2 nuotr.Vakar Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė sprendimą tarptautinio įvaikinimo byloje. Nors įstatymas draudžia skleisti informaciją apie sprendimus, priimtus įvaikinimo bylose, vakar viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad teismas leido įvaikinti mergaitę į Naująją Zelandiją.
Didžiulis visuomenės dėmesys į šią istoriją nukrypo dar 2018 m. pabaigoje. Tuomet Kauno savivaldybės globos namuose augančios mažametės mergaitės globėja savanorė viešai prakalbo apie tarptautinio įvaikinimo scenarijų mergaitei. Tuomet ir paaiškėjo, kad apie mažametės įvaikinimą buvo informuoti ne visi jos artimieji. Į Lietuvą iš užsienio atvykęs vyresnis brolis viešai teigė norintis tapti jaunesnės sesers globėju. Buvo pradėtas jo, kaip galimo globėjo, vertinimo procesas. Taip pat į tarnybas dėl mergaitės globos kreipėsi ir šeima iš Alytaus. Tačiau pasisvečiuoti šios šeimos namuose mažametei nebuvo suteikta galimybė.
Sausio mėnesį Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą neleisti mergaitės įvaikinti dėl pažeistų įvaikinimo procedūrų, skundą apeliaciniam teismui pateikė globos namai, kuriuose mergaitė ir gyvena. Nors teismo sprendimo neskundė net galimi įtėviai iš Naujosios Zelandijos.
Kaip „Vakaro žinioms“ anksčiau sakė Kauno vaikų globos namų direktorė Elena Trimonienė, mergaitė po pirmojo teismo sprendimo ir toliau bendravo su galimais įtėviais ir savo nuomonės dėl įvaikinimo nekeitė. „Yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys su ta šeima. Mergaitė labai nori (būti įvaikinta - aut.past.), jos nuomonė buvo išklausyta specialistų, objektyviai įvertinta. Mūsų tikslas yra paisyti vaikų poreikių ir interesų, kad jie jaustųsi laimingi ir saugūs“, - sakė E.Trimonienė. Gali būti, kad tai ir tapo pagrindiniu argumentu, dėl kurio apeliacinis teismas galėjo priimti sprendimą leisti mergaitę įvaikinti. Visai neseniai jai suėjo 10 metų, pagal įstatymo numatytas normas, nuo šio amžiaus vaikas gali išreikšti savo nuomonę raštu ir jos privalu paisyti. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams.
Kaip vakar skelbė Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, jis atkreipė dėmesį ir į atsakingų valstybės institucijų aktyvių veiksmų ieškant vaikui potencialių globėjų ar įtėvių stoką, tačiau institucijų padarytų pavienių klaidų bei pasyvumo nevertino kaip užkertančių kelią priimti byloje galutinį teismo sprendimą.
