Nauja mada - kosmetologija

Stoja masiškai

Šiemet net trys grožio terapijos profesinį bakalaurą suteikiančios studijų programos pateko į populiariausių dešimtuką. Tarp stojančiųjų į kolegijas absoliuti lyderė - kosmetologija Kauno kolegijoje. Šią studijų programą pirmuoju pageidavimu rinkosi 280 stojančiųjų. Antroje vietoje - Vilniaus kolegijoje vykdoma Higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijų programa, kurią pirmuoju numeriu nurodė 260 asmenų.

Dar 169 stojantieji pageidavo studijuoti Grožio terapiją Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pateiktais duomenimis, šiemet kosmetologiją arba grožio terapiją pirmuoju pageidavimu iš viso rinkosi 950 stojantieji arba daugiau nei 7 proc. nuo visų stojančiųjų į kolegijas.

„Vakaro žinių“ kalbinti aukštųjų mokyklų lektoriai vieningai tvirtina, kad kasmet trauka į kosmetologijos studijas pranoksta visus lūkesčius. Į vieną vietą pretenduoja maždaug 7-8 stojantieji, nors studijų kaina svyruoja nuo 900 iki 1400 eurų metams.

Grožis tampa vis aktualesnis

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros vedėja Žaneta Mickienė mano, kad kosmetologo specialybė populiarėja augant grožio kultui visuomenėje. Be to, ir kosmetologų paklausa rinkoje esą išaugusi - grožio salonai, SPA centrai klientų gausa nesiskundžia, o lietuviai vis daugiau pinigų išleidžia grožio procedūroms.

„Iš tikrųjų, manau, kad prie specialybės populiarumo labai prisideda visuomenėje formuojamas įvaizdžio, grožio, jaunystės kultas. Vis daugiau žmonių kreipiasi į kosmetologus, jų paklausa tikrai yra. Pastaruoju metu kabinetų, teikiančių kosmetologų paslaugas, atsirado labai daug ir įvairių lygmenų - ir turtingesniems, ir norintiems išleisti mažiau pinigų. Be to, jei anksčiau į kosmetologus kreipdavosi daugiau moterys, dabar tarp klientų vis daugiau atsiranda ir vyrų“, - pasakojo dėstytoja.

Anot Ž.Mickienės, tarp kosmetologijos studentų - vien merginos. Tik šiemet atsirado vienas vaikinas, kuris panoro studijuoti šią specialybę. „Pastebime tendenciją, kad jei anksčiau stodavo jaunos merginos, ką tik pabaigusios mokyklą, dabar daugėja tokių, kurios jau yra baigusios universitetus ir nori keisti karjeros kryptį“, - pridūrė ji.

Ar lengva įsidarbinti?

Kad kai kurios madingos, tarp jaunimo ypač populiarios specialybės sotaus kąsnio ir darbo vietos negarantuoja, seniai ne paslaptis. O kaip su kosmetologija? Kauno kolegijos dėstytoja sako, kad šioje specialybėje sėkmė labai priklauso nuo profesionalumo ir net asmeninių savybių.

„Kartais mes žiūrime į savo studentus ir beveik galime prognozuoti jų karjerą“, - šypsosi katedros vedėja.

Su tuo, kad geros darbo vietos ir gero atlyginimo vien diplomu nepelnysi, sutinka ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Grožio terapijos katedros lektorė Ramunė Budrienė.

Ji sako, kad kosmetologijos populiarumo fenomeną paaiškinti sunku, mat grožio industrijoje, net ir Lietuvoje, konkurencija nemaža, o atlyginimai labai priklauso nuo profesionalumo. Dėstytojos teigimu, nemaža dalis jaunų merginų į kosmetologiją stoja ne visai suprasdamos, kas tai per specialybė.

„Gal vilioja tai, kad galima įgyti aukštojo mokslo neuniversitetinį bakalaurą. Manau, kad šita profesija tikrai yra paklausi, nors rinkoje yra nemaža konkurencija, darbuotojų yra labai daug, darbą susirasti ne taip paprasta“, - svarstė dėstytoja, pridurdama, kad tik mažiau nei pusė po studijų lieka dirbti grožio srityje.

„Iš tikrųjų iš tos didelės masės studentų, manau, lieka dirbti tik apie 30 proc. Aš manau, kad nemaža dalis studentų, kurie ateina, nėra visiškai susipažinę, kur eina. Jiems ši specialybė labai gražiai skamba, tačiau nesuvokiama, kad ji labai plati. Studijos apima tikrai ne vien grožio paslaugos teikimą. Baigęs tu gali eiti į vaistinę konsultuoti, kurti verslą grožio srityje. Aš manau, kad net atranką turėtume daryti atidesnę, kad ateitų labiau motyvuoti žmonės, nes tai - profesija, kurią reikia labai mylėti, o pinigai nėra labai dideli. Čia reikia mokėti bendrauti su žmonėmis“, - paaiškino R.Budrienė.

Internete galima aptikti ne vieną skelbimą, kviečiantį baigti kosmetologių kursus. Jei pakanka tik kursų, kam aukštasis?

R.Budrienė aiškino, kad kursai gali suteikti tik paviršutiniškas žinias, o kolegijose vykdoma kosmetologijos studijų programa suteikia biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą. Čia gilinamasi į biochemiją, fiziologiją, dermatologiją ir kt. biomedicininius mokslus.

Atlyginimai - nuo 400 iki 3000 eurų

Kosmetologė, grožio salono „Elstina“ savininkė Ella Sakalauskienė sako taip pat pajutusi, kad pastaraisiais metais jaunų merginų veržimasis į kosmetologiją ypač suintensyvėjo. Tačiau tai E.Sakalauskienės per daug nestebina, mat moterims grožis visuomet buvo aktualus, todėl ir su juo susijusi karjera atrodo patraukli.

„Kokie atlyginimai? Galiu pasakyti, kad jie labai priklauso nuo meistriškumo. Yra žmonių, kurie tikrai nepelnytai užsikelia paslaugų kainas, o jos neatitinka kokybės. Kosmetologų mėnesinis atlyginimas turbūt svyruoja nuo 1500 litų (435 eurų) iki 10 000 litų (3000 eurų)“, - atskleidžia jau 20 metų grožio srityje dirbanti moteris.

Ji sako, kad jaunoms, ką tik mokslus baigusioms kosmetologėms iš pradžių nelengva suburti lojalių klientų ratą, nuo ko ir priklauso atlyginimas. Tačiau padirbėjus metus ar kelerius įsivažiuojama.

„Pas mus taip pat įsidarbina ne vienas jaunas žmogus. Matome, kad kurį laiką „pasėdinėja“, bet, jei gerai dirba, po metų pusantrų jau turi daug klientų. O geri profesionalai darbo stygiumi tikrai nesiskundžia. Jie turi rezervacijų jau 2-3 mėnesiams į priekį. O jei taip yra, vadinasi, tu tikrai geras specialistas, nes žmonės sutinka tavo paslaugų palaukti ir didesnę kainą sumokėti“, - kalbėjo E.Sakalauskienė.

Ji sako pastebėjusi, kad Lietuvos kosmetologės ir užsienyje yra paklausios. Kai kurios esą dar studijuodamos žino, kad emigruos.

Tą patvirtina ir dėstytoja Ž.Mickienė. Esą kai kurios studentės, atlikusios praktiką, pavyzdžiui, Graikijos SPA centruose, vėliau lieka ten dirbti. Taip esą yra todėl, kad užsienio šalyse kosmetologija yra priskiriama labiau profesiniam, o ne aukštajam išsilavinimui. Lietuvoje kosmetologai parengiami aukštesnio lygio, suteikiančio medicininių žinių.

Įsidarbinimo statistika

Lietuvos darbo biržos liepos 23 d. duomenimis, šiais metais buvo įregistruotos 42 laisvos darbo vietos kosmetologams. Nuo sausio 1 d. iki liepos 23 d. užsiregistravo 108 kosmetologo kvalifikaciją turintys bedarbiai, iš kurių 19 buvo įdarbinti.

2014 metais šalies darbdaviai įregistravo 61 laisvą darbo vietą kosmetologams. Šiuo laikotarpiu užsiregistravo 115 kosmetologo kvalifikaciją turinčių bedarbių, iš kurių 34 buvo įdarbinti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“