Gerovės valstybėje gyvens tik valdžia

Projekte teigiama, kad jis parengtas, vykdant premjero pavedimą. O premjero pavedimas esą savo ruožtu gimė dėl dviejų priežasčių: dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad merai ir vicemerai gauna algas, kurios neatitinka nuostatos, numatančios teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, ir dėl Seime priimto nutarimo dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojo darbo užmokesčio finansavimo.

Jei projektui pritartų Seimas, algos nuo kitų metų gerokai išaugtų maždaug 400 žmonių, gaunančių algą iš šalies biudžeto. Ne, ne mokytojams, socialiniams darbuotojams ar muziejininkams, o visiems valstybės politikams, valstybės institucijų vadovams bei valdžios institucijų paskirtų nuolatinių komisijų bei tarnybų vadovams ir nariams (Vyriausiosios rinkimų komisijos, Konkurencijos tarybos ir pan.).

Projekto rengėja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja Agnė Nakčerienė „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad toks didinimas numatomas, siekiant išlaikyti proporcingumą tarp viešojo sektoriaus darbuotojų algų. Kadangi nuo praėjusio sausio esą mažiau uždirbantiems biudžetininkams buvo didinimos algos, nuo kitų metų jos bus didinamos ir kitiems, tai valstybei kitąmet kainuotų apie 3,5 mln. eurų. Beje, pavyzdžiui, valstybės politikams algos didėtų ne tik dėl 13 proc. didinamų pareiginės algos koeficientų, bet ir dėl kitąmet numatomo bazinio dydžio kilstelėjimo nuo 173 iki 176 eurų visiems biudžetininkams.

Pateikiame konkrečius skaičius, kaip išaugtų atlyginimai konkrečioms pareigybėms. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkas gautų nebe 4540,8 euro (popieriuje), o 5051 eurą, eilinis Seimo narys, nevadovaujantis nei komitetui, nei komisijai, nei frakcijai - nebe 3356,2, o 3872 eurus (be priedų). Priedai šiuo metu apskaičiuojami taip: 3 proc. algos dydžio už kiekvienus trejus ištarnautus metus (bet iš viso ne daugiau nei 30 proc. algos). O numatoma nuo kitų metų pridėti po 1 proc. už kiekvienus ištarnautus metus.

Premjero alga ūgtelėtų nuo 4394,2 iki 5139,2 euro, ministrų - nuo 4117,4 iki 4732,64 euro, valstybės kontrolieriaus bei Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovo - nuo 2681,5 iki 4259,2 euro, lygių galimybių kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus - nuo 2249 iki 3234 eurų ir t.t.

Daugiau dėmesio projekte skiriama merų ir vicemerų algoms, nes jiems, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, darbas apmokamas neteisingai. Šiuo metu savivaldybių vadovai skirstomi tik į dvi kategorijas - į vadovaujančius savivaldybėms, turinčioms iki 100 tūkst. gyventojų, ir vadovaujančius savivaldybėms su daugiau gyventojų. Pirmųjų merai šiuo metu gauna 3287 eurus, vicemerai - 2768 eurus, antrųjų atitinkamai 3114 ir 2595 eurus.

Po pataisos įsigaliojimo atsirastų net penkios savivaldybių kategorijos: iki 15 tūkst. gyventojų, 15-50 tūkst., 50-100 tūkst., 100-500 tūkst. ir per 500 tūkst. gyventojų. Mažiausių savivaldybių merai uždirbtų 3344 eurus, vicemerai - 2816 eurų, didžiausių - atitinkamai 3696 ir 3168 eurus.

Situaciją komentuoja Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius JURGELEVIČIUS:

„Jau nebesistebiu šitais procesais, nes matau, kad mūsų valstybės prioritetai - rūpintis galingaisiais ir įtakingaisiais. Kiekvienas, turintis galimybę pasirūpinti savimi, tai padaro. Kalbu apie ministrus, Seimo narius, kitus politikus, savivaldybių tarybų narius, teisėjus ir t.t. Dėmesys, pavyzdžiui, švietimui tėra deklaracija. Visi iš esmės veiksmai, daromi švietimo politikoje, įskaitant atlyginimus, finansavimo didinimą, tėra deklaracija, pateikta viena ar kita proga“, - įsitikinęs A.Jurgelevičius.

Profsąjungiečiui šypseną kelia argumentas, kad algos daugiausiai uždirbantiems keliamas tam, jog neišsikraipytų proporcijos. Pasak jo, net jei visiems algos būtų didinamos 13 proc., akivaizdu, kad daugiausiai uždirbantiems tas padidinimas algas išaugintų 500 eurų (kaip Seimo nariams), mažiausiai uždirbantiems - po keliasdešimt eurų.

„Aišku, tie 3,5 mln. eurų, skirtų algų padidinimui, valstybės neišgelbėtų. Jei šie pinigai būtų skirti mokytojams, suma būtų niekinė. Bet reikia kalbėti apie moralę. O jos nėra, šis projektas akivaizdžiai tą parodo. Savaime suprantama, kad kiekviena profesija turi savo vietą visuomenės struktūroje, skiriasi atsakomybė, reikšmingumas. Aš niekada nepalaikau reikalavimo, kad mokytojams reikia mokėti tiek, kiek Seimo nariams. Tačiau reikia išlaikyti prioritetus. Dabar akivaizdu, kad prioritetas yra valstybės politikai bei vadovaujantys pareigūnai. Tai - dar vienas menkas, bet vis tiek spjūvis į mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų veidus. Dabar iš Vyriausybės jau girdžiu abejonių dėl mokytojų algų didinimo strategijos, nes tai kainuos biudžetui. O šis padidinimas nekainuos?“ - retoriškai klausė A.Jurgelevičius.

Jis priminė seną S.Skvernelio pasakymą, kad mokytojams bus keliamos algos tada, kai jie pradės geriau dirbti.

„O politikams didinamos algos, nors niekas nevertina, ar jie pradėjo dirbti geriau. Požiūris toks: jei politikus išrenka, reiškia, jie dirba gerai“, - stebėjosi A.Jurgelevičius.