Buvęs FNTT vadovas Seimo narys V.Gailius: Valstybės saugumo departamentas yra už Konstitucijos ribų

- Aš manau, kad teisėjai gali dirbti. Ir Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasakęs, kad teismas gali, turi ir privalo. Jeigu pagal Teismų įstatymą konstitucinei nuostatai prieštarauja koks nors įstatymas, vadovaujamasi Konstitucija. Lieka tik apgailestauti, kad mūsų VSD kompetencija yra tokia menka, ji yra atsilikusi penkiolika metų nuo pagrindinių ikiteisminio tyrimo įstaigų, sakykime, policijos sistemos, tiek intelektu, tiek pažanga.

- Ar galite paaiškinti, ko tokiais veiksmais siekia Valstybės saugumo departamentas?

- Paslėpti savo nusikaltimą. Nes teismas reikalauja išviešinti medžiagą, o jie bijo išviešinti, nes ten bus melas ir suklastoti duomenys.

- Turite galvoje operatyvinę medžiagą?

- Kokia ten operatyvinė medžiaga. Žinau, kad ten kažkokios mistinės pažymos, surašytos tam, kad galima būtų apgauti prokurorą, teisėją sankcionuojant kažkokius techninius veiksmus ar technines priemones. Ten yra surašytas visiškas melas. Dėl to aš ir kreipiausi į prokuratūrą. Ir dar jie (VSD - red. past.) apgaudinėja teismą, kad negali išslaptinti, nors tuos pačius duomenis jie yra išslaptinę ir pateikę baudžiamajam procesui. Jie ir vakar (pirmadienį - red. past.) apgavo teismą, kad negali išslaptinti, nors tuos pačius duomenis yra išslaptinę ir pateikę baudžiamajai bylai dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo. Mes pamatėme ir pareikalavome iškelti baudžiamąją bylą. Tačiau toje byloje tyrimas atliekamas daug laiko, pagal Valį (generalinis prokuroras Darius Valys - red. past.), tyrimas turėjo baigtis pernai, bet nebaigtas iki šiol. Valio planai užsitęsė metus.

- Valstybės saugumo departamentas stojo ginti vieno savo darbuotojo?

- Ne, jis gina save, visą savo institucijos veikimo sistemą. Valstybės vadovai aprūpinami bet kokia informacija. Bet kokia, kuri jam (VSD - red. past.) yra naudinga. Valstybės vadovai yra klaidinami, nes aprūpinami, mano nuomone, iškreipta, apgaulinga, kažkokiems nusikalstamiems klanams naudinga informacija. Aš manau, kad VSD dirba atstovaudamas oligarchinių grupuočių interesams.

- Šiurpu iš Seimo nario girdėti tokius įtarimus. Po tokių pareiškimų turėtų sekti ryžtingi veiksmai. Tačiau kas turėtų užsiimti ir išsiaiškinti, kam ši institucija, turinti tarnauti valstybės saugumo interesams, tarnauja iš tiesų.

- Pirmiausia pagal Konstituciją tos institucijos vadovą skiria ir atleidžia prezidentė Seimo pritarimu. Nemanau, kad šios institucijos ataskaitai turėtų pritarti Seimas. Šiaip aš kalbu apie nusikalstamas veikas, kurių tyrimas yra Generalinės prokuratūros kompetencija. Telieka apgailestauti, kad mes šiandien tokios institucijos, kaip Generalinė prokuratūra, neturime. Pati prokuratūra juda tik iš apygardų ir apylinkių prokuratūrų inercijos. O Generalinė prokuratūra yra virtusi kažkokiu susirašinėjimo serveriu ir manau, kad Seimas tai taip pat tinkamai įvertins birželio pradžioje, kai turėtų būti svarstoma brežnevinė prokuratūros ataskaita. Akcentuoju, brežnevinė ataskaita. Manau, Seimas įvertins taip, kaip turėtų įvertinti ataskaitą su iškreiptais duomenimis, pateiktais naudingai prokuratūrai, nors veiklos rezultatai yra niekiniai. Prokuratūra yra ant negrįžtamo proceso ribos. Mes galime greit nebesugrąžinti to, ką prarasime. O prarandame nuolat. Panevėžyje prokurorai nuolat išeina į Specialiųjų tyrimų tarnybą, dar kažkur. Iš pačios Generalinės prokuratūros išeina intelektualai. Netekome Kliunkos (Algimantas Kliunka yra buvęs Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas - red. past.), kitų prokurorų. Mes prarandame prokuratūros intelektą ir man dėl to labai neramu.

- Keista šiais laikais girdėti generalinį prokurorą raportuojant, kiek numatyta išaiškinti nusikalstamų veikų ateityje...

- Jeigu D.Valys būtų tyręs ne nelaimingus atsitikimus darbe, - tai vienintelė kvalifikacija, kurią jis turi, - o turėtų platesnę sampratą, jis taip nesakytų. Nes ištirti reikia iš esmės visus nusikaltimus. Bet jūs turbūt kalbate apie strateginį planą. O aš kalbu apie brežnevinę ataskaitą.

- Kaip jaučiatės atsidūręs tokioje padėtyje, kai teisybės ieškojimas šitiek užtruko ir nežinia, kuo baigsis?

- Teismas pripažino, kad jie (VSD ir Vidaus reikalų ministerija - red. past.) atliko neteisėtus veiksmus (atleisdami V.Gailių iš FNTT vadovo posto - red. past.). Dabar juos ištikusi desperacija, nes jie turi atsakyti už neteisėtus veiksmus. Neteisėtus - per švelniai pasakyta. Aš sakau: už nusikalstamus veiksmus. Tiek Vidaus reikalų ministerijos atsakingi pareigūnai, tiek VSD pora pareigūnų yra padarę nusikaltimą. Jau yra pirmos instancijos teismo sprendimas. Aš manau, kad vis tiek kada nors sulauksime ir galutinio teismo sprendimo.

- Jeigu į tokią padėtį patenka Seimo narys, ką kalbėti apie paprastą žmogų, kuris užsimanytų rasti teisybę?

- Aš manau, kad įstatymai visiems vienodi. Vienintelį dalyką, ką aš, kaip Seimo narys, padariau, - visus valstybėje informavau, kad yra šiurkščiai pažeidinėjama Konstitucija ir tai daro Valstybės saugumo departamentas. Tai sisteminis šios institucijos požiūris, ne vienkartinis atvejis. Tai yra struktūra, kuri nežinia ką veikia mūsų valstybėje, nežinia už ką atsakinga, neturi aiškių veiklos krypčių. Todėl dažniausia užsiima įvairiomis nusikalstamomis intrigomis. Išeina savotiškas intrigų departamentas.

- Ta pačia proga galime prisiminti, kad buvo klausomasi žurnalistų pokalbių. Ar jie buvo įtariami kokiais nors nusikaltimais?

- Aš juk sakau, jie (VSD - red. past.) ieško visur, jų veikla nukreipta į kažkieno užsakymą. Ir tie patys žurnalistai buvo kontroliuojami, tikiuosi, ne dėl savo ryšių su užsienio priešiškomis žvalgybomis, o dėl to, kad (VSD - red. past.) vykdė kažkieno nusikalstamą užsakymą. Ir bandė tai daryti ieškodami kažkokių žurnalistus, laisvą spaudą kompromituojančių duomenų.

- Juk operatyvinė veikla pradedama pradėjus ikiteisminį tyrimą?

- Yra devyni punktai, kada pradedama operatyvinė veikla. Kai turima duomenų apie labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, apie asmenį, kuris daro nusikaltimą ir ieškant nusikalstamu būdu įgyto turto. O VSD operatyvinę veiklą mano atžvilgiu konkrečiai pradėjo po to, kai paaiškėjo, kas konkrečiai padarė nusikalstamas veikas ir koks buvo mechanizmas. Ir išsigando, kad tyrimas gali pasiekti juos. Aš esu tikras, kad ši tarnyba susijusi su informacijos perdavimu žiniasklaidai, intrigomis kuriant įvairias situacijas.

- Vadinasi, ši institucija gali klausytis be teismo sprendimo bet kurio piliečio pokalbio ir niekam neatsiskaityti?

- VSD nebėra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Ji ikiteisminio tyrimo nepradeda ir neatlieka. Jie tik kažko kažkur klausosi, kažką kažkieno interesais seka.

- Ir joks pilietis nesužinos, kokiu pagrindu jis buvo sekamas?

- Taip. Nors tai nesudėtinga. Nes jie dirba labai neprofesionaliai. Dažniausiai duomenis, gautus neteisėtai, paviešina per trečius asmenis. Tai labai neprofesionali veikla.

- Ar įmanoma tokiu atveju ką nors pakeisti?

- Aišku, padėtį reikia keisti. Pradėti reikia nuo Žvalgybos įstatymo, kurio nuostatos šiandien yra pažeidžiamos. O jis įsigaliojo nuo šių metų. Greit bus pusė metų, kai šita tarnyba, nesuprasdama šio įstatymo paskirties, jį taiko neteisėtai.

- Keistai skamba - VSD nesilaiko įstatymo. Tai kaip priversti laikytis?

- Jeigu Seimas neleistų iš savęs tyčiotis, taip ir būtų. Ir jeigu mes turėtume prokuratūrą. Dabar ši institucija yra už Konstitucijos ribų. Ji yra atskaitinga Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir jis vertins mano pasakytus žodžius. Tikiuosi, kad įvertins. Paklauskite konstitucinės teisės specialistų, kaip jiems atrodo, kai atsakovas kreipiasi į teismo administraciją ir Seimo komitetą, prašydamas daryti įtaką konkrečioje byloje. Būdamas atsakovu bando pasitelkti valstybinę valdžią. Tai šiurkščiausias žmogaus teisių pažeidimas. Tai jau net ir neteisininkui turėtų būti aišku.

Pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo generolo, dabar Seimo nario, Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus administracinės bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar teisėtai atsakovas Valstybės saugumo departamentas ir trečiasis asmuo Krašto apsaugos ministerija atsisako pateikti teismui įslaptintus įrodymus. Esą taip daroma dėl to, kad kai kurie V.Gailiaus atleidimo administracinę bylą nagrinėjantys teisėjai neturi leidimo susipažinti su įslaptinta informacija.

Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo pripažinęs, kad 2012 m. pradžioje tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, remdamasis VSD jam pateikta medžiaga, generolą V.Gailių iš FNTT vadovo pareigų atleido neteisėtai. Parlamentarui buvo priteista 25 tūkst. litų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkst. litų išeitinė kompensacija, 67 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą. VRM pasinaudojo teise šį teismo sprendimą apskųsti.

V.Gailius ir jo buvęs pavaduotojas Vytautas Giržadas buvo atleisti dėl informacijos apie numatomus veiksmus banke „Snoras“ nutekinimo. Besibylinėjantis parlamentaras tvirtina, kad apie jį iš piršto laužtus duomenis pateikė vienas VSD vadovų - direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras.

Beje, vakar pranešta, kad Generalinė prokuratūra panaikino įtarimus dėl informacijos nutekinimo buvusiam FNTT direktoriaus pavaduotojui Vytautui Giržadui.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“