Didžiausia aferistė gyvūnijos pasaulyje - paprastoji gegutė

Mokslininkai iki šiol nesutaria, kaip būtent gegutė įsigudrina padėti kiaušinį, tokį panašų į kiaušinius paukščio, kurio lizde jį palieka, kodėl ji apskritai taip elgiasi, kaip jaunos gegutės randa kelią į žiemojimo vietas be suaugusiųjų vadovavimo.

Gegutės - vieni paslaptingiausių paukščių

Gegutė - nedidelis paukštis: jos kūno ilgis neviršija 40 cm, uodegos ilgis - 20-25 cm, svoris - 100-200 g. Tai pilkos spalvos paukštis su ilgais sparnais, tamsiai ruda uodega su baltomis dėmėmis ir juodomis juostelėmis.

Suaugusių individų išvaizda pasižymi tuo, kad patinėlio krūtinė yra blyškiai pilka, o patelės - ryškiai ruda. Gegutė išvaizda primena paukštvanagį.

Manoma, kad tai padeda joms nubaidyti nuo lizdo smulkius paukščius, kad galėtų netrukdomos daryti klastingą nusikaltimą.

Laukinėje gamtoje gyvena iki 8 metų, nelaisvėje - 5 kartus ilgiau. Gegutės gyvena uždarai ir didžiąją metų dalį tyli. Bet poravimosi laikotarpiu tenka ieškoti poros.

„Ku-kū" - tai patinėlio meilės serenada, o esant tinkamam orui, ją išgirsta visos patelės 2 km spinduliu. Damos atsako trele arba švilpesiu.

Tuoktuvių laikotarpis gegutėms - nuo pavasario iki vasaros pradžios. „Ku-kū" - ne vienintelis gegučių skleidžiamas garsas.

Patinėliai gali dusliai ūkauti, o patelės - skardžiai gurguliuoti, net kimiai „kvatotis". Bet kukuoja tik gegutės patinėliai, vienas paukštis gali be pertraukos kukuoti iki 360 kartų.

Iš 140 gegučių rūšių, 50 rūšių atstovės deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus. Kiekvieną sezoną patelė 3-4 dienų intervalu gali sudėti iki 20 kiaušinių.

Tiek jauniklių ji negali išmaitinti, todėl kiaušinius išmėto po kitų paukščių lizdus. Yra versija, kad kiaušinis gegutės organizme pradeda formuotis tada, kai ji aptinka paukščio-globėjo sukamą lizdą.

Gegutės atidžiai stebi kitus paukščius, laukdamos, kol lizdo šeimininkė pati sudės kiaušinius. Gegužiukas paprastai išsirita anksčiau už kitus jauniklius, todėl gali išmesti likusius kiaušinius iš lizdo ir pasiglemžti visą „įtėvių" dėmesį.

Pasitaiko, kad šeimininkų jaunikliai išsirita anksčiau nei gegužiukas. Tokiu atveju šis savo konkurentus vis tiek išstums iš lizdo, tačiau tai jam bus gerokai sudėtingiau.

Gegužiukas gali išmesti kiaušinius ir paukščiukus net tada, kai lizde yra „įtėvis". Beje, dar nė vienam gamtininkui neteko stebėti, kad suaugę paukščiai bandytų gelbėti savo jauniklius, krentančius iš lizdo.

Paukščiai ne visada priima svetimą kiaušinį, ir tai taip pat yra mįslė: kodėl jie kai kada apgaulę pastebi, o dažniausiai - ne? Būna, kad gegutė per klaidą padeda kiaušinį į netinkamą lizdą.

Tokiu atveju gegužiukas nugaišta iš bado. Jei „įtėviai" maitinasi sėklomis, gegužiukas negauna jam reikalingų gyvūninės kilmės baltymų.

Gegužiukas 2-3 savaites auga, mokosi skraidyti ir savarankiškai maitintis. Paprastai paukštis ima skraidyti nuo 4 savaitės.

Kaip gegutės išsirenka gegužiuko globėjus?

Ornitologai mano, kad gegučių yra įvairių rasių: kiekviena iš jų deda kiaušinius, kuo panašesnius į kiaušinius paukščių, kuriuos mama gegutė išnaudoja. Tai yra, pagrindinis kriterijus renkantis būsimuosius savo vaikų augintojus - dėties spalva.

Pirmiausiai reikia rasti tinkamą „butą". Instinktas skatina gegutę ieškoti tų rūšių lizdų šeimininkų, kurie išperėjo ją pačią.

Ji gali ilgas valandas stebėti nieko nenujaučiančius paukščiukus. Antras žingsnis - nepastebimai padėti kiaušinį. Svetimame lizde padėti kiaušiniui gegutei reikia apie 10 sekundžių.

Vieną šeimininkų kiaušinį ji išmeta, bet dažniau praryja. Trečias punktas - įsitikinti, ar gegužiukui bus gerai. Jeigu lizdas sutupėtas, o jaunikliai turi tuoj tuoj išsiristi, naujo kukuotojo laimė dar nėra garantuota.

Šeimininkai gali pastebėti apgaulę ir išmesti svetimą kiaušinį. Tada atsakinga mama gegutė išardo lizdą, kad įtėviai susuktų naują gūžtą ir kitą kartą ji su savo vaiku spėtų laiku.

Jeigu viskas pavyko, nelaimingi įtėviai apgaulės nepastebi ir neįtaria, kas nutiks jų pačių atžaloms, kai paukščiukai ūgtelės.

Praėjus maždaug parai, kai gegužiukas išsirito, prasideda trileris „Svetimas": jauniklis atsikrato konkurentų. Gegužiukai su savo „broliais" ir seserimis" nesiceremonija.

Per dvi savaites jie užauga triskart didesni už šeimininkų vaikus ir be jokio sąžinės graužimo juos visus išstumia iš lizdo. Atsikratęs konkurentų, jis užauga kelis kartus didesnis ir už savo „tėvus".

Tik nėra iki galo aišku, kodėl gegužiukui reikia augti vienam, bet yra keletas hipotezių. Pirmoji akivaizdi: kuo mažiau alkanų burnų, tuo daugiau tenka tau.

Antroji - kad šeimininkai lygindami gali pastebėti parazitą lizde. Bet pasitaiko atvejų, nors ir retai, kai gegužiukai užauga didelėje šeimynoje.

Taigi išmesti įbrolius ir įseseres jiems nėra gyvybiškai būtina. Bet tai nutinka ne dėl to, kad gegužiukas būna „geras" arba silpnas, o todėl, kad gegutė padeda kiaušinį į lizdą, susuktą giliose nišose, supuvusiuose kelmuose arba drevėse su plačia anga.

Tada gegužiukui būna pernelyg sunku išstumti iš lizdo kiaušinius arba paukščiukus, jie nusirita atgal į lizdo dugną.

Bet kaip priversti įtėvius uoliai nešioti pamestinukui maistą? Gegužiukas naudojasi mūsų, žmonių vaikų, taktika - nesiliaudamas rėkia, savo maža gerklyte imituodamas pragarišką, ultragarsui artimą visos vados balsą - kvietimą.

Be to, mažasis nenaudėlis naudojasi tėvų instinktais: kur dėti vaikams atneštą maistą paukščiai supranta vien iš jų plačiai atvertų geltonų ryklių, o kadangi gegužiuko ryklė yra didžiulė, maitintojai dar noriau maitina rastinuką, o ne savo jauniklius.

Gegutės medžioja vabzdžius, vorus, kirmėles ir kitus mažus gyvius. Kai kada jos minta mažomis varlėmis ir kitais varliagyviais. Joms netinka augalinis maistas.

Kur žiemoja?

Paprastosios gegutės iš dauginimosi vietų migruoja į Afrikos šalis į pietus nuo Sacharos. Suaugusios gegutės išvyksta žiemoti labai anksti, vasaros viduryje - liepos pradžioje ir viduryje, o jaunimas, niekada nematęs tėvų - ankstyvą rudenį.

Kaip jos randa žiemojimo vietas, kas per navigacijos prietaisas jas nukreipia teisingu keliu - kol kas mįslė. Suaugusios gegutės gali vienu ypu įveikti iki 2500 km.

Skrenda gegutės po vieną, dažniausiai naktį. Kaip rodo palydovų duomenys, gegutės gali įveikti 16-17 tūkst. km atstumą.

Manoma, kad tokie tolimi ir pavojingi skrydžiai atspindi tolimoje praeityje pasibaigusį rūšies plitimą iš jų istorinės tėvynės.

Žiemojimo vietose, kaip ir dauginimosi vietose, gegutės praleidžia po tris mėnesius, o likusį pusmetį - skrenda.