Smėlį valganti S.Monstvilienė: Nuo žmogaus jau niekas nepriklauso

Ėmus domėtis, ar ne per mažai už gamtos išteklių naudojimą valstybei (visuomenei) moka verslininkai bei vertelgos ir padidinus mokesčius, „Respublikos“ žurnalistai atsakymo klausė vienintelio pasaulyje smėlį valgančio žmogaus 65-erių Stanislavos Monstvilienės iš Telšių rajono Gomalių kaimo.

- Galbūt valdžios atstovams patiems derėtų pajusti smėlio skonį, kad imtų jį labiau tausoti? - pasiteiravo „Respublika“ smėlio moters.

- Negaliu pasakyti, ne politikė esu, o tik paprastas žmogus. Manau, smėlio atsargų išsaugojimu ateities kartoms turi rūpintis ir tai daro žalieji, kitos organizacijos. Galvoju, kad politikams niekada neprireiks valgyti smėlio - juos juk prižiūri geriausi gydytojai, vos sunegalavusius tuoj guldo į ligoninę, operuoja ir pastato ant kojų.

- O kaip smėlis atsirado jūsų valgiaraštyje?

- Pirmąkart smėlio paragavau prieš dvylika metų. Tada turėjau didelių sveikatos bėdų, gydytojai man niekuo padėti nepajėgė. Eidama melžti karvių pamačiau smėlio duobę prie pušies ir taip jo užsinorėjau! Tas smėlis man atrodė panašus į sluoksniuotą pyragą. Paragavau ir nuo to karto negaliu be smėlio nė dienos. Smėlis man padėjo įveikti ir sunkią moterišką ligą, ir piktybinį auglį galvoje, ir odos vėžį. Moteriška liga man buvo diagnozuota prieš keliolika metų, auglys galvoje, kuriam spaudžiant smegenis buvo smarkiai sutrikusi mano pusiausvyra, aptiktas 1999-aisiais, odos vėžį man nustatė 2003-iaisiais. O dabar jaučiuosi gerai, šių ligų neliko nė kvapo.

- Kaip paaiškintumėte tai, kad smėlis jums padėjo išgyti?

- Smėlis atgaivino ligų išsekintą mano organizmą. Organizmas, matyt, buvo tiek išsekęs, kad pats ir padiktavo, ko jam reikia. Juk augalai per šaknis iš žemių irgi pasiima naudingas medžiagas, tikriausiai žmogaus organizmas jas taip pat sugeba pasisavinti. Man jau 65-eri ir malonu girdėti, kai sutikti žmonės pagiria, kad gražiai atrodau. Komplimentų sulaukiau ir nuvykusi į Maskvą, kur dalyvavau televizijos laidoje.

- Kiek smėlio per dieną suvalgote?

- Apie porą kilogramų galėčiau suvalgyti. O paprastai per dieną suvalgau po keletą saujų. Valgydama smėlį jo neužsigeriu, šlapias smėlis man nelabai tinka, jis turi būti sausas. Smėlio pasikasu už kelių šimtų metrų nuo namų esančioje duobėje. Net ir į Gineso rekordų knygą patekau kaip vienintelė pasaulyje moteris, kuri valgo smėlį. Esu ragavusi ir kurmiarausių žemės ir durpžemio, bet durpžemis labai rūgštus. Valgau ir įprastą maistą, mėgstu bananus, tortus, tačiau būtinai turiu užvalgyti ir smėlio. Trijų litrų stiklainį žemių buvau nusivežusi ir į Maskvą.

- O ar girdėjote, kad valdžia pabrangino gamtos išteklius?

- Kaip negirdėsi, žinau. Rodė per televiziją, kad gamtos išteklius naudojančioms statybų bendrovėms dabar reikės už iškastą kubą smėlio mokėti ne pusę lito, o beveik litą.

- O jūsų niekas nebando apmokestinti, kaip tų statybų bendrovių?

- Dar tokių dalykų nėra buvę - niekas neliepė susimokėti, tik kartą vienas policininkas klausinėjo, kas man čia leido kastis smėlį. Pasitaiko ir piktų žmonių. Kartą į duobę, iš kurios semiu smėlį, kažkas pripylė raugo. O statybų bendrovėms smėlį gali ir pabranginti, juk visos iškasenos kada nors baigiasi. Neturtingi esame, o smėlis visur reikalingas.

- Ar tokie beribiai mūsų gamtos ištekliai, kad statybų bendrovėms net ir pabrangintas smėlis kainuoja vos litą už kubą?

- Galvoju, kad mano amžiui jo dar užteks, o ateities kartoms gali ir nebelikti. Bet mes negalime tokiais dalykais pasirūpinti, mes - maži viršininkai. Tam yra Vyriausybė, yra gamtosaugininkai, įvairios gamtos išteklius saugančios organizacijos, o nuo mūsų niekas nepriklauso. Gamtos išteklių išsaugojimu tikrai derėtų rūpintis labiau. Bet kaip jie pasiklos, taip ir išmiegos. Dabar labiau brangsta kiti dalykai, kyla mokesčiai, žemės mokesčiai keliskart didės ir bus tokių žmonių, kurie nebeturės iš ko susimokėti. Nebežino valdžia, iš ko paimti, galėtų geriau alkoholinius gėrimus pabranginti. O jie apkrauna mokesčiais paprastą kaimo žmogų. Mes turime penkias karves, bet naudos iš to pieno nėra, kalnų su tiek karvių nenuversi. Limonadas dabar brangesnis už pieną. Už litrą pieno mums moka 70 centų, o parduotuvėje tas pats litras jau kainuoja 3 litus. Ar tai normalu?