Gimęs būti pilotu

Į Lietuvą – iš Rumunijos

39-erių D. Pletz nuolat šypsosi. Jei ne lūpomis, akimis. Apie naikintuvą CF-18 „Hornet“ ir skrydžius kalba su tokiu užsidegimu, kad net pavydu. Tikras emocijų uraganas. Jam skrydis – daugiau nei darbas, tai – aistra, pašaukimas, paverčiantis gyvenimą dideliu nuotykiu, nesibaigiančiu atradimu ne tik danguje, bet ir ant žemės.

Šiemet D. Pletz kelionių žemėlapyje atsirado Europa. Balandį vadas pradėjo misiją Campia Turzii aviacijos bazėje Rumunijoje, o rugpjūčio pabaigoje jo pilotuojamas naikintuvas jau leidosi Šiauliuose.

„Mūsų naikintuvai Kanadą paliko balandžio 27 dieną. Nebuvome tikri, kur vyksime, manėme, į Lenkiją. Vienintelis dalykas, ką žinojome, kad sustosime Islandijoje, – prisimena D. Pletz. – Rumunai nustebo, kad taip greit pasirodėme. Kita reakcija: ką čia darysime?“

Treniruočių patirtis Rumunijoje buvo naudinga. Rumunai NATO oro policijos misiją Šiauliuose vykdė 2007 metais, tad, prieš atvykdami į Lietuvą, kanadiečiai pasisėmė papildomų žinių.

D. Pletz, vykdydamas užduotis Rumunijoje, nežinojo, kur atsidurs rudenį. Kad bus perkeltas į Šiaulius, tapo aišku likus apie pusantro mėnesio, nors įprastai tokios misijos planuojamos apie 10 mėnesių.

„Mano darbas buvo lengvas“, – šypsosi, girdamas komandą. Žmonės motyvuoti ir profesionalūs.

Pirmi kartai

„Oh, boy!“ – cakteli liežuviu D. Pletz ir šypsodamasis sudeda nykštį ir smilių nulio ženklui. Tai – sąžiningas atsakymas į klausimą, ką žinojo apie Lietuvą prieš atvykdamas dalyvauti NATO oro policijos misijoje.

„Kas ta maža šlepetė? Kaliningradas! Skamba įdomiai! Tai – siena su Rusija!“ – prisimena savo reakciją, kai Rumunijoje atsivertė žemėlapį.

Kanadietis žinojo, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra NATO narės. Bet kokia valiuta šalyje naudojama, kokia kalba kalbama – viskas buvo naujiena.

Rugpjūtį išlipęs iš naikintuvo D. Pletz planavo pramokti lietuviškai. „Labas, ačiū“, – dabar juokiasi vadas. Pasirodo, lietuvių kalba yra gerokai sudėtingesnė, nei manė. Nustebino ir kitas dalykas – lietuviai puikiai kalba angliškai.

NATO oro policijos misija, vykdoma iš Šiaulių, yra nusistovėjusi, tad kanadiečiai žinojo, ko galima tikėtis, ir ko tikimasi iš jų. Bet pakanka ir naujienų: Kanada šią misiją vykdo pirmą kartą, pirmąkart buvo perdislokuoti per tokį trumpą laiką, misiją vykdo kartu su kita šalimi – Portugalija.

Pilnas įspūdžių

Pažintis su Lietuva vadui – malonus siurprizas. Vienas iš labiausiai sužavėjusių dalykų – istorija. „Vien ko vertas faktas, kad Šiauliams yra 778 metai. Istorija daug ką pasako apie žmones, kultūrą,“ – neabejoja D. Pletz.

Karininkas susidūrė ir su Kanados istorijos Lietuvoje pėdsaku: Macikuose (Šilutės r.), karo belaisvių stovykloje, 1943 metais mirė Kanados karališkųjų oro pajėgų lakūnas Keith Oliver Perry. Lapkričio 1 dieną ant simbolinio paminklo D. Pletz padėjo vainiką.

Dabar kanadietis geria Lietuvą į save: keliauja, lanko muziejus, koncertus. Didžiulį įspūdį paliko akordeono muzikos koncertas – nieko panašaus anksčiau nebuvo matęs ir girdėjęs.

D. Pletz šypsosi negalėjęs įsivaizduoti, kad krepšinis Lietuvoje toks populiarus. Tikėjosi, kad šalyje, kur žiemos šaltos kaip ir Kanadoje, populiaresnis ledo ritulys. Tuo labiau, kad lietuvių žaidžia NHL.

Nepagailėjęs šiltų žodžių apie Lietuvos istoriją, kultūrą, meną, sportą, D. Pletz sako negalįs nepaminėti ir puikių parduotuvių, kino, sporto klubų, gardaus maisto. Šaltibarščiai kanadiečiui – tiesiog nuostabūs!

„Norėčiau, kad kuo daugiau kanadiečių pažintų šią šalį. Ir tikiuosi, kad pats turėsiu progą sugrįžti“, – sako pulkininkas leitenantas.

Tokie, kaip ir visi

Kariuomenėje D. Pletz – jau 22 metus. Mokėsi Karališkajame karo koledže, turi medžiagų mokslo ir inžinerijos bakalauro laipsnį.

Vasaras D. Pletz skirdavo skrydžių treniruotėms. Naikintuvu CF-18 skraido nuo 1999 metų.

Įsijungė į eskadrilę Kvebeke, prancūzakalbėje provincijoje rytų Kanadoje.

„Esu anglas iš vakarų Kanados, bet daugiausiai laiko praleidau Kvebeke, kuris yra itin prancūziškas. Nuvykęs ten, jaučiausi kaip dabar Lietuvoje – tarsi šuo, žiūrintis televizorių“, – juokiasi David.

Karininkas pažymi, kad Kanados karinės pajėgos iki konflikto Afganistane nebuvo taip gerai vertinamos, kaip dabar. Patriotizmas, žinios apie Kanados kariuomenę pastaraisiais metais itin išaugo. „Kandiečiai supranta, ką ir kodėl mes darome“, – sako junginio vadas. Jis atkreipia dėmesį, kad kariuomenė atspindi visuomenę.

Misiją atliekantiems kariams, sako D. Pletz, svarbūs ir socialiniai, labdaros projektai. Kanadiečiai laikosi taisyklės – kur benuvyktų, palikti geriau, nei rado. Lanko vaikų namus, žaidžia su mažyliais, parūpina sauskelnių. Rumunijoje pastatė namą močiutei su anūke.

„Mėgaujuosi darbu, džiaugiuosi žmonėmis, su kuriais dirbu. Svarbu, kad aplinkiniai suprastų, jog kariuomenėje tarnaujantys žmonės yra kaip visi – gyvena įprastą gyvenimą, mėgsta linksmintis. Kartais ilgai nebūname namuose, bet esame tokie pat, kaip ir jūsų kaimynai“, – sako D. Pletz.

Be skrydžių – irzlus

Pirmąjį savo gyvenime aviacijos šou David pamatė būdamas aštuonerių. Ir nuo tada žinojo, kuo nori būti užaugęs. Meistravo lėktuvų modelius. Vaikystės modeliukų nebeturi, bet sienas puošia lėktuvų nuotraukos.

Išpildęs vaikystės svajonę, D. Pletz švyti: „Man nereikia dirbti. Skraidymas man – aistra. Jei neskrendu keletą dienų, tampu irzlus.“

Šiauliuose D. Pletz sėdi ant kelių kėdžių – vadovauja junginiui, eskadrilei, į dangų kyla du-tris kartus per savaitę.

Vienintelis dalykas, dėl kurio yra kiek nusiminęs – nė karto nekilo reaguodamas į pavojaus signalą dėl oro erdvės pažeidimo. Bet tikisi sulaukti savo galimybės.

Vadas prisipažįsta, kad didžiausias iššūkis jo laukia, kai nustos skraidyti. Ką tuomet reikės daryti? Suvokia: galima pereiti į avialinijas, kitą darbą, bet niekas neprilygs skrydžiui naikintuvu. Nes tai taip dinamiška, įdomu, sudėtinga! „Nežinau, kuo tai reikės pakeisti“, – kraipo galvą patyręs pilotas.

Super Dave

Koks mėgstamiausias D. Pletz juokelis apie naikintuvų pilotus? Kanadietis juokiasi: „Pilotai gali nesustodami ir nepavargdami kalbėti šia tema, vienintelis dalykas, ką pilotas mėgsta, yra jis pats ir jo orlaivis.“

D. Pletz teigimu, naikintuvų pilotai stereotipiškai laikomi egocentriškais. „Oi, koks aš šaunus!“ – pasipučia, suvaidindamas „kietą“ lakūną.

Kanadietis mano, kad naikintuvų pilotų kultūra kinta. „Agresyvumo reikia misijoje. Bet pilotams svarbu suvokti: jei ne komanda, aptarnaujantys žmonės, savo darbo neatliktų. Kiekvieno vaidmuo yra svarbus. Didžiuojuosi, kad dauguma pilotų tai supranta. Kuklus, išsilavinęs, draugiškas – tai svarbiausios piloto savybės.“

Kanadiečiai, šypsosi vadas, neturi tokių „kietų“ lakūnų šaukinių, kaip amerikiečiai, kurie kviečiami, pavyzdžiui, „Skustuvas“.

Šaukiniai Kanados lakūnams suteikiami dėl kelių priežasčių: juokingai skamba, yra susiję su vardu, lakūnas padarė kažką, kas kitiems įstrigo.

D. Pletz šaukinys – Super Dave. Super Dave Osborne yra TV programos personažas kaskadininkas, kuriam siaubingai nesiseka. Visgi jis – šauniausias pasaulyje nutrūktgalvis.

„Su naikintuvu teko patirti keletą kritinių momentų. Kadangi esu čia, viskas baigėsi sėkmingai. Bet po antrosios rimtos avarinės situacijos prilipo šis šaukinys“, – sako vadas.

Šaukinys lakūnams suteikiamas specialioje ceremonijoje. D. Pletz neabejoja: tai – rimtas reikalas.

Laukia šeima, šunys ir katinas

Laisvalaikiu D. Pletz mėgsta būti gamtoje. Medžioklė, žvejyba, šaudymo varžybos – dar keletas pomėgių, apie kuriuos kalba su užsidegimu. Kaip ir senieji automobiliai. Juos naujam gyvenimui prikelia su tėvu. Varikliai suburzga 60-ųjų – 70-ųjų metų „mustanguose“. Šis pomėgis padeda atsipalaiduoti: susitelkus į vieną detalę, viskas aplinkui pradingsta.

Būdamas toli nuo namų, D. Pletz labiausiai ilgisi žmonos ir vaikų. Atstumą tirpdo šiuolaikinės technologijos.

Berniukams – dvylika ir beveik šešeri. „Tarp berniukų didelis amžiaus skirtumas, nes manęs dažnai nėra namie“, – šypsosi karininkas. Namuose dar laukia du šunys bei katinas.

Prieš keletą savaičių vadas trumpai atostogavo. Namų buvo nematęs pusmetį. „Šunys mane prisiminė! Ir žmona, ir vaikai! Visi mane prisiminė!“ – juokiasi.

Po džiaugsmingo susitikimo buvo sunku vėl palikti artimiausius žmones. Bet vadui svarbu būti tikram, kad misija bus baigta sėkmingai. D. Pletz sutinka: sudėtinga, kai nieko negali planuoti. Bet tai – auka, su kuria kariams tenka susitaikyti.

Dabar D. Pletz smalsu pamatyti lietuviškas Kalėdas. Šelmiškai nusijuokia: juk dar nėra matęs lietuviško Kalėdų Senelio.