respublika.lt

Jonai atgimė, bet Janinos - ne

(0)
Publikuota: 2019 birželio 22 14:00:48, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 13 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Netrukus bus sveikinami visi Jonai ir Janinos. Vardas Jonas mūsų sąmonėje tarsi tapęs savotišku lietuviškumo simboliu, tačiau, pasak etnologų, sieti Joną su lietuviškumu - klaidinga.

 

Domėkitės vardais

Su dabartinėmis Joninėmis sutampa Švento Jono Krikštytojo diena. Tiesa, su astronomine saulėgrįža šiek tiek prasilenkia (astronominė saulėgrįža pora dienų anksčiau).

„Visose krikščioniškose šalyse iš vyriško vardo padaromas ir moteriškas. Tačiau Janinų mažiau nei Jonų. Apskritai vardų davimas vaikams yra pasiduodantis mados vėjams. Štai dabar mada berniukams duoti biblinius vardus - Jonas, Lukas, Matas. Mergaičių kol kas populiarūs tautiniai vardai, tarp kitko, iš senosios baltų religijos - Austėja, Žemyna ir panašiai“, - aiškino etnologas prof. Libertas Klimka ir pridūrė, vardas Jonas - atliepia gamtos suvešėjimą.

Vardas Jonas labai prigijęs ne tik Lietuvoje, bet kiekvienoje tautoje per šio vardo vedinius, pavyzdžiui, Johanas, Janas, Džonas.

L.Klimka teigė, kad tėvams, prieš duodant kūdikiui vardą, reikia pasidomėti vardo kilme. Juo labiau kad senovės romėnai sakydavo, kad vardas užprogramuoja žmogaus likimą.

„Kartais vardus į mūsų visuomenę „atneša“ serialai. Pavyzdžiui, mūsų būsimo prezidento vardas - Gitanas, - iš serialų. Indoeuropiečių kalbose Gitanais Prancūzijoje, Ispanijoje vadinami romų tautybės arba lietuviškai - čigonų tautybės žmonės. Vardas „Gitanas“ Lietuvoje paplito būtent per serialą. Gitanas - skambus vardas. Tačiau niekas nesidomi vardų prasmėmis, o be reikalo“, - sako profesorius.

Šventė prigesdavo ir vėl suspindėdavo

Joninių šventę mums atnešė Saulė. Tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas. Astronominė vasaros saulėgrįža. Etnologo L.Klimkos teigimu, visose tautose ši diena yra išskiriama. „Mūsų žiemos ir vasaros gamtovaizdžiai priklauso nuo dienos ilgumo. Ši diena išskirtinė visuose tradiciniuose kalendoriuose. Ji sudaro ašį su žiemos saulėgrįža ir dalija metus pusiau. Be to, pastebėta, kad pas mus orai keičiasi dažniausiai po vasaros saulėgrįžos, nes tada prasideda drėgnesnė vasaros pusė“, - dėstė etnologas.

Tiesa, kadais Joninių šventė nebuvo tokia ryški kaip šiandien. Joninių tradicijos - kaip ta laužo liepsna, tai prigesdavo, tai ryškiau sužėruodavo. L.Klimka aiškina, kad XIX a. pabaigoje Joninių šventė buvo nežymi, kol 1885 metais Vydūnas ant Rambyno kalno pradėjo organizuoti lietuvininkų chorų šventę. Viskas buvo prisiminta iš rašytinių istoriografinių šaltinių. Čia aprašytas šventės vyksmas - laužų kūrimas, dainavimas visą naktį, tautosaka apie Joninių nakties stebuklus.

Pašnekovas pasakojo, jog prieškariu Jonines rengdavo aktyvus jaunimas - šaulių sąjungos, jaunųjų ūkininkų rateliai. Sovietmečiu, kaip žinoma, visi tautiniai dalykai buvo slopinami. Tik kūrybinis jaunimas daugiau kaip prieš 50 metų Kernavėje atgaivino Rasos šventę.

Joninės didžiuosiuose miestuose

Vilnius

Birželio 24 d. 18 val. Sigito Gedos alėjoje (Taikos g. 60) Jonines vilniečiai ir miesto svečiai švęs paslaptingai ir išmaniai: paparčio žiedo ieškos pasitelkdami išmaniuosius telefonus, gavę užduotis jas narplios, kol pasieks finišą.

Kaunas

Kauno savivaldybė intriguoja, kad birželio 23 d. Kauno senamiestyje netrūks Joninėms skirto šurmulio. Joninių programoje netrūks muzikos ir šokių - pasirodys folkroko grupė „Kūjeliai“ ir „Zucchero Tribute Band LT“, Kauno kultūros centro folkloro ansamblis „Gadula“, sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“, Vandžiogalos laisvalaikio salės tradicinė kapela, Kauno kultūros centro liaudiškų kolektyvų ir Kauno kolegijos ansamblis „KauKas“, taip pat Kauno technikos kolegijos ansamblio „Pušynėlis“ šokėjai.

Po šių pasirodymų persikėlus į upių santaką dalyvausite tradicinėje Joninių šventės dalyje. Pievoje už Kauno Santakos parko aukuro lauks sutikimas pro vartus, apeigos prie aukuro, duonos dalinimas, vainikų pynimas ir plukdymas, apeiginiai rateliai ir kitos tradicinės šventės dalys.

Klaipėda

Birželio 23 d. 11-23 val. Danės skvere (nuo paminklo „Arka“ iki Danės g. 6) - Joninių jomarkas. Prie paminklo ,,Arka“ nuo 15 val. vyks dirbtuvės ir edukacijos: žolynų instaliacijos „Saulės ženklai“ kūrimas, Jono birbynės iš nendrių, tradiciniai žaidimai, kuršių virtuvės pristatymas, vainikų pynimas, būrimai, ateities spėjimai, augalų puošmenos. 15-16 val. lauks vaistininko-žolininko Mariaus Lasinsko paskaita ,,Vaistažolės -
maistas ir vaistas“. 16-17 val. Kastinio sukimas, sūrio liejimas. 17-19.30 val. muzikuos „Mingė“, „Senoliai“, „Martvežiai“, „Sutaras“.

Prie laužo (Danės g. 6) 20-24 val. lauks Joninių koncertas: Jonų vainikavimas, Joninių laužo uždegimas, projektas ,,Synthgirl I-rena“ (Klaipėda), Paparčio žiedo ugnies magija.

Dalyvauja „Alka“, „Kuršių ainiai“ (Klaipėda), „Salduvė“ (Šiauliai), „Smetonos ūsai“ , „Sutaras“ (Vilnius). Renginį ves etnologė Gražina Kadžytė.

Šiauliai

Šiandien, birželio 22 d., 12-21 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) bus švenčiama seniausias vasarvidžio tradicijas išlaikiusi šventė - Kupolinės. Lankytojų lauks senųjų amatų dirbtuvės, Kupolinių apeigos, žolynų ir burtų valanda, folkloro ansamblių pasirodymai.

12 val. šventės atidarymas su Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansambliu „Rėda“. Visą dieną jūsų lauks nesuskaičiuojama daugybė muzikos ir šokių. 19 val. - svečių valanda su Loreta Sungailiene ir folkloro ansambliu „Virvytė“ (Vilnius).

Nuo 12 iki 21 val. Žemaitiškų amatų pristatymas „Nuo seniausių laikų iki šiandien“: klumpdirbystė, medžio drožyba, puodų lipdymas ir žiedimas, švilpynių lipdymas, kalvystė, archeologinių rūbų siuvimas, papuošalų gamyba, audimas, sodų rišimas, mezgimas, žolininkystė, maisto ruošimas, senoviniai žaidimai, ieties mėtymas ir kitokios pramogos.

Panevėžys

Sekmadienį nuo 17 val. Panevėžio miesto savivaldybė ir Bendruomenių rūmai kviečia panevėžiečius į Skaistakalnio parką, kur bus švenčiamas Vasarvidis (Joninės). Nuo 17 val. galėsite apsipirkti mugėje, veiks varduvininkų karčema, senųjų amatų, žolynų kiemai, gyvūnų kiemas. Mažųjų lauks atrakcionai, pasivažinėjimas arkliukais su karieta ar traukinuku. 17.30 val. - vartų (prausimosi) ceremonija.

Koncertuos folkloro kolektyvas „Pulkelis“, meno mėgėjų kolektyvai „Grandinėlė“, „Linas“, „Sidabra“, „Gija“, „Kanapėlė“, „Siaustinis“, Jungėnų kaimo kapela „Vėl gegužio žiedai“ ir kt. Pievoje bus mėtomi vainikėliai, vyks saulutės sodinimo, žynio ir ugnies ceremonijos.

Nuo 20.30 val. scenoje pasirodys balsingieji Violeta Riaubiškytė ir Vilius Tarasovas. Kaip visąlaik bus plukdomi vainikėliai. Ištvermingiausieji nuo 22 val. kojas miklins naktišokiuose su DJ Jovani.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s