1 nuotr.Taigi, jau kovo vidurys ir galime sakyti matę nemenką pavasario dalį, tuo labiau kad didelėje šalies teritorijoje į pavasarį panašūs vaizdai lydėjo nuo vasario pusės. Gali būti, kad net ir didžiausi skeptikai pagaliau patikėjo klimato kaita ir jos įtaka mūsų gamtai, jos ciklams. Ryškiausiai tą matėme per dvi paskutines savaites, dovanojusias mums labai daug saulės. Tiesa, šiluma nelepino, bet mes supratome - jai dar ne laikas. O kam yra laikas dabar, įpusėjus kovui?
Kažkada visi žinojo, kad kovo viduryje jau prasideda atlydžiai, ir nors naktimis braška šaltis, bet dienos yra jaukiai šiltos... žiemiškai šiltos. Būtent po tokios žiemos džiaugdavomės kiekviena maža pavasario pergale: nutirpusiu pievos lopeliu, pro sniegą išnirusiais juodos žemės grumstais. Net atšilusi musė, pasiskraidžiusios bitės ir pirmasis drugys dilgėlinukas atrodė lyg geri, seni ir ilgai laukti pažįstami... Ar visa tai nenublanksta dabar, kai niekam nereikia veržtis iš šalčio ir sniego gniaužtų? Kai kas nors atitenka lengvai bei paprastai, to mes galime ir neįvertinti...
Po keleto dienų, per šventą Juozapą (kovo 19 d. ) švęsime ir Pempės dieną. Kažkada per ją tikėdavomės bent akies krašteliu pamatyti virš snieguotų laukų nušmėžavusią pempę, kuri pasveikina Juozapus ir Juozapotas. Šiemet pempės pasirodė anksčiau, bet, sakytum, „užsiregistravo" ir tiek, nes skaitlingų jų pulkų dar nebuvo.
Pempių žiemavietės netoli, Vakarų Europoje, joms skristi namo - visai paprasta. Tačiau kažkas paukščiams pataria neskubėti, kol neatšilo žemė, kol pabaliuose negalima į dumblą kaišioti snapą ir traukyti sliekus. Taigi, ir dabar tikimės, kad pempės plūstelės nors per šventą Juozapą ar iš karto po jo, o tada niekas nesistebėsime dieną naktį virš laukų skardinčiu jų „gyvi gyvi!".
Beje, lieka tik savaitė iki kitos paukščių šventės - Gandrinių. Jos - per Blovieščių (kovo 25 d.). Gandrinės - šventė, apie kurią dar turėsime laiko kalbėti. O dabar reikia šnekėti apie tai, kad turime paskutines dienas pasiruošti gandrų sutiktuvėms: apžiūrėti jų lizdus, galbūt - juos sutvarkyti. Kiekvieno lizdo atvejis yra vis kitas ir pateikti paprastą rekomendaciją yra sunku.
Žinotina, kad labai aukštas lizdas yra sunkus gali sverti itin daug. Toks gandralizdis yra per didelė našta medžiui, stogui ar net elektros stulpui. Šio lizdo viršutinius sluoksnius reikia pašalinti - sugrįžę gandrai jį sutvarkys, paklos naują gūžtą. Jei abejonių kelia lizdo pagrindas, visą lizdą reikia išardyti ir jo vietoje pritvirtinti naują gandralizdžio pamatą. Tam tinka pusantro metro skersmens metalinis rėmas. Medinis, ypač iš kietųjų medžių (ąžuolo, uosio) sukaltas rėmas gali būti taip pat naudojamas, tačiau po keliolikos metų ar dar greičiau jį teks keisti.
Pavasario oras turi ypatingą savybę - kaitinant saulutei, pučiant vėjeliui beregint išdžiūsta visos balos, sausėja dirva. Žinoma, išdžiūsta ir pernai nenušienauta pievų žolė, kuri negeros valios žmonių gali būti padegta. Pavasariniai žolės gaisrai kasmet padaro daugybę bėdų ir nuostolių. Svarbiausia - būkime nepakantūs padegėjams. Mes juk žinome, kas tą daro! Žinome, ir tylime! Kodėl?
