+ 30 C – ne ri­ba

Prieš ke­le­rius me­tus su­skam­bė­ju­si dai­na ga­lė­tų bū­ti pui­kiu šios va­sa­ros him­nu.

Iš­ties to­kios va­sa­ros, ko­kią tu­ri­me šiais me­tais, neat­me­na ne­tgi me­teo­ro­lo­gai. Ne­kal­bant ne­t apie lie­pą, ši­lu­ma le­pi­no ir ge­gu­žės bei bir­že­lio mė­ne­siais.

An­tai ge­gu­žę oro vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra bu­vo net tri­mis laips­niais aukš­tes­nė, ne­gu anks­tes­niais me­tais – pa­pras­tai to­kiu lai­ku bū­da­vo 15 ar 16 laips­nių, tai šie­met ji sie­kė 18 ir dau­giau.

Lie­tu­vos hid­ro­me­te­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Me­teo­ro­lo­gi­nių ste­bė­ji­mų po­sky­rio vy­riau­sio­ji ste­bė­to­ja Vik­to­ri­ja Kaz­laus­kie­nė sa­ko, kad per try­li­ka jos dar­bo tar­ny­bo­je me­tų ne­bu­vo nie­ko pa­na­šaus. Ma­ža to, to­kie nuo­lat karš­ti orai ne­tgi ne­bū­din­gi mū­sų kli­ma­to juos­tai.

Spe­cia­lis­tės žo­džiais, karš­tų orų bū­na ko­ne kiek­vie­ną va­sa­rą, ta­čiau, pa­si­sve­čia­vę ke­le­tą die­nų – tris ar ke­tu­rias, jie pa­pras­tai praei­da­vo, pri­šauk­da­mi lie­tų ir vė­są.

„Šie­met va­sa­ra su­lau­žė bet ko­kias nu­si­sto­vė­ju­sias nor­mas“, – juo­kia­si V. Kaz­laus­kie­nė.

Prog­no­zės į prie­kį me­teo­ro­lo­gams jau aiš­kios: aki­vaiz­du, kad karš­tis vė­sai vie­tos leng­vai neuž­leis. At­virkš­čiai, jau ryt drioks­tels dar di­des­ne kait­ra: die­ną pro­gno­zuo­ja­mas 30-33 laips­nių karš­tis, o nak­ti­mis – net 20-ies laips­nių ši­lu­ma. Ga­li bū­ti, kad po pie­tų vie­to­mis pra­pliups neil­gas lie­tus su per­kū­ni­ja. To­kie „pa­gąs­di­ni­mai“, jei jų ir bus, tai tik lai­ki­ni.

Vis dėlto šie­met oras, anot me­teo­ro­lo­gės, tu­ri ir šio­kį to­kį iš­skir­ti­nu­mą: yra ne tik karš­ta, bet ir di­de­lis san­ty­ki­nis drėg­nu­mas, o tai pa­si­reiš­kia tvan­ku­ma. Nė­ra vė­sos – nė­ra gai­vos.

Be to, ši va­sa­ra šykš­ti vė­jo: nak­ti­mis jo daž­niau­siai iš vi­so nė­ra, o die­no­mis ge­riau­siu at­ve­ju – vos du ar trys met­rai per se­kun­dę.

„To­kią va­sa­rą pri­ly­gin­čiau gal Šri Lan­kos, kur karš­ta ir drėg­na, va­sa­rai, – sa­ko spe­cia­lis­tė. – Te­ko gir­dė­ti, kad ten karš­čiau­siu me­tu dėl oro drėg­mės net skal­bi­niai ne­džiūs­ta“.

Mau­dy­tis lei­džia­ma ir drau­džia­ma

Ko­kia va­sa­ra be van­dens ma­lo­nu­mų? Poil­siau­jan­čių­jų pil­ni pa­plū­di­miai. Vis dėl­to, ar ži­no­te, kad mau­dy­tis ne­ga­li­ma, jei­gu esa­te la­bai pa­var­gęs, jei­gu blo­gai jau­čia­tės, jei­gu per­kai­to­te, jei­gu šal­ta, jei­gu van­dens tem­pe­ra­tū­ra ma­žes­nė nei 14 laips­nių. Mau­dy­tis ne­re­ko­men­duo­ja­ma ir ką tik pa­val­gius.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai in­for­muo­ja, kad mau­dy­tis Šiau­lių mies­te esan­čio­se tri­jo­se mau­dyk­lo­se yra sau­gu: mik­ro­bio­lo­gi­nė tar­ša ne­vir­ši­jo leis­ti­nų ri­bi­nių dy­džių, van­dens žy­dė­ji­mas ne­pas­te­bė­tas, pa­plū­di­mių smė­ly­je kir­mi­nų kiau­ši­nė­lių ir ler­vų neap­tik­ta.

Mau­dy­tis bu­vo lai­ki­nai ne­re­ko­men­duo­ja­ma tik Rė­ky­vos eže­ro prie Ba­čiū­nų mau­dyk­lo­je. Lie­pos 17 die­ną, at­li­kus šios mau­dyk­los van­dens ko­ky­bės ir smė­lio ty­ri­mus, bu­vo nu­sta­ty­tas už­terš­tu­mas – mik­ro­bio­lo­gi­nė tar­ša vir­ši­jo leis­ti­ną ri­bi­nį dy­dį.

Spe­cia­lis­tai paė­mė pa­kar­to­ti­nius šios mau­dyk­los van­dens ty­ri­mus. Va­kar gau­ti re­zul­ta­tai, kad van­duo jau yra šva­rus, ir mau­dyk­lo­je mau­dy­tis ga­li­ma.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė, vyk­dan­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mą, Al­ma Mi­ka­laus­kie­nė sa­ko, kad karš­ti orai tik­rai nė­ra pro­ble­ma, jei jiems bū­si­me tin­ka­mai pa­si­ren­gę: vil­kė­si­me tin­ka­mus dra­bu­žius, ant gal­vos bus ke­pu­rai­tė, ger­si­me van­de­ns.

Kai lau­ke karš­ta, spe­cia­lis­tė pa­ta­ria ger­ti po tru­pu­tį vi­są die­ną ir ne­lau­kiant, kol pra­dės ka­muo­ti troš­ku­lys. Gė­ri­mas ne­tu­ri bū­ti le­di­nis ar šal­tas, nes toks jis il­giau ­lie­ka skran­dy­je, blo­giau pa­si­sa­vi­na­mos van­de­ny­je iš­tir­pu­sios drus­kos, pa­di­dė­ja pra­kai­ta­vi­mas.

Ne­ga­la­vi­mai – tik pa­vie­niai

Karš­čiai ne tik ma­lo­nu­mais glos­to, bet ir gra­si­na ne­ga­la­vi­mais.

Sma­gu, kad Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riaus spe­cia­lis­tai per­si­kai­ti­nu­sių tvan­kio­se pa­tal­po­se, per­kai­tu­sių­ sau­lė­je ir dėl to pa­ty­ru­sių sau­lės ar ši­lu­mos smū­gį ant­plū­džio ne­su­lau­kė: tik pa­vie­nius at­ve­jus.

Gal ne­žy­miai pa­di­dė­jęs tik kar­dio­lo­gi­nių pa­cien­tų skai­čius. Ta­čiau kons­ta­tuo­ti, jog šiuos ne­ga­lavi­mus iš­pro­vo­kuo­ja bū­tent karš­tis, me­di­kai ne­si­ryž­ta.

Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos sto­ties spe­cia­lis­tai gy­ven­to­jų iš­kvie­ti­mų su­lau­kia pa­na­šiai tiek pat, kiek ir esant vė­ses­niems orams: per ap­skri­tį – iki 300 per pa­rą, ta­me skai­čiu­je iš Šiau­lių mies­to ir Kur­šė­nų gy­ven­to­jų – apie de­vy­nias de­šim­tis.

Grei­to­sios me­di­ci­nos sto­ties vy­riau­sio­sios gy­dy­to­jos pa­va­duo­to­jas Jo­nas Sto­nys va­kar „Šiau­lių kraš­tą“ in­for­ma­vo, kad šie­met ši­lu­mos ar­ba sau­lės smū­gis įtar­tas tik ke­le­tui li­go­nių. Rim­tes­nių pa­sek­mių iš­veng­ta: pa­ka­ko at­sta­ty­ti skys­čius or­ga­niz­me, at­vė­sin­ti kū­ną, iš­ves­ti žmo­gų į vė­ses­nę pa­tal­pą.

„Šir­di­nin­kų? Ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pas juos va­žiuo­ja­me daž­niau ne­gu bet ku­riuo ki­tu me­tų lai­ku. Žmo­nės mo­ka sau­go­tis“, – sa­kė me­di­kas.

Grū­dai by­ra

O kaip žem­dir­biams? Ar svi­li­nan­tis karš­tis ne­su­nio­ko­jo šių­me­čio der­liaus?

Šiau­lių ra­jo­no me­ro An­ta­no Be­za­ro nuo­tai­ka pa­ki­li: vis­kas tvar­ko­je!

Anot me­ro, skelb­ti ekst­re­ma­lią si­tua­ci­ją dėl saus­ros ne­pri­rei­kė. Ūki­nin­kus tru­pu­tį gąs­di­no saus­ra va­sa­ros pra­džio­je. Ta­čiau da­bar, pra­si­dė­jus ja­vap­jū­tei, lie­taus, anot A. Be­za­ro, ne­tgi ne­be­pa­gei­dau­ja­ma.

„Pil­ni lau­kai kom­bai­nų, ki­tos tech­ni­kos. Grū­dai by­ra ne­blo­gai. Tie­sa, grū­dai, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais kiek smul­kes­ni“, – sa­kė Šiau­lių ra­jo­no gal­va.

Kiek­vie­nam žem­dir­biui aiš­ku, kad smul­kes­ni grū­dai reiš­kia ma­žes­nį der­lių. Teks ten­kin­tis tuo, ką tu­ri­me.

Nuė­mus der­lių, dėl per­džiū­vu­sios že­mės ga­li kil­ti šiek tiek pro­ble­mų ją įdir­bant.

Pra­var­tu ži­no­ti

Ši­lu­mos smū­gis ar­ba per­kai­ti­mas – tai pa­vo­jin­ga svei­ka­tai or­ga­niz­mo būk­lė, kai su­trin­ka kū­no tem­pe­ra­tū­ros re­gu­lia­vimo me­cha­niz­mas, su­si­kau­pia ši­lu­mos per­tek­lius or­ga­niz­me, ku­rio kū­nas jau ne­su­ge­ba pa­ša­lin­ti, to­dėl pa­ky­la kū­no tem­pe­ra­tū­ra.

Ši­lu­mos smū­gio (per­kai­ti­mo) simp­to­mai: aukš­ta kū­no tem­pe­ra­tū­ra (ga­li pa­kil­ti iki 38 – 41 laips­nio); odos pa­rau­di­mas ir karš­čia­vi­mas (oda ne­pra­kai­tuo­ja), gal­vos skaus­mas ir svai­gi­mas, spen­gi­mas au­sy­se, pu­siaus­vy­ros su­tri­ki­mas, pa­daž­nė­jęs pul­sas ir kvė­pa­vi­mas, troš­ku­lys, mie­guis­tu­mas, van­gu­mas, ne­no­ras ju­dė­ti.

Jei pa­ju­to­te per­kai­ti­mo po­žy­mius ar pa­ste­bė­jo­te ki­to žmo­gaus blo­gą sa­vi­jau­tą, ne­li­ki­te vie­nas ir ne­pa­li­ki­te ki­to žmo­gaus vie­no, o pa­si­tel­ki­te į pa­gal­bą ki­tus as­me­nis.

Jei per­kais­ta­ma leng­vai, pa­dės šil­tas du­šas, ap­si­try­ni­mas rankš­luos­čiu, su­vil­gy­tu vė­sia­me van­de­ny­je, vė­saus van­dens ar sul­čių gė­ri­mas, ra­my­bės bū­se­na.

Sun­kes­niu at­ve­ju sku­biai iš­ves­ki­te ar iš­neš­ki­te nu­ken­tė­ju­sį­jį iš karš­tos ap­lin­kos; pa­gul­dy­ki­te pa­vė­sy­je ar vė­sio­je vie­to­je bū­ti­nai ant nu­ga­ros, po ko­jo­mis pa­ki­šant pa­gal­vę ar su­vy­nio­tus dra­bu­žius (taip pa­ge­rės gal­vos ir šir­dies krau­jo­ta­ka).

Apk­lo­ki­te ar vy­nio­ki­te nu­ken­tė­ju­sį­jį į su­drė­kin­tą van­de­niu (37 laips­nių) ant­klo­dę, pa­klo­dę, rankš­luos­tį, nuo­lat juos drė­kin­ki­te, jo vei­dą vil­gy­ki­te vė­siu van­de­niu.

Kai kū­no tem­pe­ra­tū­ra nu­kris iki 37,5 laips­nio, drėg­ną ant­klo­dę, pa­klo­dę, rankš­luos­tį pa­kei­sti sau­su ir duo­ti ger­ti vė­sių skys­čių.

Sau­lės smū­gis – tai gal­vos sme­ge­nų pa­žei­di­mas dėl lo­ka­li­nio per­kai­ti­mo il­gą lai­ką tie­sio­giai vei­kiant sau­lės spin­du­liams ne­pri­deng­tą (neap­sau­go­tą) gal­vą ar spran­dą, kai įkais­ta sme­ge­nų dan­ga­lų krau­jo in­dai ir pa­ky­la gal­vos sme­ge­nų tem­pe­ra­tū­ra.

Sau­lės smū­gio simp­to­mai: gal­vos skaus­mas ir svai­gi­mas, spen­gi­mas au­sy­se, mir­gė­ji­mas aky­se, iš­ba­lu­si oda, šal­tas pra­kai­tas, bend­ras silp­nu­mas, py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, pa­daž­nė­jęs kvė­pa­vi­mas ir pul­sas, aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra (ga­li pa­kil­ti iki 41 laips­nio), są­mo­nės ne­te­ki­mas, apal­pi­mas. Ga­li­ma mir­tis nuo ede­mos (sme­ge­nų pa­bur­ki­mo), jei nu­ken­tė­ju­sia­jam ne­su­tei­kia­ma pir­mo­ji pa­gal­ba.

Sku­biai iš­ves­ki­te ar iš­neš­ki­te nu­ken­tė­ju­sį­jį iš karš­tos ap­lin­kos į pa­vė­sį ar vė­sią vie­tą. Pa­gul­dy­ki­te jį tru­pu­tį pa­kel­ta gal­va ar­ba pa­so­din­ki­te. At­sags­ty­ki­te ir at­lais­vin­ki­te dra­bu­žius, ypač apy­kak­lę. Vė­din­ki­te vė­duok­le, ven­ti­lia­to­riu­mi ar ki­ta prie­mo­ne. Api­purkš­ki­te ar su­vil­gy­ki­te vei­dą van­de­niu. Ant gal­vos dė­ki­te šal­tą komp­re­są, jei yra ga­li­my­bė, su le­du. Pa­siū­ly­ki­te vė­ses­nio gė­ri­mo. Jei nu­ken­tė­ju­sį­jį py­ki­na, duo­ki­te iš­ger­ti ko nors rūgš­taus (pvz., van­dens su cit­ri­nos sul­ti­mis).

Jei nu­ken­tė­ju­sy­sis be są­mo­nės, gul­dy­ki­te ant šo­no, vė­din­ki­te, nie­ko ne­gir­dy­ki­te ir sku­biai vež­ki­te į gy­dy­mo įstai­gą ar­ba skam­bin­ki­te skubiosios pa­gal­bos te­le­fo­nu 112.