Devynios dukterys, ir nė vieno vargo

Kuklioji dzūkė įvertinimo už motinystę nesitikėjusi, sako, vaikus auginusi iš meilės, ne dėl medalių. Jos šeimos medis jau išsišakojo iki 32 atžalų - 24 anūkų ir 8 proanūkių. Nė viena dukterų ieškoti laimės svetur neišvažiavo. Iš visos gausios šeimos gimtinę yra palikęs tik vienas anūkas. Danutė tiki, ne visam laikui.

Paklausus telefonu, kaip rasti jos sodybą, Danutė (dauguma ją vadina šiuo vardu) prajunka: „Atpažinsite iš sode džiūvančių skalbinių.“ Moteriai skalbimas, tvarkymasis, daržai, gėlynai, gyvulėliai įaugę į kraują. Šypsodama pasitinka ant slenksčio ir apgailestauja, kad kelrodį lietui užklupus teko sunešti į pastogę. „Visą gyvenimą stengiausi būti linksma, juoktis. Ir dabar juokiuosi. Ar lengviau bus gyventi, jeigu ašaras brauksi ir aimanuosi?“ - sako. Nors, gal galėtų kiek paaimanuoti, sąnarius labai gelia, kojos nebeklauso. Dėl to tekę atsisakyti gyvulių, šienavimo. Neatsisakiusi tik vištų, daržų ir gėlynų. Dar šunų, kačiukų. Jeigu koks šunelis ar katinas priklysta, nepavejanti pro šalį. Štai Reksas priklydo, o dabar - pats geriausias sargas.

Moteris jau aštuoneri metai našlauja. Jau apsiprato. Dvi dukterys gyvena netolimuose kaimuose, pagalbos toli ieškoti nereikėtų. Pragyvenanti iš pensijos, dukterų pagalbos neprašo, tegul jos savo vaikams duodančios. Niekada nesistengusi skųstis. Ir kas būtų padėjęs? Reikėjo sunkiai dirbti, kad vaikams netrūktų. 37 metus Danutė melžė karves fermose. Iš pradžių 17 karvių - rankomis, o kai atsirado aparatai, būrys padidėjo iki 50 karvių. Į darbą rytą penktą valandą, po darbo - skalbimas, virimas, ūkis. Vis tomis pačiomis rankomis. Rankos pailgėjo, kai vyresniosios paaugo, bet pagrindinė našta ant jos pečių kliūdavusi. Gimdyti paskutinės dukters išvežė iš bulviakasio. „Maišiuką bulvių ant nugaros parsinešiau ir atgal į vagą nebegrįžau. Vos spėjau Druskininkų ligoninėje laiptais užlipti“, - pasakoja. Daugiau jau vaikų nebenorėjusi. „Bet jeigu būtų, būčiau gimdžiusi“, - atsako neklausiama. Aplinkui niekas tiek daug vaikų neturėjęs. Ji pati užaugo trijų vaikų šeimoje, prie pamotės. Buvusi vos šešerių, kai mirė mama. Vyras iš aštuonių vaikų šeimos kilęs. „Vis sūnaus tikėjosi, bet nebuvo jam laimės. Kai gimė dvynės, taip nusiminė, kad net lankyti ligoninėje nenorėjo. O aš niekada taip negalvojau, visi vaikai mano buvo laukiami, visi mylimi. Kiek Dievas davė, tiek gim-džiau. Užauginau, visos sveikos, geros šeimininkės, vaikų mamos. Dešimto nebenorėjau, bet būtų buvę - būčiau gimdžiusi“, - neabejoja. Vyriausiai Romai - 52-eji metai, jauniausiai Virginijai - 31-eri. Tarp jų - Aldona, Laima, Daiva, Alma, Asta, Lina ir Vida.

Pasak Danutės, per gyvenimą visko yra buvę, bet savo žmogaus bloguoju nemini. Dirbęs ir jis sunkiai, prie fermų, laukininkystėje. Dėl dukterų, kad joms nieko netrūktų. „Neturėjome už ką jų išleisti į didelius mokslus, bet visos baigė vidurinę, prasimokino specialybių, dvi ūkininkauja“, - džiaugiasi motina. Koks didžiausias džiaugsmas per gyvenimą nutiko, ar prisimenanti? Motina negalvojusi sako, kad laimingiausia gyvenime jai buvo ta diena, kai į pasaulį atėjo pirmagimė. „Labai laukiau dukters. Gal tai ir paveikė, kad visos mergaitės gimė“, - šypsosi. Žiūrėdama televizorių, kai rodo, kaip motinos mėto, prageria savo vaikus, Danutė verkianti. „Nežinau, ką galėčiau padaryti tokioms motinoms, kurios gimdo ir vaikų išsižada. Jos tikrai nevertos motinų vardo“, - netveria. Netrukus vėl šypsosi, savo mergaites prisiminusi, jos esančios geros mamos. Dvi augina po keturis vaikus, keturios - po tris. „Mama, mes tavęs nesivysime“, - juokaujančios. Kartu sudėjus visų vaikus, jau ketvirtis šimto anūkų auga. Gal dar ne paskutiniai.

Visi vaikai po motinos stogu vienu metu nebesuvažiuoja - nebetelpa. Lanko paeiliui. Danutė džiaugiasi, kad namelis, kuriame vaikai užaugo, nesugrius, kaip dažnai kaimuose nutinta. Kai ji nebepajėgs, viena iš dukterų žadanti perimti ūkelį.

Ar iš tikro kaimas toks nykstantis ir prasigėręs? - netveriu išklausyti Danutės. „Kaimas gėrė ir anksčiau, o dabar dar daugiau. Gal geria iš vargo ir nusivylimo?“ - klausia ir atsako. O netrukus suabejoja: vargo anksčiau buvę sočiai, o girtuoklių mažiau. „Auginome daržus, gyvulius, žiūrėjome, kad turėtume. Vaikams tėvų pavyzdys reiškia daug. Prisižiūri jie greitai, jei tėvai neteisingai gyvena. Nė su viena dukterimi problemų neturėjau“, - džiaugiasi motina.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“