Prašymų studijuoti priėmimo laikui artėjant prie pabaigos aiškėja, kad šįmet būsimųjų studentų pasirinkimą lemia ne gabumai ar mokyklos suole puoselėtos svajonės, o studijų kaina.
Menai - neįkandami
Prieš dvejus metus švietimo reformatorių „patobulintas“ Mokslo ir studijų įstatymas jau sunokino karčius vaisius. Meno studijas šįmet renkasi rekordiškai mažai jaunimo - vos 1896. Ir tai nė kiek nestebina, mat pavyzdžiui, vieni metai muzikos studijų kainuoja net 18 tūkst. litų.
Fiziniai mokslai taip pat lieka už borto, nes šias studijas universitetuose ir kolegijose pasirinko kiek daugiau nei pusantro tūkstančio galvojančių apie studijas Lietuvoje.
Tarp populiariausių studijų krypčių universitetuose pirmauja socialinių mokslų ir biomedicinos mokslai. Prašymą studijuoti pastaruosius pateikė 6616, o socialinių mokslų studijas - net 19 380 būsimųjų studentų.
Humanitarinių mokslų kryptį nori rinktis 2370, technologijų - 6464 jaunuoliai.
Darbo rinkos specialistams nerimą kelią tai, kad šiųmetį studijų krypties pasirinkimą lemia ne jaunų žmonių pageidavimai, bet studijų kaina, kurią išaugino Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai. Jų neatbaido net perspektyva vėliau dirbti nemėgstamą darbą.
Ne visi diplomai vertingi
Ar neatsitiks taip, kad netrukus pasigesime jaunųjų profesionalų tų sričių, kuriose verkiant reikia darbo rankų, bet turėsime perteklių specialistų, kurių studijos - pigiausios? Darbo rinkos specialistai pripažįsta, kad toks staigus pasirenkamų specialybių persiskirstymas nedžiugina.
Anot personalo paieškos bendrovės „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu Lietuvoje populiariausi - medicina, socialiniai mokslai, teisė ir odontologija. „Su medicina galima visada išgyventi, jos populiarumas nėra mados reikalas“, - aiškino pašnekovė.
Kiek kebliau su socialiniais mokslais, nes rengiami specialistai įgyja tik bendrų žinių. Pasak R.Karavaitienės, jeigu žmogus studijuotų transportą ir papildomai gautų vadybinių įgūdžių, būtų puikus transporto specialistas, mokantis ne tik parduoti, bet ir savo įmonę pristatyti. „Dabar, kai studijuojama tiesiog vadyba, žmogus, baigęs studijas, neaišku, ką gali dirbti. Galbūt jis bus paprasčiausias pardavimo vadybininkas, bet juo būti niekas nenori“, - paradoksą aiškino pašnekovė.
Populiariausi - nereikalingi
Tad marketingo vadovė patarė būsimiems studentams vengti ekonomikos, vadybos, teisės ir administravimo studijų, nes šių sričių specialistų perteklius jaučiamas jau dabar. Tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, būtent šios specialybės (ekonomika, medicina, teisė) yra populiariausiųjų viršūnėje, prie jų prisideda ir politikos mokslai.
Šiuo metu ir, tikėtina, artimiausius keletą metų paklausūs bus IT specialistai. Dabar jų yra trūkumas, tad studentai, pasirinkę šią specialybę, neprašautų.
„Taip pat aktualu viskas, kas susiję su eksportu, transportu arba skandinavų kalbomis. Vien anglų kalbos šiais laikais nebeužtenka“, - teigė R.Karavaitienė. Taip pat aktualūs inžinerijos mokslai, pavyzdžiui, chemijos technologai, mechanikai, gamybos technologai. Jų poreikis bus visada.
50 - Tiek tūkstančių stojančiųjų vakar buvo užsiregistravę LAMA BPO sistemoje
274 - Tiek tūkstančių pageidavimų buvo pareikšta į įvairias studijų programas
Reforma tuština universitetus
Ieva DIČMONAITĖ - Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė:
Itin mažai šiais metais baigusių mokyklas ar gimnazijas abiturientų pateikė prašymus stoti į aukštąsias mokyklas, tai stebina. Atestatus gavo daugiau nei 40 tūkst. abiturientų, o šiuo metu prašymus yra pateikę tik kiek daugiau nei 27 tūkst. asmenų. Galbūt dalis jų išvažiuos į užsienį, kiti nestudijuos niekur ir bandys susirasti darbą, pailsėti nuo mokslų ir susivokti, ko iš tikrųjų nori gyvenime.
Be to, šiais metais itin daug jaunuolių renkasi studijas Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos ar Norvegijos universitetuose. Tai lemia ne tik studijų kokybė, bet ir kaina. Švedijoje ir Danijoje už studijas mokėti nereikia. Šis argumentas dar labiau sustiprėjo priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą. Jaunuoliai sprendžia, kas geriau: mokėti už studijas užsienyje ir gauti diplomą, pripažįstamą pasaulyje, ar likti čia, kai nėra tikri dėl mūsų studijų kokybės. Norinčiųjų studijuoti Lietuvoje kiekvienais metais mažėja.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
