Lietuvos kariuomenė kviečia neabejingus savo tautos karybos istorijai prisidėti prie vienos iš didžiausių pergalių Salaspilio mūšyje įamžinimo. Paminklas bus statomas bendromis Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, kariuomenės, ministerijos, Atsargos karininkų sąjungos pastangomis.
Paminklą planuojama pastatyti 2012 m. rugsėjį, kai bus minimos 407-osios mūšio metinės.
Salaspilio mūšis vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. Tai didžiausias mūšis 1600-1611 m. kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį. Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę.
Salaspilio mūšio vietos įamžinimą inicijuoja Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.
"Kaip pilietis ir kaip karys manau, kad turime saugoti ir atminti savo istoriją, už ją lietuviai praliejo savo kraują. Salaspilio mūšio vietoje trūksta lietuviško atspaudo, nes šis mūšis savo prasme buvo labai reikšmingas Lietuvai. O pagrindinės pajėgos, mūšyje atrėmusios švedų kariuomenę, buvo lietuviai, - kalbėjo A. Pocius. - Šiuo metu ten stovi Lenkijos ir Švedijos valstybių pastatyti paminklai".
Paminklas bus statomas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir karo istoriko Arvydo Pociūno sukurtą projektą. Monumentą sudaro viršutinė dalis ir fundamentas.
Fundamento priekinėje lentoje - tekstas lietuvių kalba: "Šiame lauke 1605 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę". Po tekstu - 1600 metų husarų šalmas ir XVI-XVII a. vengriško pavyzdžio kardas ant ąžuolo šakos.
Fundamento užpakalinės pusės lentoje lietuviškai užrašyta: "Pakeleivi, sustok ir pasimelsk už šiame mūšio lauke žuvusius karius".
Koloną primenanti viršutinė dalis - 1633 m. Gdanske nulietos lietuviškos patrankos vamzdžio kopija. Patrankos vamzdžio laibgalys papuoštas žirgų figūromis ir ąžuolo lapais.
Lėšas paminklo statybai renka Atsargos karininkų sąjunga.
Lietuvos kariuomenė kviečia neabejingus savo tautos karybos istorijai prisidėti prie vienos iš didžiausių pergalių Salaspilio mūšyje įamžinimo. Paminklas bus statomas bendromis Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, kariuomenės, ministerijos, Atsargos karininkų sąjungos pastangomis.
Paminklą planuojama pastatyti 2012 m. rugsėjį, kai bus minimos 407-osios mūšio metinės.
Salaspilio mūšis vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. Tai didžiausias mūšis 1600-1611 m. kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį. Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę.
Salaspilio mūšio vietos įamžinimą inicijuoja Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.
"Kaip pilietis ir kaip karys manau, kad turime saugoti ir atminti savo istoriją, už ją lietuviai praliejo savo kraują. Salaspilio mūšio vietoje trūksta lietuviško atspaudo, nes šis mūšis savo prasme buvo labai reikšmingas Lietuvai. O pagrindinės pajėgos, mūšyje atrėmusios švedų kariuomenę, buvo lietuviai, - kalbėjo A. Pocius. - Šiuo metu ten stovi Lenkijos ir Švedijos valstybių pastatyti paminklai".
Paminklas bus statomas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir karo istoriko Arvydo Pociūno sukurtą projektą. Monumentą sudaro viršutinė dalis ir fundamentas.
Fundamento priekinėje lentoje - tekstas lietuvių kalba: "Šiame lauke 1605 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę". Po tekstu - 1600 metų husarų šalmas ir XVI-XVII a. vengriško pavyzdžio kardas ant ąžuolo šakos.
Fundamento užpakalinės pusės lentoje lietuviškai užrašyta: "Pakeleivi, sustok ir pasimelsk už šiame mūšio lauke žuvusius karius".
Koloną primenanti viršutinė dalis - 1633 m. Gdanske nulietos lietuviškos patrankos vamzdžio kopija. Patrankos vamzdžio laibgalys papuoštas žirgų figūromis ir ąžuolo lapais.
Lėšas paminklo statybai renka Atsargos karininkų sąjunga.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
