B.Obama nuplagijavo L.Graužinienę

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė už siūlymą įsivedant eurą iki 1509 litų padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) šalies ekonomistų ir politikų buvo apkaltinta siekianti sugriauti Lietuvos ekonomiką, apklijuota populistės etiketėmis. Vakar paaiškėjo, kad tokių politikų kaip L.Graužinienė yra ir už Atlanto: JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) paragino Kongresą padidinti minimalų federalinį atlyginimą. Ir jis, pasirodo, siekia, kad mažėtų pajamų nelygybė tarp šalies gyventojų.

Amerika gali, Lietuva - niekaip

„Padidinkite atlyginimą Amerikai“, - savo metinėje kalboje vakar reikalavo B.Obama, kviesdamas Kongresą palaikyti teisės aktą, numatantį daugiau kaip 38 proc. padidinti minimalų atlygį. Savo ruožtu JAV prezidentas žadėjo pasinaudoti savo galiomis, kad naujai priimamiems federaliniams darbuotojams minimalus valandinis atlygis būtų padidintas nuo 18,3 iki 25,3 lito.

Lietuvoje minimalus valandinis atlygis šiuo metu tesiekia 6,06 lito (sūloma 9,08 lito). Tačiau apie MMA didinimą mūsų politikams net kalbėti pavojinga. Apie tai prabilusią Seimo pirmininkę L.Graužinienę ekonomistai ir politikai, net ir kai kurie koalicijos partneriai, puolė it kranklių būrys. Karksėjo apie ekonomikos griūtį, nedarbo augimą, išvešėsiantį šešėlį, biudžeto deficitą, tolstančią euro viziją ir kitokias blogybes.

Šis choras užgožė kitaip manančiųjų argumentus, kad gilėja praraja tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių gyventojų, kad vis daugiau šeimų su vaikais atsiduria už skurdo ribos, o valstybė jau nebeišgali išlaikyti šimtamilijoninės pašalpų gavėjų armijos.

„Respublika“ pasidomėjo, ar MMA didinimo Lietuvoje kritikai taip pat vertina ir JAV prezidento siūlymus pelengvinti mažiausias pajamas gaunančiųjų gyvenimą. Ar B.Obama užsimojo sugriauti JAV ekonomiką, siūlydamas, kad kiaurai prasiskolinusi valstybė dar labiau didintų savo išlaidas?

Skolintis svarbiau

Seimo pirmininkės kritikų chore šmaikštumu pasižymėjęs banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis puolė įtikinėti, kad neįmanoma sugretinti nelygintinų dviejų labai skirtingų valstybių situacijų. Mat nors JAV turi didesnį biudžeto deficitą ir didesnę valstybės skolą negu Lietuva, supervalstybės politikai gali sau leisti mokėti žmonėms didesnį darbo užmokestį iš skolintų lėšų.

„Galimybių didinti išlaidas JAV turi daugiau, nes turi pasaulinę rezervo valiutą ir gali neribotai skolintis iš savo centrinio banko, - aiškina N.Mačiulis. - Lietuva neturi rezervinės valiutos, negalime leisti didesnio biudžeto deficito, nes tada mums padidės skolinimosi kaina“, - paaiškino skandinavų banko atstovas.

Pakeitė plokštelę

Anksčiau žiniasklaidai teigęs, kad MMA padidinimas gali ne sumažinti, o netgi pagilinti skurdą Lietuvoje, dabar ekonomistas vis dėlto apvertė plokštelę.

„Negalime sakyti, kad Lietuvoje visiškai nėra galimybių didinti MMA, ir dar 100 litų padidėjęs jis didelio disbalanso ekonomikoje nesukurtų, - pripažįsta N.Mačiulis. - Bet būtų sudėtingesnis darbo vietų kūrimas regionuose, antra, jei MMA būtų 1200-1500 litų, išnyktų skirtumas tarp darbo užmokesčio, kurį gauna nekvalifikuoti darbuotojai ir turintys išsilavinimą. Tai ne tik orumo klausimas. Ekonominė logika sako, kad išsilavinimas turi sukurti diferenciaciją ir pajamose“.

Nesiginčijame. Bet jokia ekonominė logika negali paneigti, kad valgyti, apsirengti ir mokesčius susimokėti reikia ne tik išsilavinusiems. Tai daro ir eilinė valytoja.

Galima tik po „šiek tiek“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, L.Graužinienės siūlymą palengvinti pragyvenimą mažiausiai uždirbantiems išvadinęs rinkimų populizmu, kažkodėl B.Obamos populistu išvadinti nedrįsta.

„Mes gal nelyginkime JAV ir Lietuvos ekonomikų. B.Obamos minimas minimalaus apmokėjimo didinimas tikrai nepažeis JAV ekonomikos ir nesutrikdys jų valiutos. O mūsų Seimo pirmininkės siūlymai kertasi su realiomis ekonomikos galimybėmis“, - laikosi savo parlamentaras.

Anot jo, niekas nebūtų ginčijęsis, jei būtų pasiūlyta minimalią algą „tiesiog šiek tiek padidinti“. Kiek būtų tas „šiek tiek“, J.Razma nedetalizavo. Iš kur Seimo narys, per mėnesį gaunantis daugiau kaip 9 MMA, gali žinoti, kaip pagerės vieną MMA gaunančio piliečio ir jo šeimos gyvenimas, jei jis vietoj 870 litų „į rankas“ gaus, tarkim, 890 litų?

J.Razma peikė partijų lenktyniavimą, kas prieš rinkimus pasiūlys didesnį MMA, kad prisiviliotų tam tikrą rinkėjų elektoratą. Tačiau paklaustas, kodėl Seimas nenustato nuolatinio mechanizmo, kad ekonominei situacijai gerėjant, augant vidutiniam atlyginimui proporcingai didėtų ir MMA, J.Razma pareiškė, jog tai neįmanoma.

„Negalima mechaniškai reikalauti susiejimo su vidutiniu atlyginimu, nes tuomet nežinia kada ta spiralė sustos“, - porino J.Razma, leisdamas suprasti, kad MMA korta rinkimuose ir toliau liks viena iš stipresnių.

Loreta GRAUŽINIENĖ, Seimo pirmininkė:

Be abejo, labai sunku sulyginti Lietuvos biudžetą su Amerikos, bet čia svarbus pats principas. Kiekvienas žmogus už savo darbą turi gauti tokį atlyginimą, už kurį jis galėtų nors minimaliai pragyventi su savo šeima. Savo darbą orientuoju į tai, kad mes, politikai, turime pirmiausia matyti žmogų, jo socialinę aplinką, vertinti, kaip ją paveiks nauji veiksniai, pavyzdžiui, euro įvedimas. Ir Seimo nariai neturi to pamiršti.

Liūdniausia, kad kuo ilgiau mes gyvename demokratinėje sistemoje, tuo mažiau tos demokratijos belieka. Kai žmogus, nesvarbu, ar aukšto lygio politikas, ar paprastas darbininkas, išreiškia savo nuomonę, jis iškart verčiamas priešu. Nes trukdo seniai nusistovėjusiai sistemai, kuri nenori nieko netradiciško, nepriima naujų argumentų, nenori keistis. Bet tokia sistema suvalgys pati save.