respublika.lt

2017 lapkričio 24, penktadienis

Ir iš mirties vienas kelias atgal yranuotraukos (4)

2015 gruodžio mėn. 12 d. 12:11:08
Justina KABAKAITĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Šiandien gatvėje sutikę 33 metų Marijų Balčiūną nė nepamanytumėte, kad prieš 10 metų visi Marijaus draugai ir aplinkiniai jį buvo nurašę kaip beviltišką narkomaną. „Visi sakė, kad iš manęs nieko neišeis“, - šiandien prisimena Marijus. Bet išėjo. Jau 10 metų Marijus apie narkotikus nebegalvoja. Jau treji metai, kaip jis vedęs, augina metų ir keturių mėnesių dukrytę. Gyvenimas stojo į savo vietas. Negana to, jau penktus metus Marijus padeda nuo narkotikų priklausomiems žmonėms su žmona Olga įkūręs reabilitacijos centrą „Naujas gyvenimas“.


- Nuo narkotikų buvote priklausomas 8 metus - nuo penkiolikos. Kaip tokio jauno žmogaus kasdienybe tampa narkotikai?

- Daugelis mano, kad narkotikų vartojimą nulemia draugų įtaka. Bet dirbdamas šioje sferoje supratau, kad daugiausiai tam įtakos turi vidiniai dalykai. Dažniausiai tai nulemia meilės trūkumas, savęs neatradimas, nevisavertiškumas, kompleksai, tragedijos ar sunkaus periodo trauma. Atsiranda tuštuma ir ją žmogus bando užpildyti narkotikais. Žinoma, būna ir tokių atvejų, kai laimingas ir viską turintis žmogus galiausiai nori išbandyti ir narkotikus, tačiau dauguma atvejų narkotikai atsiranda dėl vidinių nuoskaudų.

Visą savo jaunystę labai mėgau sportą, daugiausiai žaisdavau krepšinį ir man gerai sekėsi. Buvau greitas, mokykloje pasiekdavau bėgimo rekordus. Gerai atsimenu, kai per prevencines programas į mokyklą atvykdavo specialistai ir kalbėdavo apie narkotikus. Tuomet sau sakydavau, kad man tai niekada nenutiks, nes narkomanai man buvo paskutiniai žmonės pasaulyje. Negalėjau nė pagalvoti, kad man, užaugusiam normalioje šeimoje ir besimokančiam normalioje mokykloje, taip galėtų atsitikti.

- Bet atsitiko?

- Atsitiko. Tuo metu buvo labai madinga rūkyti „žolę“, ją rūkydavo kompanijos. Ir dabar, beje, tai madinga tarp jaunimo, nes kažkodėl jaunimas mano, kad tai ne narkotikai. Bet tai narkotikai, kanapės iš tiesų labai pavojingos. Tada pamaniau, kad ir aš pabandysiu, juk nebūsiu kaip balta varna. Gal šiek tiek ir bijojau, bet nenorėjau išsiskirti. Ir nieko nenutiko, bet tada rūkiau vėl, vėl ir vėl. Bėgant laikui rūkiau vis dažniau. Galiausiai man pasiūlė jau kitų narkotikų. Vėliau pabandžiau kitų, dar kitų ir galiausiai nė nepastebėjau, kaip pakliuvau į pinkles. Kad tai suvokčiau, reikėjo daugelio metų. Iš pradžių nesupratau, kas su manimi darosi. Narkotikai keitėsi labai greitai ir galiausiai atėjo heroino eilė. Net tuomet aš dar nežinojau, kas yra abstinencija. Kol vieną dieną nebesupratau, kas man darosi: man bloga, suka kaulus, skauda galvą. Tada draugas pasakė, kad man abstinencija ir ji nepraeis, kol vėl nepavartosiu heroino. Dingo noras vaikščioti į mokyklą, lankyti krepšinį, kažką įdomaus veikti. Kai mečiau krepšinį, gyvenimas tiesiog nugarmėjo žemyn. Prasidėjo gėrimai, palaidas gyvenimas. Mano tėvai buvo išsiskyrę, tad nebuvo tėvo, kuris galėtų mane griežtai auklėti. O aš buvau padykęs vaikas, man reikėjo tvirtos tėviškos rankos ir diržo.

Narkomanija yra neigimo liga. Žmogus visuomet bando pateisinti save du tris žingsnius į priekį. Aš 8 metus vartojau narkotikus, nes visą laiką bandžiau paneigti save. Iš pradžių aš rūkiau „žolę“ ir maniau, kad tai nieko tokio, nes narkomanas yra tas, kuris vartoja stipresnius - heroiną. Bet norėjosi stipresnių pojūčių. Pabandžiau ekstazį, paskui amfetaminą, o galiausiai ir heroiną. Bet ir tada bandžiau save teisinti. Tikinau save, kad aš ne narkomanas, nes narkomanai yra tie, kurie heroiną leidžiasi, o aš tik rūkau. Bėgo laikas ir aš pradėjau leistis. Tuomet vėl sau sakiau, kad narkomanas - ne aš, o tie, kurie važinėja į čigonų taborą. O aš - aukšto sluoksnio narkomanas, juk leidžiuosi heroiną, kuris kainuoja didžiulius pinigus. Tada man tai atrodė normalu. Bet galiausiai ir pats pradėjau važinėti į taborą narkotikų. Tada save teisinau sakydamas, kad narkomanai yra tie, kurie kone gyvena tame tabore ir kurių jau kojos pradeda pūti. Taip save neigiant labai sunku suprasti, kad iš tiesų esi pakliuvęs į bėdą. Todėl daugelis žmonių taip ir neišsikapsto, o galiausiai numiršta nuo narkotikų ar alkoholio. Nes jie gyvena neigdami save.

- Dažnai manome, kad narkomanas - tai asocialus žmogus, gal benamis, gal plėšikas, potencialus nusikaltėlis, o gal net žudikas...

- Taip nėra. Niekas netapo iš karto alkoholiku, benamiu ar narkomanu. Juk tie žmonės kitados gyveno normalų gyvenimą, augo normaliose šeimose, ėjo į mokyklą, bet pabandė „žolytės“, kitų narkotikų ir įklimpo. Yra visokių atvejų. Pažiūrėkime, kiek verslininkų, žymių žmonių, Seimo narių vaikų pradeda vartoti. Aš augau normalioje šeimoje, bet kai nebegalėjau sustoti, taip pat pradėjau vogti, nešti daiktus iš namų. Kai visi nuo manęs nusisuko, pradėjo manęs vengti, atsidūriau vienas lauke. Kai tai supratau, ėmiau ieškoti pagalbos. Man padėjo artimieji, mama iš karto surado ligoninę, nusiuntė į reabilitacijos centrą. Reabilitacijos gydymą perėjau tik iš 7 karto. Visus kartus iš ten bėgau, 10 kartų buvau paguldytas į ligoninę, 2 kartus buvau kalėjime, 3 kartus man buvo perpiltas kraujas. Tuo metu tai kainavo didžiulius pinigus... Ir aš vis tiek sugrįždavau prie narkotikų. Pasidariau kaip laukinis, ta trauka buvo tokia didelė, kad manęs niekas negalėjo sustabdyti. Tai buvo toks košmaras, kokį sunku įsivaizduoti. Buvau niekam nereikalingas, visuomenės nurašytas, policijos gaudomas narkomanas. Vartotojas, kuris atneša žmonėms nelaimę. Man visi sakė, kas aš beviltiškas, kad iš manęs nieko nebus. Paskutinį kartą gydydamasis reabilitacijos centre aš įtikėjau į Dievą ir kažkas mano gyvenime įvyko. Aš baigiau reabilitacijos programą, įstojau mokytis teologijos ir mano gyvenimas pradėjo kilti į viršų.

- Kas turi nutikti, kad žmogus suprastų, jog laikas viską pakeisti?

- Kiekvienas turi pasiekti savo dugną. Kiekvienam tas dugnas gali būti skirtingas. Verslininkų vaikams dažniausiai tai darbo praradimas, o kitam dugnas - tai kalėjimas arba atsidūrimas gatvėje, kai jau esi niekam nebereikalingas. Dar kitam dugnas yra tuomet, kai atsiveria žaizdos, susergama nepagydoma liga. Sakoma, kol žmogus nepasieks dugno, tol nesupras, kas su juo darosi.

Bet aš stengiuosi kuo anksčiau pradėti gelbėti priklausomą žmogų, kad jis iki dugno nenusiristų. Dabar žinau, kad net aplinkinių nurašytas ir visų atstumtas nuo narkotikų priklausomas žmogus turi šansą atsitiesti. Jam tiesiog reikalinga pagalba. Todėl ir pradėjau dirbti su tokiais žmonėmis, kad galėčiau jiems parodyti, jog nuo narkotikų išsilaisvinti galima.

- Jūsų reabilitacijos centras su pacientais, darbuotojais ir kitais aktyviais žmonėmis organizuoja protestus Vilniaus čigonų tabore. Ką norite pasakyti ten eidami?


- Šitas taboras gyvuoja daugiau nei 50 metų. Iš pradžių jie pardavinėjo cigaretes ir pilstuką. Paskui „žolę“, paskui aguonų ekstraktą, dabar pardavinėja heroiną. Šitiek metų niekas jų nesugaudo. Kas bus po 5, 10 ar 20 metų? Jie pardavinės ginklus ir žmones. Jau dabar jie perka žmones. Jie narkomaną nusiperka už dozę. Dėl vienos dozės narkomanai kapoja malkas, tveria tvoras, kasa duobes. Už narkotikų dozę. Esu tikintis žmogus, Elektrėnuose esu protestantų bažnyčios pastorius ir negaliu to palikti ramybėje, juk ten miršta jaunimas. Juk narkotikų pardavimas yra nusikaltimas. Šią vasarą per dvi savaites tabore numirė 11 narkomanų.

Todėl mes norime atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti žmones nebijoti kalbėti tiesos. Turime pagaliau atmerkti visuomenės akis ir išblaškyti tą taborą. Ten jau gyvuoja tikra sistema. Į taborą ateina vaikas, kuris atneša kilogramą heroino, jis išskirstomas ir vyksta prekyba.

- Turbūt čigonai neapsidžiaugia jus pamatę?


- Nenori draugauti su mumis. Juk versliuką nutraukėm kelioms valandoms. Sutiko mus su akmenimis. Jie teisinasi, kad negauna darbo, bet kodėl jie nesodina daržų, neina į Darbo biržos mokymus ir neparodo visuomenei, kad jie naudingi, kad gali keistis. Bet ne, jie 50 metų parazituoja. Kiekvienas žino, kad ten galima nusipirkti narkotikų. Ten sukasi dideli pinigai, todėl niekas jų nejudina. Žinau, kad jiems paskambina iš policijos ir įspėja, kad bus reidas. Todėl džiaugiuosi, kad ši akcija sulaukė tokio susidomėjimo. Kitą protestą planuojame surengti kartu su mamomis, kurių vaikai tame tabore mirė.

- Mūsų šalyje nesusitvarkoma su vieninteliu taboru, o štai kitos šalys skelbia kapituliaciją prieš narkotikus. Airija ketina steigti narkotikų vartojimo kambarius. Ar tai yra tinkamas problemos sprendimo būdas?

- Esu kategoriškai prieš. Juk tai tikra narkomano svajonė. Sunku net įsivaizduoti, kas tada bus. Tai visiška nesąmonė. Nesvarbu, kad kitose šalyse taip daroma. Įsivaizduojate, kiek tada bus narkomanų? Net tie, kurie nevartojo, pradės vartoti, nes yra kur gauti. O juk gauti yra sunkiausia narkomano užduotis. Mano, kad uždarys tuos narkomanus ir sumažins nusikalstamumą. Bet taip nebus, nes padaugės narkomanų. O kur narkomanai, ten nusikaltimai, avarijos, vagystės, nelaimės. Nes apsvaigęs žmogus yra neadekvatus.

Reikia gaudyti narkotikų prekeivius ir šviesti visą visuomenę. Tai vienintelis būdas.

- Teigiama, kad tokiuose kabinetuose bus prižiūrima tvarka, išvengiama ligų plitimo, bet tai neapsaugo likusios visuomenės dalies nuo apiplėšimų, užpuolimų ir kitų padarinių.


- Man liūdna girdėti, kad tai vyksta. Žinoma, yra šalių, kur „žolė“ legalizuota ir žmonės mano, kad tai nepavojinga, nes legalu. Bet narkotikų poveikis vis tiek išlieka. Narkotikai žlugdo žmonių gyvenimą. Tokie kambariai reiškia, kad valstybė nuleido rankas ir legaliai žudo žmones. Bet taip neturi būti. Aš nenoriu, kad mano vaikai žinotų, kur galima nusipirkti narkotikų.

Juk tuos pinigus geriau investuoti į reabilitacijos centrus. Jeigu tiek būtų skiriama reabilitacijai, būtų galima atidaryti po centrą kiekviename mieste. Mūsų centre visuomet trūksta lovų, kasdienių naudojimo reikmenų, pinigų. Todėl nuolat kviečiame žmones prisidėti prie kitų gelbėjimo. Nes tų, kuriems reikia pagalbos, vis daugėja ir mes negalime likti jiems abejingi.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • 2018 METAI: siekiant paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Simono Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei Seimui siūloma paskelbti 2018 metus Simono Daukanto metais.
  • DIREKTORIUS: iš septynių atrankoje dalyvavusių kandidatų, pretendavusių užimti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, daugiausiai balų surinko Robertas Krikštaponis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Tik Seimui gėda dėl tualetinių sveikinimų
2. Valdžia galanda kirvį nuomininkams
3. Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę
4. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
5. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
6. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
7. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
8. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
9. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
10. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
11. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
12. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
13. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
14. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
15. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
16. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
17. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
18. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
19. Užsienio investicijos, kurios kenkia
20. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
21. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
22. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
23. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
24. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
25. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
reklama
balsyte desine

Ar studijų kokybė priklauso nuo universitetų skaičiaus?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +5 C

   +3  +5 C

 

   +4  +6 C

   +3  +8 C

  +6  +8 C

 

   +5  +7 C

    7-12 m/s

    2-6 m/s

 

      3-6 m/s

 

USD - 1.1848 PLN - 4.2124
RUB - 69.2337 CHF - 1.1613
GBP - 0.8901 NOK - 9.6393
reklama
Prenumerat 2018