5 nuotr.Lietuvoje spartėjant daugiabučių renovacijos tempams ir esant dideliems šilumos energijos sutaupymams po namų atnaujinimo gyventojai baiminasi, kad bus padidinta šilumos kaina. Pasak specialistų, savivaldybės investicinius šilumos tiekimo projektus turėtų derinti su renovacijos galimybėmis, tuomet nekils ir problemų.
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) baigė vertinti paraiškas daugiabučiams atnaujinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą. Iš viso gauta 719 paraiškų, po įvertinimo tinkamomis pripažintos 707 paraiškos. Dauguma paraiškų iš didžiųjų šalies miestų - Klaipėdos (65), Vilniaus (58) bei Kauno (36). Pastebima, kad daugiau nei pusėje pateiktų paraiškų norima pasiekti aukštesnę nei C energinio efektyvumo klasę.
„Bendras investicijų poreikis visiems projektams įgyvendinti yra daugiau nei 300 mln. eurų. Vidutinė vieno projekto rangos darbų skaičiuojamoji vertė sudaro apie 430 tūkst. eurų. Ji didesnė nei praėjusio kvietimo, tai susiję su tuo, kad gauname daugiau paraiškų iš didžiųjų miestų, kur didesni daugiabučiai namai“, - teigė Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta. Jo teigimu, artimiausiais metais, užbaigus atnaujinti šiuo metu įgyvendinamus projektus, nemažoje dalyje šalies savivaldybių bus atnaujinta arti 50 proc. visų jose esančių daugiabučių. „Akivaizdu, jog mažėjantis šilumos suvartojimas gali turėti neigiamų pasekmių savivaldybės šilumos ūkiui, - pastebi BETA direktorius. - Kokios įtakos gali turėti daugiabučių atnaujinimo tendencijos šilumos tiekimo įmonei, kai gerokai sumažėjus energijos suvartojimui mieste, nenutiktų taip, kad vienintelė išeitis spręsti šilumos tiekėjų klausimus būtų šilumos kainos didinimas? Taigi skatinamos savivaldybės imtis veiksmų, kad tos įtakos dėl pastatų atnaujinimo būtų minimalios.“
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius akcentavo, kad renovacijos įtaka šilumos pardavimams yra 1-1,5 proc. „Jeigu net ir renovacijos būtų didesni mastai, tai nebūtų drastiško poveikio šilumos kainai. Taip, pastovios dedamosios sąlyginai brangsta, tačiau tai nėra tragedija. Jeigu būtų visuotinė renovacija, šilumos kaina dėl to didėtų apie 60 proc., bet tai negali būti per naktį. Laiko kompensacinės priemonės nuolat įgyvendinamos šilumos tiekimo sistemose. Be to, šilumos kainas labiau veikia kiti faktoriai, pavyzdžiui, infliacija, įrenginių nusidėvėjimas atskiruose miestuose, atlyginimų augimas, - tai turi daugiau įtakos nei renovacija. Žinoma, protingiausia būtų pastatų renovaciją ir CŠT sistemų atnaujinimą kuo anksčiau pradėti derinti ir sistemiškai. Nebūtų problemų, jei sistemos adekvačiai būtų pritaikytos, pavyzdžiui, kvartalinei renovacijai, mes iš karto galėtume mažinti diametrus, generavimo įrenginius ir taip toliau.“
Ignalinos, kurioje atnaujinti beveik visi namai, atvejis rodo, kad sumažėjus šilumos poreikiui daugiau nei perpus, savivaldybės šilumos ūkis susiduria su problemomis. V.Lukoševičius tikino, jog tokia situacija susidarė todėl, kad jų investicijos prasilenkė laike. „Pradžioje ji investavo į biokuro katilus, tai brangūs įrenginiai; pakeitė daug trasų, taigi tuos kaštus dabar nori nenori reikia padengti. Kol buvo skaičiuota pagal seną šilumos suvartojimą, buvo viena situacija, o kai šilumos pardavimai krenta perpus, o kaštai lieka tie patys, kita situacija. Jeigu investicijos būtų darytos lygiagrečiai, įvertinant renovacijos „pasekmes“, problemos nebūtų. Tai puiki pamoka kitoms savivaldybėms, kai galvodamos apie naujus investicinius projektus šilumos tiekime, kruopščiau koordinuotų su renovacijos galimybėmis“, - aiškino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Nuo 2013 metų Lietuvoje atnaujinti 2183 daugiabučiai arba daugiau kaip 60 tūkst. butų. Pagėgių savivaldybėje daugiabučių renovacija nė kiek nepasistūmėjusi, čia neįgyvendinta nė vieno renovacijos projekto.
