Savaitės žmogus - jau kelių kartų muzikos guru Andrius Mamontovas, šią savaitę per baigiamąjį savo gastrolių pasirodymą sostinės Vingio parke pareikalavęs, kad atsistatydintų visas Seimas.
- Kas paskatino šiems laikams milžiniškai auditorijai - keliolikai tūkstančių žmonių - pasakyti tokius atvirus žodžius? - “Respublika” paklausė A.Mamontovo.
- Tai nebuvo koks nors pareiškimas. Koncerto metu būnu maksimaliai laisvas, todėl kartais kontekstas tiesiog prispiria ką nors pasakyti. Pasakiau tai, apie ką jau seniai galvojau. Aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, norėčiau, kad ši Vyriausybė atsistatydintų. Gal pasakiau apie Seimą tik todėl, kad jis priima sprendimus, kuriuos įgyvendina Vyriausybė.
Nesu ekonomistas, bet net ir paprasta akimi žiūrint nesuprantama, kas vyksta. Visa Europa per krizę mokesčius sumažino. Lietuva padidino vieną kartą - nepavyko, nes į biudžetą surinkta daug mažiau pinigų.
Dabar klaida daroma antrą kartą - t.y. vėl keliami mokesčiai, arba vėl tas pats, kas jau nepavyko. Kam nors tai gal ir naudinga, tačiau kaip reikia nemylėti žmonių, kurie tave išrinko į valdžią, kad su jais taip elgtumeisi?
Jau nuo seniau, dar prieš šią mokesčių reformą, aš esu PVM (pridėtinės vertės mokesčio - aut. past.) mokėtojas, turiu savo įmonę, todėl moku viską, ką priklauso mokėti. Ir suprantu, kad reikia biudžetui pinigų.
Bet visuose vadovėliuose parašyta, kad krizės metu mokesčius būtina mažinti. Jei juos didinsi, žmonės ims tai slėpti, o tai jau ir vyksta. Valstybė įvelia visus savo piliečius į nelegalią veiklą, grąžina vėl į “vokelių” erą. Tai visiškai nesuprantama.
Neklausyti rinkimų pažadų
- Jūs pats mokesčius mokate?
- Kol kas stengiuosi viską daryti sąžiningai ir teisėtai. Tačiau žmonės juk turi kantrybę, ir ji vieną dieną vis tiek trūksta. Valstybė savo piliečiams nesuteikia kito pasirinkimo, kaip tik apeiti įstatymus norint išgyventi. Valstybė verčia savo žmones užsiimti nelegaliais dalykais, už tai dar vėliau ir baudžia.
- Jau ne pirmą kartą prabildamas politinėmis temomis jūs pats dalyvaujate rinkimuose?
- Anksčiau neidavau balsuoti. Tol, kol supratau, kad jeigu nebalsuoji, privalai tylėti. Atsisakei savo balso - netenki ir teisės kalbėti apie valdžią, jos sprendimus. Po Rolando Pakso skandalo supratau, kad privalau balsuoti.
Prieš kiekvienus rinkimus girdime daugybę pažadų. Išties niekuomet jais netikime, bet visada tikimės, kad galbūt kuris nors iš tų einančiųjų į valdžią kalba tiesą ir vis dėlto padarys ką nors naudinga.
- Bet tapę politikais jie viską pamiršta?
- Kol kas vienintelė išeitis, kurią matau, - per rinkimus spręsti ne iš politikų kalbų ir pažadų, o tik iš to, ką mes žinome apie jų jau nuveiktus darbus. Nereikėtų klausytis, ką jie sako apie save. Jeigu pats neprisimeni, ką kandidatas yra gera nuveikęs, žiūri į kitą.
- Ar realu, kad scenos žvaigždės paveiktų tautą taip, kaip tai pavyko prieš 20 metų roko maršuose ir pan.?
- Mes esame tyli tauta. Gana uždari intravertai, o tuo dažnai kai kas ir naudojasi. Nesakau, kad turėtume pradėti garsiai rėkti, bet atėjo laikas nebebijoti išsakyti savo pozicijos.
Nebūtinai turi būti teisus, bet jeigu taip jauti, galvoji, turi ne kieno nors pasakytą, o savo mintį, ją išsakyk. Kiekvienam žmogui yra duota tam tikra tribūna, vadinasi, mus visada kas nors girdi. Vieną - tūkstančiai, kitą - keli draugai.
Aš savo misiją dėl to ir matau - skatinti žmones ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir ją apskritai turėti.
Idėjų ieškome ne ten
- Ar neatrodo, kad valdžia išmoko nekreipti dėmesio į tai, ką sako nesantieji valdžioje?
- Lietuvą apskritai kamuoja bendra problema - atsakomybės nebuvimas. Jau vien ko vertas skandalingasis projektas “Vilnius - Europos kultūros sostinė” (VEKS). Jo įgyvendintojai, t.y. žmonės, į savo rankas paėmę valdžią ir didelius pinigus, turėtų prisiimti ir tokią pat didelę atsakomybę.
Dabar taip nėra. Pavyzdžiui, mano rengtai “Gatvės muzikos dienai” buvo skirtas didžiulis biudžetas (apie 240 tūkst. litų - aut. past.). Kai kilo triukšmas ir valdininkai pasiskaičiavo, paaiškėjo, kad renginiui viso labo reikės... 33 tūkst. Kažkam būtų mokėtos algos, nors savo atlyginimo aš atsisakiau.
- Ir tuos pinigus kartu su šlove būtų pasiėmę klerkai?
- Visos geriausios iniciatyvos, kurios šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos, kyla tik iš paprastų žmonių. Turiu omenyje projektą “Neregėta Lietuva”, kurį Marius Jovaiša sugalvojo, įdėjo didelius savo pinigus ir pats įgyvendino.
Turime jachtos “Ambersail” kelionę aplink pasaulį. Geriausia iniciatyva ateina tik iš žmonių, o tai, kas ateina iš valdžios, biurokratų - pasmerkta.
Prisiminkime Lietuvos įvaizdžio kūrimą. Išleisti milijonai litų. Paimta bloga idėja, kurią neseniai užsienio ekspertai ne tik sukritikavo, bet net ir išjuokė. Išjuokė “drąsios šalies” įvaizdį.
Kaip valstybės įvaizdis yra kuriamas normalioje šalyje? Pirmiausia ieškoma žmonių - menininkų, visuomenės veikėjų, kurie yra ką nors sukūrę, šalies įvaizdį jau pagerinę, prie to prisidėję be atlygio, o savo iniciatyva.
Ir tų žmonių mes turime: Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius, jau minėtas M.Jovaiša, “Ambersail” įgulos. Pirmiausia tokiems žmonėms reikėtų pasiūlyti pasakyti, kokia turėtų būti valstybės įvaizdžio idėja. O siūloma tik viešųjų ryšių ar reklamos agentūroms, kurios neturi jokių idėjų.
Krizės laikotarpis suteikia progą mums persirikiuoti. Patikrinti patiems - kas ko vertas. Norėčiau, kad ši krizė taptų perėjimu į tobulesnę, geresnę tvarką. Kai kas nors sugriūva, toje vietoje galbūt galima pastatyti naują, gerą namą.
Į viską nusispjaut
- Jaučiate, kad Vilnius - Europos kultūros sostinė?
- Jeigu Vilnius tapo tokia sostine, mieste man norėtųsi ne tą baisų vamzdį matyti, o mūsų turimą kultūrą. Čiurlionio paveikslų parodą, daugybę kitų parodų, milžinišką meno palikimą.
Tiesa, tą vamzdį jau reikėtų paskelbti saugomu paminklu. Paminklu tai baisiai 2009 m. valdžiai.
Mums buvo duotas šansas, kokio turbūt neturėsime per artimiausią šimtmetį. Bet metai baigiasi ir matome, kad tie žmonės, kuriems buvo patikėta Vilnių padaryti Europos kultūros sostine, tiesiog į viską spjovė. Jiems viskas vienodai šviečia - gauna algą, prieina prie kažkokio lovelio, turi lengvatų, o kas bus mieste, nusispjauti.
Lietuvoje daug kam į viską nusispjauti. Prieš kelerius metus mano namuose mirė mano uošvis. Nors ligoninė - už dviejų šimtų metrų, greitoji pagalba važiavo pusantros valandos. Kol atvažiavo, žmogus numirė taip ir negavęs pagalbos.
Nekaltinau vairuotojo, bet suvokiu, kad kažkur sėdi valdininkas, dėl kurio priimto ar nepriimto sprendimo greitoji pagalba vėluoja visada. Toks valdininkas, atsakingas už tai, kad greitoji nevėluotų, privalėtų atsakyti visu rimtumu. Vienas svarbiausių Lietuvos darbų ir yra atsakomybės atsiradimas.
Savaitės žmogus - jau kelių kartų muzikos guru Andrius Mamontovas, šią savaitę per baigiamąjį savo gastrolių pasirodymą sostinės Vingio parke pareikalavęs, kad atsistatydintų visas Seimas.
- Kas paskatino šiems laikams milžiniškai auditorijai - keliolikai tūkstančių žmonių - pasakyti tokius atvirus žodžius? - “Respublika” paklausė A.Mamontovo.
- Tai nebuvo koks nors pareiškimas. Koncerto metu būnu maksimaliai laisvas, todėl kartais kontekstas tiesiog prispiria ką nors pasakyti. Pasakiau tai, apie ką jau seniai galvojau. Aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, norėčiau, kad ši Vyriausybė atsistatydintų. Gal pasakiau apie Seimą tik todėl, kad jis priima sprendimus, kuriuos įgyvendina Vyriausybė.
Nesu ekonomistas, bet net ir paprasta akimi žiūrint nesuprantama, kas vyksta. Visa Europa per krizę mokesčius sumažino. Lietuva padidino vieną kartą - nepavyko, nes į biudžetą surinkta daug mažiau pinigų.
Dabar klaida daroma antrą kartą - t.y. vėl keliami mokesčiai, arba vėl tas pats, kas jau nepavyko. Kam nors tai gal ir naudinga, tačiau kaip reikia nemylėti žmonių, kurie tave išrinko į valdžią, kad su jais taip elgtumeisi?
Jau nuo seniau, dar prieš šią mokesčių reformą, aš esu PVM (pridėtinės vertės mokesčio - aut. past.) mokėtojas, turiu savo įmonę, todėl moku viską, ką priklauso mokėti. Ir suprantu, kad reikia biudžetui pinigų.
Bet visuose vadovėliuose parašyta, kad krizės metu mokesčius būtina mažinti. Jei juos didinsi, žmonės ims tai slėpti, o tai jau ir vyksta. Valstybė įvelia visus savo piliečius į nelegalią veiklą, grąžina vėl į “vokelių” erą. Tai visiškai nesuprantama.
Neklausyti rinkimų pažadų
- Jūs pats mokesčius mokate?
- Kol kas stengiuosi viską daryti sąžiningai ir teisėtai. Tačiau žmonės juk turi kantrybę, ir ji vieną dieną vis tiek trūksta. Valstybė savo piliečiams nesuteikia kito pasirinkimo, kaip tik apeiti įstatymus norint išgyventi. Valstybė verčia savo žmones užsiimti nelegaliais dalykais, už tai dar vėliau ir baudžia.
- Jau ne pirmą kartą prabildamas politinėmis temomis jūs pats dalyvaujate rinkimuose?
- Anksčiau neidavau balsuoti. Tol, kol supratau, kad jeigu nebalsuoji, privalai tylėti. Atsisakei savo balso - netenki ir teisės kalbėti apie valdžią, jos sprendimus. Po Rolando Pakso skandalo supratau, kad privalau balsuoti.
Prieš kiekvienus rinkimus girdime daugybę pažadų. Išties niekuomet jais netikime, bet visada tikimės, kad galbūt kuris nors iš tų einančiųjų į valdžią kalba tiesą ir vis dėlto padarys ką nors naudinga.
- Bet tapę politikais jie viską pamiršta?
- Kol kas vienintelė išeitis, kurią matau, - per rinkimus spręsti ne iš politikų kalbų ir pažadų, o tik iš to, ką mes žinome apie jų jau nuveiktus darbus. Nereikėtų klausytis, ką jie sako apie save. Jeigu pats neprisimeni, ką kandidatas yra gera nuveikęs, žiūri į kitą.
- Ar realu, kad scenos žvaigždės paveiktų tautą taip, kaip tai pavyko prieš 20 metų roko maršuose ir pan.?
- Mes esame tyli tauta. Gana uždari intravertai, o tuo dažnai kai kas ir naudojasi. Nesakau, kad turėtume pradėti garsiai rėkti, bet atėjo laikas nebebijoti išsakyti savo pozicijos.
Nebūtinai turi būti teisus, bet jeigu taip jauti, galvoji, turi ne kieno nors pasakytą, o savo mintį, ją išsakyk. Kiekvienam žmogui yra duota tam tikra tribūna, vadinasi, mus visada kas nors girdi. Vieną - tūkstančiai, kitą - keli draugai.
Aš savo misiją dėl to ir matau - skatinti žmones ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir ją apskritai turėti.
Idėjų ieškome ne ten
- Ar neatrodo, kad valdžia išmoko nekreipti dėmesio į tai, ką sako nesantieji valdžioje?
- Lietuvą apskritai kamuoja bendra problema - atsakomybės nebuvimas. Jau vien ko vertas skandalingasis projektas “Vilnius - Europos kultūros sostinė” (VEKS). Jo įgyvendintojai, t.y. žmonės, į savo rankas paėmę valdžią ir didelius pinigus, turėtų prisiimti ir tokią pat didelę atsakomybę.
Dabar taip nėra. Pavyzdžiui, mano rengtai “Gatvės muzikos dienai” buvo skirtas didžiulis biudžetas (apie 240 tūkst. litų - aut. past.). Kai kilo triukšmas ir valdininkai pasiskaičiavo, paaiškėjo, kad renginiui viso labo reikės... 33 tūkst. Kažkam būtų mokėtos algos, nors savo atlyginimo aš atsisakiau.
- Ir tuos pinigus kartu su šlove būtų pasiėmę klerkai?
- Visos geriausios iniciatyvos, kurios šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos, kyla tik iš paprastų žmonių. Turiu omenyje projektą “Neregėta Lietuva”, kurį Marius Jovaiša sugalvojo, įdėjo didelius savo pinigus ir pats įgyvendino.
Turime jachtos “Ambersail” kelionę aplink pasaulį. Geriausia iniciatyva ateina tik iš žmonių, o tai, kas ateina iš valdžios, biurokratų - pasmerkta.
Prisiminkime Lietuvos įvaizdžio kūrimą. Išleisti milijonai litų. Paimta bloga idėja, kurią neseniai užsienio ekspertai ne tik sukritikavo, bet net ir išjuokė. Išjuokė “drąsios šalies” įvaizdį.
Kaip valstybės įvaizdis yra kuriamas normalioje šalyje? Pirmiausia ieškoma žmonių - menininkų, visuomenės veikėjų, kurie yra ką nors sukūrę, šalies įvaizdį jau pagerinę, prie to prisidėję be atlygio, o savo iniciatyva.
Ir tų žmonių mes turime: Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius, jau minėtas M.Jovaiša, “Ambersail” įgulos. Pirmiausia tokiems žmonėms reikėtų pasiūlyti pasakyti, kokia turėtų būti valstybės įvaizdžio idėja. O siūloma tik viešųjų ryšių ar reklamos agentūroms, kurios neturi jokių idėjų.
Krizės laikotarpis suteikia progą mums persirikiuoti. Patikrinti patiems - kas ko vertas. Norėčiau, kad ši krizė taptų perėjimu į tobulesnę, geresnę tvarką. Kai kas nors sugriūva, toje vietoje galbūt galima pastatyti naują, gerą namą.
Į viską nusispjaut
- Jaučiate, kad Vilnius - Europos kultūros sostinė?
- Jeigu Vilnius tapo tokia sostine, mieste man norėtųsi ne tą baisų vamzdį matyti, o mūsų turimą kultūrą. Čiurlionio paveikslų parodą, daugybę kitų parodų, milžinišką meno palikimą.
Tiesa, tą vamzdį jau reikėtų paskelbti saugomu paminklu. Paminklu tai baisiai 2009 m. valdžiai.
Mums buvo duotas šansas, kokio turbūt neturėsime per artimiausią šimtmetį. Bet metai baigiasi ir matome, kad tie žmonės, kuriems buvo patikėta Vilnių padaryti Europos kultūros sostine, tiesiog į viską spjovė. Jiems viskas vienodai šviečia - gauna algą, prieina prie kažkokio lovelio, turi lengvatų, o kas bus mieste, nusispjauti.
Lietuvoje daug kam į viską nusispjauti. Prieš kelerius metus mano namuose mirė mano uošvis. Nors ligoninė - už dviejų šimtų metrų, greitoji pagalba važiavo pusantros valandos. Kol atvažiavo, žmogus numirė taip ir negavęs pagalbos.
Nekaltinau vairuotojo, bet suvokiu, kad kažkur sėdi valdininkas, dėl kurio priimto ar nepriimto sprendimo greitoji pagalba vėluoja visada. Toks valdininkas, atsakingas už tai, kad greitoji nevėluotų, privalėtų atsakyti visu rimtumu. Vienas svarbiausių Lietuvos darbų ir yra atsakomybės atsiradimas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
