Gimęs žmogus ilgai niekam nereikalingas

Paliekami vieni

Jau ne vienus metus vis garsiau kalbama, kad visoje šalyje, o ypač sostinėje, tėvai mėnesių mėnesius laukia, kad jų vaikas patektų į darželį. Tai patvirtina ir Vilniaus lopšelio-darželio „Žirmūnėliai“ profesinės sąjungos pirmininkė priešmokyklinio ugdymo pedagogė Lina Sirgedienė.

„Pagrindinė problema yra pakliūti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes jų skaičius yra per mažas, o į privačias įstaigas tėvai neišgali vaikų leisti“, - keblios situacijos neslėpė pašnekovė. Ji tikino, kad visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos stengiasi kuo daugiau bendradarbiauti su tėvais, bet tai yra sunku, nes ekonominė atmosfera yra sunki ir tėvams, ir darželiams.

Profesinės sąjungos pirmininkė neabejojo, kad tokioje situacijoje savo vaidmenį turėtų atlikti ir valdžia. Tėvai ir darželių vadovai paliekami vieni bendrauti ir ieškoti sprendimų. Dažniausiai gražios valdžios kalbos tuo ir baigiasi. Nors vyksta įvairūs europiniai projektai, skiriami pinigai, realių veiksmų trūksta. Pašnekovės nuomone, priimdami sprendimus valdininkai kalbasi kabinetuose ir nepasikviečia praktikų, kurie padėtų priimti optimalius sprendimus.

Kalbėdama apie susikalbėjimo trūkumą, L.Sirgedienė prisiminė visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusį atsitikimą, kai darželio auklėtoja vaikams per pietų miegą užklijuodavo burnas lipnia juostele. „Tačiau niekas neišgirdo auklėtojos pasakymo, kad jos grupėje buvo 27 vaikai. Dažniausiai užsipuolama tam tikra viena pusė“, - sunkią ir auklėtojų dalią suprato moteris.

L.Sirgedienės įsitikinimu, būtina steigti daugiau naujų darželių, nes esami nėra guminiai. „Kaip tik girdėjau Artūro Zuoko mintį, kad galima sporto salėse įsteigti grupes. Bet palaukite, vaikai juk turi ir sportuoti. Tai reikštų viena - mes prastiname sąlygas ir taip steigiame grupes. Juk statomų socialinių būstų pirmuose aukštuose galima įkurti darželius“, - vieną iš sprendimo būdų įvardijo pašnekovė.

Prakalbus apie vis dažnesnį tėvų norą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą atvesti mažesnius vaikus, nes motinai auginti vaiką ir nedirbti tampa vis didesne prabanga, „Žirmūnėlio“ profesinės sąjungos pirmininkė patikino, kad tam nėra sąlygų. „Neturiu tikslios informacijos, kiek Vilniuje yra kūdikių grupių, bet duok Dieve, jei bent dvi rasime“, - neabejojo L.Sirgedienė. Norint įkurti kūdikių grupes reikia daugiau specialistų, tada iš karto susiduriama su darbo užmokesčio problema, atsiranda pieno mišinėlių, buteliukų, sauskelnių problemų.

„Neseniai skaičiau, kad darželiuose buvo sukurta 6 tūkst. vietų, bet paklauskite tėvų, kurių vaikai į juos nepateko, kokia jų nuomonė apie šį skaičių. Įstaiga per metus priima tik 10-15 vaikų, įsivaizduokite, koks tai mažas skaičius“, - piktinosi L.Sirgedienė.

Tėvai bando šią problemą spręsti samdydami aukles, bet jiems sunku sumokėti net už vieno vaiko priežiūrą. Todėl vaikai auga su seneliais, o į darželius ateina tik prieš pat mokyklą. Deja, tokiems vaikams sunkiau adaptuotis ne tik priešmokyklinėje klasėje, bet ir vėliau mokykloje.

Didės atskirtis

Lietuvos švietimo ateitimi susirūpinęs ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Jis „Vakaro žinioms“ teigė, kad iki vasario mėnesio daugelis savivaldybių turės sudaryti ir patvirtinti mokyklų tinklo pertvarkymo planus. „Mūsų žiniomis, yra numatyta labai daug pertvarkymų, daug prijungimų prie kitų mokyklų ar net mokyklų uždarymų“, - atskleidė pašnekovas. Jis neneigia, kad tai vyksta dėl vaikų skaičiaus mažėjimo, migracijos ir Vyriausybės politikos, nes mokinio krepšelio politika yra visiškai susikompromitavusi. A.Jurgelevičiaus teigimu, kai 2011 metais tokia tvarka buvo įvedama, situacija buvo visiškai kitokia, o dabar ji žlugdo švietimą, ypač provincijoje. „Ministras Gintaras Steponavičius rinką padarė net švietimo sistemoje“, - piktinosi pašnekovas.

Kalbėdamas su „Vakaro žinių“ žurnalistais LŠPS pirmininkas kaip tik važiavo iš vienos kaimo mokyklos, kuriai gresia uždarymas. „Taip, pinigų tai mokyklai trūksta, bet reikia žiūrėti plačiau, nes uždarius mokyklą prasidės reiškiniai, apie kuriuos dabar negalvojame - žmonių degradacija, socialinė kaimo žmonių atskirtis, emigracija, kaimo žmogus Lietuvoje jausis nereikalingas“, - niūrią ateitį piešė A.Jurgelevičius. Pasak jo, visame pasaulyje pripažįstama, kad švietimas mažina socialinę atskirtį, o žlugdant švietimą socialinė atskirtis tik didėja. Pastaroji, pašnekovo įsitikinimu, tarp Lietuvos miesto ir kaimo yra jau ir dabar per didelė. Švietimą žlugdant skirtumai tik didės.

Brangus diplomas

Ne geresnė situacija ir aukštojo mokslo sistemoje. „Kai kurie dalykai mūsų švietimo sistemoje turi būti keičiami. Pirmiausia, studijos kainos, kurios yra vienos aukščiausių Europoje, bet kyla klausimas - ar mes tikrai daugiausia ir uždirbame?“ - kalbėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas.

Pasak jo, perėjus prie bankinės paskolų sistemos studentai buvo apkrauti 13 ir daugiau procentų palūkanomis. Laimei, dabar atsirado palūkanų „lubos“ ir jos sumažėjo. Vaikinui gaila, kad visos šios klaidos buvo taisomos ne prieš priimant sprendimus, o jau per patį procesą.

V.Morkūnas taip pat pažymėjo, kad studijas besirenkantys abiturientai nežino, ar jų pasirinkta specialybė po kelerių metų bus paklausi, ar absolventas galės rasti darbą ir susimokėti studijų paskolą. „Jau kelerius metus kalbama, kad reikia keisti prioritetus, sudaryti specialistų poreikių žemėlapį, bet tai kaip nejuda iš vietos, taip nejuda. Mes nežinome, kokių specialistų reikės artimiausius 5-7 metus“, - piktinosi LSAS prezidentas. Pasak jo, vadybininkų ar teisininkų įdarbinimo rodikliai yra mažiausi, todėl dažniausiai jie lieka bedarbiais, o ir apskritai pastarųjų, bedarbių, V.Morkūno teigimu, universitetai ir taip gana daug rengia. Gal dėl to dalis jaunuolių pasirenka studijas užsienyje, nors juos ir gąsdina ten laukianti nežinomybė. Visgi pašnekovas nesmerkia tų, kurie aukštojo mokslo diplomą įgyja užsienyje, tačiau liūdi, kad daugelis jų į Lietuvą taip ir negrįžta.

„Jeigu mūsų studentai žinotų, jog baigę studijas gaus darbą Lietuvoje, manau, jie sutiktų mokėti ir dabartines sumas už aukštąjį mokslą“, - neabejojo V.Morkūnas. Jis palinkėjo jaunuoliams garsiai kalbėti apie švietimo problemas, eiti į diskusiją su valdžia, o ne tylėti ir laukti.

Švietimo žudymas

Akademikas Antanas Buračas taip pat neabejoja, kad švietimo sistemoje reikalingos reformos, studijų procesų neformalus pertvarkymas, nes dabar, pasak jo, visa tai bandoma padaryti tik administracinėmis priemonėmis. Jis taip pat prisiminė praėjusių metų pabaigoje paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad kai kurios naujosios aukštojo mokslo reformos nuostatos yra antikonstitucinės. Akademikas piktinosi, kad iki patvirtinant šią kontroversišką reformą buvo kalbėtasi su švietimo ir mokslo ministru G.Steponavičiumi, bet šis savo pažadų neįvykdė.

„O juk svarbiausi esminiai pokyčiai yra glaudesnis bendradarbiavimas su studentais rengiant disputus ir bendrus projektus, siekiant, kad jaunuoliai įgytų geras profesinės žinias, kad jie mokėtų ne vien gauti pažymį į knygelę, bet mokėtų pritaikyti šias kompetencijas gyvenime“, - tikino A.Buračas.

Kalbėdamas apie studijas baigusių absolventų nedarbo problemas, akademikas tikino, kad susidaro iliuzija, jog tam tikrų specialistų yra per daug, tačiau, pavyzdžiui, finansinių sandorių srityje labai trūksta gerų teisininkų. „Specialistų yra daug, tačiau konkrečios srities - mažai“, - aiškino pašnekovas.

A.Buračo įsitikinimu, studijos nėra tik profesinės kompetencijos ugdymas, studijos yra plačios erudicijos žmogaus, aktyvaus piliečio, aktyvaus ateities visuomenės kūrėjo formavimas. „Tai sudėtingas procesas, man atrodo, universitetai ir mokyklos tam skiria vis mažiau dėmesio“, - nusivylimo neslėpė pašnekovas.

Pasak A.Buračo, mūsų universitetai tampa viešosiomis įstaigomis, o pasipelnymas yra vienas prioritetų. Tai kelia susirūpinimą, nes švietimas jau yra ne vienas iš visuomenės prioritetinių tikslų, o tampa komercijos objektu. „Jeigu valstybė verstų ne vien vaikytis krepšelio, visuomenės perspektyviniai interesai būtų tenkinami geriau“, - neabejojo akademikas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"