Vergai negali mokyti vaikų

- Ar tikrai verta tikėtis, kad mokslo metų pailginimas dviem savaitėmis lems aukštesnius mokinių rezultatus? - „Vakaro žinios“ paklausė matematiko, vieno iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir ilgamečio jos vadovo Bronislovo BURGIO.

- Jokio apčiuopiamo rezultato nebus. Visiškas nesusipratimas, kai valdininkai nori save įamžinti tokiais neapgalvotais žingsniais.

Jeigu jau taip norėjo tokią idėją įgyvendinti, kodėl nebuvo galima įgyvendinti bandomojo projekto vienoje savivaldybėje ir būtų aiškiai galima matyti, kokie yra rezultatai. Dabar eksperimentuojama su visa Lietuva. O galėtų bent pateikti argumentus: kokia mokslo grupė dirbo su idėja, tegul išvardija švietimo mokslininkus ir autoritetus, kurie tai pasiūlė, bei koks bus konkretus laukiamas rezultatas. Kažkas juk turi būti atsakingas. O jei koalicija subyrės, galbūt ministrė pasikeis ir vėl neaišku, kaip toliau bus.

- Vienas iš pagrindinių ministerijos argumentų - esą mūsų mokiniai turi daugiausiai atostogų, o jų rezultatai kone prasčiausi. Ar tikrai užsienio patirtį perkėlus į Lietuvą viskas pasikeis?

- Kai kalbama apie tai, kokia tvarka kitose šalyse, norisi pasakyti, kad tie žmonės, kurie siūlo rinktis užsienio praktiką, nuvyktų į konkrečią šalį ir pažiūrėtų, kaip ten žmonės gyvena. Mes juk pirmiausia turėtume prilygti kai kurioms šalims savo mentalitetu. Daugybėje šalių mokymasis per mokslo metus organizuojamas su pramoginiais elementais ir anaiptol nėra intensyvus. Juk mes net patys Lietuvoje negalime susitarti dėl namų darbų: vienos mokyklos užduoda namų darbų, kitos ne, vienos mokyklos organizuoja popamokinę veiklą, kitos ne, o paskui verkia, kad nėra pinigų. Sakoma, kad reikia ilginti mokslo metus, nes mokoma pagal per daug intensyvią mokymo programą. Bet kas tą programą rengia? Angelas su mokymo programa nenusileidžia iš dangaus ir Lietuvai tos programos neįteikia. Gal ją reikėtų sutrumpinti trečdaliu ir nebus jokio nuostolio? Kas sugalvojo, kad reikia vidurinėje mokykloje mokyti vaikus integralų? Gal ministerija pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ką reikia pašalinti iš programos, sudėlioti ją ir tuomet nebus mokslo metai intensyvūs, niekas nepervargs ir viskas bus padaryta.

- Bet vis dėlto gal pavyks daugiau vaikus išmokyti vasarą?

- Per birželio karščius ne tik mokytis, bet ir apskritai ką nors nuveikti, atrodo, neįmanoma, tada svarstai, ar ne geriau tai padaryti sausio ar vasario mėnesį, o birželį gulėti prie vandens.

Žinoma, mokslo intensyvumo nebus. Tėvai vienus vaikus pasiims su pateisinama priežastimi, kitus išsiveš į kurortą. Ir lieka dekoracija, o ne mokslas. Maža to, tėvai vaikus gali pasiimti ir mokslo metų viduryje, kai būtinai reikia tuo metu vykti į kalnus paslidinėti. Kai kurie tėvai net mėgaujasi tuo, kad išgali vaiką į Alpes nuvežti, o mokslai palauks. Todėl man atrodo, kad nereikia skubėti kopijuoti kitų šalių. Pirmiausia turime išmokti gyventi ir dirbti kaip jie, gal tik tada bus galima kopijuoti švietimo sistemą.

Jau dabar reikėtų atsimerkti ir pamatyti: diferenciacija švietime yra stulbinanti. Jau dabar visi geriausieji važiuoja studijuoti į kitas šalis, o turtingiausių tėvų vaikai mokosi papildomai pagal specialias programas arba specialiosiose mokyklose. Tad jei ir toliau taip dirbsime, atsiras plebėjai ir aristokratai. Atsiras dar didesnė praraja, o valdiškoje sistemoje liks tie, kuriems nesvarbu, kokio ilgio yra mokslo metai, jie vis tiek nesimoko ir nesimokys.

- Išgirdome ir dar vieną galbūt privalomą naujovę - į pirmą klasę nuo 6 metų. Ar tai ne per drąsus užmojis?

- Tai yra visiškas nesusipratimas. Vaikai ir darželyje ramiai sau mokosi skaityti, rašyti, susipažįsta su anglų kalba. Kodėl visa tai reikia pertempti į mokyklą? Leiskime pasireikšti ir vaikų darželiams bei jų pedagogams. Kodėl būtinai brėžti brūkšnį, kad štai nuo čia darželis nebepajėgus dirbti su šešiamečiu, o mokykla pajėgi. Tai yra aiškus lobizmas ir pataikavimas tuštėjančioms mokykloms. Bet juk ir darželius galima įkurti tuštėjančiose mokyklose.

- Ministrai kurpia įstatymus neišeidami iš kabineto, bandydami palikti pėdsaką švietimo sistemoje. Kaip mokyklos bendruomenei nuolat išgyventi reformas ir prie jų prisitaikyti?

- Kai dirbau mokykloje, būdavo, kad birželio mėnesį reikėdavo vykdyti įvairias programas, bet aš buvau pasakęs, kad mūsų gimnazija nė vienos dienos birželį nedirbs. Ir nedirbome. Nors buvome geriausia gimnazija Lietuvoje. Kodėl niekas nenori pasidomėti, kaip mes, nedirbdami vasarą, buvome geriausi, o tie, kurie vasarą papildomai dirbo, geriausi netapo?

Mokykloje dabar veikia tokia sistema: mokytojai sako, kad už tokį atlyginimą gerai nedirbs, o ministerija sako, kad už tokį darbą daugiau nemokės. Kas pirmas pasiduos? Dar lieka sistemoje fanatikų ir šviesulių, kurie dirba ne už duonos kąsnį, o iš idėjos. Bet tokių juk negali būti tūkstančiai. Vyksta tarsi kažkokios patyčios, esą mokytojai vis tiek daug nedirba.

- Ar gali pedagogas parodyti savo išmonę, sudominti mokinius ir konkuruoti su šiuolaikinėmis technologijomis, kai ne tik į svetimą šalį nuvykti, bet ir teatrą aplankyti retai tegali sau leisti?

- Man atrodo, vieną kartą reikia susitarti, ar mokytojas mūsų šalyje yra vergas. Vergai negali mokyti laisvos šalies vaikų. Žinoma, būdavo laikai, kai vergai mokydavo karalių ir faraonų vaikus. Jei ir šiandien taip yra, laikas garsiai tai įvardyti. Nors labai nenorėčiau vieną dieną išgirsti, kad taip yra.


Faktai

Lietuvoje mokslo metai vieni trumpiausių Europoje - 34 savaitės. Kitose šalyse mokslo metai trunka 37-40 savaičių. 2007 m. Lietuvoje mokiniai mokėsi 39 savaites, bet paskui mokslo metai nuolat trumpėjo. Dabar Lietuvoje mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., o baigiasi gegužės 31 d.

Lietuvoje mokymuisi mokykloje skiriamos 737 valandos. Kitose Europos šalyse už Lietuvą mažiau valandų mokomasi tik Kroatijoje; Danijoje mokomasi 1200, Estijoje - 823, Suomijoje - 844 valandas.

Vakar Alytuje pradėtos viešosios konsultacijos dėl mokslo metų trukmės. Jos iki balandžio 13-osios vyks dešimtyje regionų: Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune, Utenoje, Panevėžyje, Tauragėje, Telšiuose, Šiauliuose, Radviliškyje.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos planus iki dviejų savaičių mokslo metai pailgėti turėtų jau kitąmet.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, vienas iš variantų ir yra galvoti, ar ilginti mokslo metus birželio mėnesio sąskaita, ar rugpjūčio, o galbūt mokykla gali pati nuspręsti, kaip tas dienas išdėlioti per mokslo metus.

Imtis šio sprendimo paskatino tai, kad Lietuvos moksleivių rezultatai prasti, o atostogų, palyginti su kitų šalių moksleiviais, jie turi daugiausia.

Peržiūrimos ir atnaujinamos mokymo programos, ugdymo aplinka, metodai, mokymo priemonės, tobulinama mokytojų kvalifikacija. Bus skiriamas papildomas laikas mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“