Globėja vaiko grąžinti nenori

Kalbėdama su „Vakaro žiniomis“ Diana neslėpė, jog iš pradžių nesuprato, kaip pasikeis jos gyvenimas, atsiradus vaikui. Atrodo, valstybinėje įstaigoje augusią merginą tokiems pokyčiams turėjo paruošti specialistai. Paauglystėje sutikusi vaikiną Diana įsimylėjo ir greitai pastojo. Kaip tikina mergina, globos įstaiga neleisdavo išeiti pas mylimąjį, kurio vaiką ji jau nešiojo. Vaiko tėtis - čigonų tautybės. Galbūt tai buvo priežastis.

Globai - už 200 kilometrų

Pastojusi Diana buvo perkelta į Vilniaus globos namus „Užuovėja“, iš kur vėliau, mamai nežinant, 5 mėnesių jos dukra buvo perduoda į laikinąją globą. Tai nutiko kai jau ne pirmą kartą norėdama išvykti pas vaiko tėvą, leidimo keliauti su dukra iš įstaigos administracijos negavo. Buvo kalėdinis laikotarpis. Diana tikina, jog vadovybė ją vieną išleido, pažadėjusi pasirūpinti vaiku. Po mėnesio į įstaigą grįžusi Diana sužinojo, kad jos dukros čia nėra. Mergaitė jau buvo atiduota laikinai globėjai Klaipėdos rajone. Už daugiau kaip 200 kilometrų nuo tikrosios mamos.

Nuo to laiko jau praėjo pusantrų metų. Dukra vis dar gyvena pas laikinuosius globėjus, o Diana su vaikinu susilaukė dar dviejų atžalų. Tačiau atsisakyti kovos dėl vyriausios dukros Diana nežada. Beveik metus truko atvejo vadybos procesas, kurio metu tarnybos turėjo priekaištų jaunai mamai: dėl per skurdaus būsto, per reto bendravimo su dukra. Pernai, metų pabaigoje, atsižvelgiant į tėvų norą bei motyvaciją susigrąžinti vaiką į šeimą, išimties tvarka Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus sprendimu, laikinoji globa buvo pratęsta dar pusei metų. O tuomet nutarta kreiptis į teismą dėl vaiko grąžinimo į šeimą.

Aptiko kraujosruvas

Prieš kelias savaites Diana lankėsi Gargždų socialinių paslaugų centre, kur vyko susitikimas su dukra. Tiesa, mažylė Dianos mama nevadina. Mergaitė tėvais jau vadina laikinuosius globėjus. Nors oficialiai laikinosios globos tikslas yra paruošti vaiką grąžinimui į jo biologinę šeimą. Globėjų aplinkos žmonės mano, kad mažylė yra tikra jų dukra.

Susitikimo metu Diana pastebėjo kraujosruvas ant mergaitės kojų, taip pat nubrozdinimus ant alkūnių. Mergina klausė dukros, ar ji namuose mušama, ir sako gavusi teigiamą atsakymą. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė socialinio paslaugų centro vadovė Viktorija Lygnugarienė, į tarnybas dėl šio atvejo nebuvo kreiptasi kaip dėl galimo smurto šeimoje, nes pakako to, kad globėja, atvežusi mergaitę į susitikimą, pasakė, kad mažylė nukrito nuo balansinio dviratuko.

Tačiau Diana dėl galimo smurto kreipėsi į policiją. Taip pat buvo informuotas vaiko teisių skyrius. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Neringa Martišienė, specialistams pagal vaiko gyvenamąją vietą pavesta patikrinti situaciją. „Nuvažiavus buvo vertintas grėsmės vaikui lygis, tačiau jis nebuvo nustatytas - tai reiškia, kad prieš vaiką nebuvo smurtauta. VTAS nebuvo informuotas, kad policijoje būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas“, - sakė specialistė.

Globėjams - dvigubi standartai?

Susisiekus su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi, paaiškėjo, kad situaciją vertino specialistas, dirbantis nakties metu. Teigiama, jog į pranešimą buvo sureaguota nedelsiant, tačiau policija iškviesta nebuvo. „Nebuvo tam pagrindo“, - sakė viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė. Su mergaite nebendravo ir psichologas. Paklausus, ar buvo atlikta medicininė apžiūra, specialistė atsakė: „Ne, nes nekviesti policijos pareigūnai.“

Toks situacijos dviprasmiškumas sunkiai suprantamas asociacijos „Vardan šeimos“ pirmininkei Editai Raščiauskaitei-Morkūnienei: „Įprastai, jei toks pranešimas būtų apie biologinėje šeimoje augantį vaiką, stebima praktika, jog atvykus specialistams ir policijai, vaikas paimamas, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tik ištyrus, ar aplinka tikrai saugi, vaikas gali būti grąžinamas. Šiuo atveju nėra policijos tyrimo pabaigos, nėra medicinos išvadų.“

„Vakaro žinioms“ pradėjus domėtis situacija, vaiko teisių skyrius Klaipėdoje informavo, kad praėjus trims dienoms po incidento, globėjos iniciatyva buvo atlikta abdukcija. „Išvadoje pateikta, kad aptikta nusikasymų-nubrozdinimų, daugiau mechaninių pažeidimų ant vaiko kūno nenustatyta“, - sakė G.Bliutaitė.

Atsisveikinti bus sunku

Bandėme susisiekti su laikinąja mergaitės globėja ir pasikalbėti, ar pagrįstai Diana įtaria, jog neketinama grąžinti dukros į biologinę šeimą. Tokius kaltinimus globėja sakė vertinanti kaip šmeižtą, tačiau patvirtino, kad mergaitė namuose ją vadina mama. Kodėl nenorėjo leisti biologinei mamai kasdien skambinti dukrai, globėja nekomentavo. Ir neslėpė, jog su globojama mergaite atsisveikinti būtų sunku. „Vaikas nuo 6 mėnesių auga mūsų šeimoje. Visam tam buvo pasiruošta, mokėmės. Man svarbiausia, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir atspindėti vaiko interesai. Šeimoje ar kažkur. Kad vaikui būtų gerai ir kas garantuos jam geriausią gyvenimą“, - sakė globėja.

Įdomus sutapimas: situacija susidomėjus žurnalistams, susirgo atsakymus į svarbiausius klausimus galintis žinoti specialistas

„Vakaro žinioms“ pavyko išsiaiškinti, kad laikinoji globėja konkrečiai šiai mergaitei buvo paskirta Jonavos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, pasirašytu 2018 m. sausio 10 d. Koks sutapimas, kad globėja buvo ką tik išlaikiusi atestaciją. Ją parengė jau minėtas Gargždų socialinių paslaugų centras. Išvada dėl būsimos globėjos pasirengimo globoti vaiką su globėja pasirašyta 2017 m. gruodžio 29 d. O jau 2018 m. sausio 4 d. Gargžduose gautas užklausimas iš Jonavos, ar centre yra pasirengusių, galinčių priimti Dianos dukrą. Dar vienas sutapimas, šviežiai iškepta globėja, kaip tik buvo nurodžiusi, jog yra pasiruošusi priimti vieną arba du vaikus iki 3 m. amžiaus.

E.Raščiauskaitė-Morkūnienė mano, jog laikinieji globėjai turėtų elgtis visai kitaip: „Situacija tikrai atrodo kaip vaiko nusavinimas. Juk viską galima būtų padaryti kitaip, jeigu būtų rūpinamasi vaikeliu. Be tėvų užaugusiai Dianai reikia meilės ir rūpesčio. Argi laikinoji globėja negalėtų palaikyti ryšio su Diana, tapti mergaitės teta, šeimos dalimi? Grįžus mergaitei į šeimą galėtų lankyti, nuvežti atostogų ir taip kartu sukurti šiam vaikui ir visai šeimai šviesią ateitį. Kažkodėl kategoriškai nenorima vaiko grąžinti.“

Bandėme išsiaiškinti, kodėl artimiausia šeima Dianos dukrai rasta tik kitame Lietuvos krašte bei norėjome sužinoti, kokiems mergaitės giminaičiams buvo siūlyta tapti laikinais jos globėjais. Tačiau nei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nei Jonavos savivaldybė į šiuos klausimus atsakyti negalėjo. „Vakaro žinioms“ pavyko gauti minėtą Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl laikinosios globos mergaitei nustatymo. Ant dokumento tuomečio skyriaus vedėjo, o dabar Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėjo Jonavoje, Elegijaus Laimikio parašas su 2018 m. sausio 9 d. data. Bandėme susisiekti su specialistu,tačiau jis susirgo. Nuo birželio 17 d. iki šiol į darbą jis negrįžo.