada jau būtų taikomos sankcijos, - perspėjo departamento atstovė. - Kokios? Turbūt reikėtų mokėti baudą. Nes reglamente apibrėžta, kad pirmasis surašymas, kai šalys turi pateikti duomenis kartu, yra 2011 metai. Bet mūsų Vyriausybė žiūri tikrai geranoriškai, supranta, kad surašymas yra svarbus, ypač dabar, kai vyksta didžiulė emigracija.”
D.Ambrazaitienė priminė, kad jau šiemet už 2,5 mln. litų bus surašyta apie 10 tūkst. Lietuvos piliečių Vilniaus mieste ir rajone bei Trakų rajone.
“Tai bus kaip generalinė repeticija. Žiūrėsime, kokios bus problemos, skaičiuosime normas surašinėtojams. O gal pasirodys, kad ir pigiau surašymą galima padaryti”, - paaiškino ji, kur bus leidžiami pinigai.
Įtikinės savus
Ką apie tai galvoja pati valdžia? Ūkio ministras Dainius Kreivys, su kurio vadovaujama ministerija šis klausimas buvo derinamas, tikino, kad bandys įtikinti valdžios atstovus atidėti surašymą. Tačiau sėkme nebuvo tikras, kaip ir nežinojo, kaip baustų Europa už tokį nepaklusnumą.
“Mūsų pozicija visą laiką buvo laikinai atsisakyti surašymo. Praėjusiais metais, kai buvo skirta lėšų surašymui, jau buvome prieš. Šiemet bus panašiai. Juk kitas Europos valstybes būtų galima pavyti kitais metais. Praėjusiais metais mes tuo klausimu domėjomės. Bet departamentas Vyriausybei įrodė, kad reikia tęsti. Kaip šiemet nuspręs Vyriausybė, nežinau - bus balsavimas”, - “Vakaro žinioms” aiškino D.Kreivys.
VŽ Info
ES nurodymas pakeisti specialiųjų tarnybų telefonus į vieną numerį 112 kainavo 91 milijoną litų. Tačiau operatoriai specialiųjų tarnybų nekviečia net kai žmogus žudomas, jei jiems neatrodo reikalinga.
Kiek Lietuvai kainavo sekimo direktyva, valdininkai negali pasakyti. Tačiau jie pripažįsta, kad gyventojai per mokesčius mobiliųjų ryšių operatoriams susimoka už tai, kad būtų fiksuojami jų telefono skambučiai bei SMS žinutės.
Sprendžia jie, gyvename mes
Marius KUNDROTAS - politologas:
Pats esu susidūręs su pagalbos telefono 112 problemomis - vietoj specialisto atsako operatorė, kuri perduoda informaciją kažkam kažkur iš antrų lūpų. Bet šie atvejai yra tik detalės. Europos Sąjungos centralizacija - savaime negatyvi tendencija. Kuo toliau, tuo mažiau galime patys spręsti. Britų dešinieji jau išstudijavo ES sutartis. Paaiškėjo, kad pagal jas net išstojimas iš ES yra labai komplikuotas. Nors oficialiai, kaip buvo ir Tarybų Sąjungos konstitucijoje, išstojimo teisė deklaruota. Tokiu atveju reikia pateikti prašymą vadovaujančioms institucijoms, kurios sprendžia, kokios bus baudos dėl išstojimo. Tad apie kokį tada suverenitetą mes kalbame? Tikrai nesinori tikėti, kad mūsų politikai šių dalykų nežinojo.
Kuo politinė struktūra yra globalesnė, tuo labiau ji atitrūkusi nuo apačių. Todėl ir tautinės jėgos akcentuoja savivaldos svarbą. Natūralu, kad nacionalinė valstybė visada geriau tenkina nacionalinius interesus. Tad patekome į dar vieną tarybų sąjungą, tik ji ėjo su brutualia jėga, o čia einama su smegenų plovimu. O kai nėra aiškios linijos, kur baigiasi diktatas ir prasideda savarankiškas sprendimas, sunku pasipriešinti.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
