respublika.lt

2017 gruodžio 15, penktadienis

Naujas tolerancijos vardas - liberalizmasnuotraukos (16)

2017 lapkričio mėn. 17 d. 07:46:35
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Vakar dalis žmonių jau 23-iąjį kartą minėjo Tarptautinę tolerancijos dieną. „Vakaro žinios“ domėjosi, kaip šiandien suprantama tolerancijos sąvoka ir kas braižo visuomenėje tolerancijos ribas.

 

- Ką šiandien reiškia tolerancijos sąvoka ir kas nustato tolerancijos ribas? - „Vakaro žinios“ paklausė filosofo ir publicisto Vytauto RUBAVIČIAUS.

- Su tolerancijos sąvoka šiuo metu yra daug problemų, nes ji jau yra labai politizuota. Tam tikros socialinės grupės šią sąvoką naudoja kaip politinės kovos priemonę savo įtakai didinti, simboliniam kapitalui kaupti ir valdyti kitus. Tad man ši sąvoka yra nelabai priimtina, man atrodo, kad visiškai užtenka pagarbos kitam žmogui. Ta pagarba turi būti abipusė ir ugdoma bei įtvirtinama visuomenėje. Deja, pastaraisiais metais mūsų visuomenėje daugelis dalykų yra perkeliama į politinę sritį ir tampa politinių manipuliacijų priemonėmis.

Tai aiškiai matome, kai didieji žmonės propaguoja toleranciją, tačiau visiškai nepagrįstai užsipuola Seimo narį Povilą Urbšį, nesigėdydami į akis meluoti, smerkti jį dėl nebūtų dalykų ir net visiškai iškraipyti situaciją, kurioje Seimo narys išsakė savo požiūrį gindamas gyvybę. Tad matome, kad pati tolerancijos sąvoka ir tokios žmonių grupės iš tiesų elgiasi visiškai netolerantiškai. Netgi šią sąvoką naudoja politiniams ir kitokiems tikslams įgyvendinti. Taip jie tolerancijos būdu įtvirtina netoleranciją, nes visiškai netoleruoja kitų nuostatų ir pasaulėžiūrų. Taip elgiamasi tam, kad visuotinai pasitelkiant tolerancijos sąvoką būtų įtvirtinamas tik dalies žmonių požiūris.

O koks tas požiūris, mes aiškiai matome. Kalbame apie žmones, kurie priskiria save prie pažangiųjų, propaguojančių įvairialytiškumą, vienalytes santuokas, genderizmą ir įvairius kitus dalykus. Šios idėjos laikomos pažangiomis, o po netolerantiškų išpuolių prieš minėtą Seimo narį, kitos idėjos priskiriamos XIX amžiui.

- Kodėl turime toleruoti naujas lytis ir vienalytes santuokas, kai šalia to nebetoleruojama tradicinė šeima ir krikščioniškosios vertybės?

- Tradicines vertybes turime tolerantiškai užmiršti, o dar geriau - naikinti pasitelkdami tą patį tolerancijos instrumentą. To siekiama. Nes tolerancija jau seniai nebėra sąvoka, ji jau yra politinės kovos ir socialinio konstravimo instrumentas, apvalantis žmonių sąmonę nuo neva atsilikusių liekanų, tokių kaip tradicinė šeima, vyro ir moters, kaip tam tikrų biologinių būtybių, supratimo. Kažkodėl šie įsitikinimai trinami pasitelkiant toleranciją socialinės inžinerijos tikslams. Deja, žmonės įtikinami, kad jiems tik tiesiamas kelias į šviesią, pažangią ateitį, kurioje žmogus išlaisvinamas iš gamtos ir net Dievo įsakymų.

- Kodėl vis mažiau tolerancijos nusipelnė žmonių įsitikinimai ir jų ginamos vertybės, tokios kaip bandymas išsaugoti savo žemę, atsisakymas dalintis šalyje sukurta gerove su ekonominiais pabėgėliais?


- Šiaip jau tolerantiškasis jaunimas ir toleranciją pasitelkę socialiniai konstruktyvistai yra įsitikinę, kad žmonės savo gėrio nelabai žino. Žmones į laimę juk reikia atvesti. Taip buvo daroma ir sovietmečiu, daroma ir dabar. Tik skirtingomis priemonėmis. Ir žmonėms labai sunku susigaudyti, o ypač suprasti, kur yra pirminės sąvokų prasmės, nes jos užklotos ir ištirpdytos antrinių ar net tretinių prasmių. Taip yra, nes mes šiuo metu gyvename nesiliaujančių manipuliacijų lauke. Prasmės yra kuriamos prikergiant naująsias prasmes prie senųjų, o tada jomis naudojasi sąmoningai tam nusiteikę individai.

Vienas tokių pavyzdžių yra tai, kaip keičiasi šeimos supratimas: prie tradicinės šeimos sampratos lipdomi nauji turiniai, praplečiant pirminę to prasmę, pasitelkiant ir tolerancijos, ir žmogaus teisių sąvokas. Galų gale taip žaidžiant, šeima jau gali vadintis bet kas, kas tik susaistyta kažkokiais emociniais ryšiais. Gal gali net ir su gyvūnais susisaistyti emociniais ryšiais? Nenustebčiau, jei net ir tokie saistalai ilgainiui būtų laikomi šeima, ypač jei įsijungs labai stiprus gyvūnų teisių judėjimas.

- Ar todėl vis dažniau toleranciją mes sulyginame ir net maišome su liberalizmu?

- Taip, liberalai yra vieni iš aktyviausių mano nusakytos tolerancijos propaguotojų.


Kas ta tolerancija?

Vytautas SINICA, politologas:


Nepriklausomai nuo laikmečio ar gyvenamos šalies toleranciją reikėtų suprasti kaip pakantumą tam, ką laikome klaidinga ir bloga, bet ne tiek, kad reikėtų tai drausti. Autentiškai būtent taip suvokta tolerancija, kiekviena visuomenė nusistato ribas, kur žmonių pasirinkimai dar gali būti toleruojami valstybės ir visuomenės, o kur jau reikalauja sankcijos. Tiesa, vėliau, stiprėjant reliatyvistinėms nuotaikoms ir nykstant vertybiniams orientyrams visuomenėse, išpopuliarėjo liberalus tolerancijos kaip abejingumo suvokimas, šiandien aktyviai skleidžiamas ir Lietuvoje. Tokia tolerancija nedaro skirties tarp gėrio ir blogio, tiesos ir klaidos, normos ir nukrypimo, o tiesiog teigia, kad viskas yra individo pasirinkimo reikalas. Niekas negali „primesti“ gėrio sampratos, todėl niekas negali ir vertinti, ar kito veiksmai geri. Toks abejingumas nėra stabilus, nes neišvengiamai susiduria su visuomenėje egzistuojančiu požiūriu, kad gėrį ir blogį galima atpažinti ir reikalauti gero elgesio. Toks požiūris sugriauna abejingumo sistemą. Todėl gana natūralu, kad galiausiai po Antrojo pasaulinio karo kultūrinis marksizmas (konkrečiai Herbertas Markuzė 1965 m.) ją pavadino represyvia ir pasiūlė dar vieną tolerancijos revoliuciją. Tikroji tolerancija nuo tada yra tokia, kuri toleruoja tik visuomenės represuotų mažumų reikalavimus ar, geriausiu atveju, abejingą požiūrį, kad gėrį kiekvienas pasirenka pats. Visi dominuojantys arba gėrį ir blogį skiriantys požiūriai turi būti represuojami dėl įvairovės išlaisvinimo. Praktinė to išraiška - šiandieninis politinis korektiškumas, „neapykantos kalbos“ įstatymai Vakarų šalyse.

Tolerancija šiandien yra visiškai praradusi pirminę savo prasmę ir virtusi karikatūra. Tą nesunku pastebėti kasdieniuose pavyzdžiuose. Tarkime, patyčių iš homoseksualių mokinių problemą raginama spręsti normalizuojant homoseksualumą, tačiau ne sprendžiant pačią patyčių problemą. Lietuva neabejotinai turi bėdų su tolerancija autentiška prasme ir mūsų mokyklos yra to veidrodis, kadangi vaikystė išsiskiria atvirumu. Ir vaikai tyčiojasi tiek iš mikčiojančio, tiek iš storo, tiek iš vargstančio ar nedrąsaus, tiek ir iš to paties homoseksualo. Tačiau nenuoširdumą ir politinę manipuliaciją geriausiai pažinsime būtent iš to, kad su pačiu nepakantumu, nors itin paplitusiu visuomenėje, yra kovojama palyginti menkai. Vietoje to, visa kova sutelkiama į įvairiausių politizuotų grupių gynimą. Tarytum nuo nepakantumo ir žeminimo kenčiame būtent todėl, kad esame čigonai, moterys, juodaodžiai ar dar kas nors, o ne dėl to, kad lietuvių galvose egzistuoja pats nepakantumas, kaip nuostata bet kokio greta esančio žmogaus atžvilgiu. Žvilgsnis į problemas šiandien sąmoningai apverstas aukštyn kojomis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (16)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKTYNĖS: Prancūzijoje vykstančio pasaulio biatlono taurės trečiojo etapo vyrų 10 km sprinto lenktynėse penktadienį Lietuvos atstovas Vytautas Strolia užėmė 49-ąją vietą ir pelnė teisę startuoti persekiojimo lenktynėse.
  • EISMO SĄLYGOS: penktadienio pavakarę Klaipėdos apskrityje silpnai lyja, kitur kritulių nėra; oro temperatūra nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -1  +2 C

   +2  +1 C

 

   -1  0 C

    +1  +4 C

   0  +3 C

 

   -1  +2 C

    6-11 m/s

    1-2 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1845 PLN - 4.2220
RUB - 69.6190 CHF - 1.1686
GBP - 0.8816 NOK - 9.7783
reklama
Prenumerat 2018