Kirtimai vėl kelia nerimą vilniečiams

Pastaruosius porą mėnesių, Kalnėnų gyventojų teigimu, istorija kartojasi ir dabar virsta buvusios karinės bazės teritorijoje žaliuojantys medžiai. Medžių kirtimu užsiimanti įmonė teigia, kad žmonės mato tik vieną medalio pusę.

Gyventojų nuogąstavimai pasitvirtino

Kalnėnų mikrorajono gyventojai papasakojo, kad dar vasario mėnesį kirtimus buvusio karinio komplekso teritorijoje (Rūkainių g. 119), kurią neseniai įsigijo UAB „IREC Baltic", atliekančių asmenų prašė pateikti juos leidžiančius dokumentus, nes duomenų apie tai savivaldybės puslapyje nebuvo.

Pasak jų, „Mažas gabaritas" direktorius Genrikas Miskelovičius nurodė, kad kirtimui leidimo nereikia, o pats kirtimas su savivaldybe suderintas.

Nerimaudami, kad gali pasikartoti kelerių metų senumo istorija, gyventojai savivaldybės paprašė pateikti suderinimo dokumentą ir išaiškinti, ką reiškia teritorijoje esančių medžių žymėjimas. Taip pat buvo prašoma nurodyti, ar buvo atlikta medžių būklės ekspertizė ir ar vadovaujamasi jos išvadomis.

Galiausiai gyventojai siekė išsiaiškinti, kaip yra užtikrinamas draudimo pašalinti saugotiniems priskiriamus medžius laikymasis, jeigu atliekant kirtimus, raunant kelmus ir juos išvežant keliamas pavojus ir saugotinų medžių augimvietei, ir tiesiogiai jiems patiems, iškertant dalį daugiakamienių medžių kamienų arba pažeidžiant jų šaknis?

Redakcijos turima informacija, aiškaus savivaldybės atsakymo gyventojai taip ir nesulaukė, tačiau sulaukė su saugotinais medžiais susijusio pažeidimo.

Savivaldybė problemų neįžvelgė

Medžių istorija pradėjus domėtis „Vakaro žinioms", redakcija gavo Miesto aplinkos skyriaus Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto Jaroslavo Čaplios atsakymą. Jame nurodyta, kad „sklypų savininkai ar valdytojai juose augančius nesaugotinus želdinius turi teisę tvarkyti savo nuožiūra, leidimas tam nereikalingas".

Jis taip pat patikslino, kad „kitos paskirties privačioje žemėje, bendrabučių, daugiabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti medžiai nėra saugotini".

„Poskyrio specialistai kartu su Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus specialistais atliko patikrinimą nurodytame sklype. Patikrinimo metu pažeidimų neužfiksuota, buvo nukirsti bei buvo kertami tik leistino dydžio bei rūšių medžiai", - užtikrino valdininkas.

Aplinkosaugininkai konstatavo pažeidimą

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informavo, kad pareigūnai irgi atliko kertamų medžių patikrinimą. „Po tyrimo, pažeidimų nefiksavo, želdiniai šalinti leistino dydžio ir rūšių. Pastebėtina, kad šalintiems želdiniams leidimo nereikėjo, nes jie nesaugotini", - buvo rašoma pavasario pradžioje gautame atsakyme.

Tačiau atlikus patikrinimą balandžio pradžioje buvo konstatuota, kad „neturint reikiamo leidimo buvo nukirstas saugotinas beržas. Už neteisėtai nukirstą medį asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala".

AAD priminė, kad pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas medžių, kurie vadovaujantis Želdynų įstatymu priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 180 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 240 iki 900 eurų.

„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gavę pranešimą atliko patikrinimą, įspėjo darbus vykdančius asmenis dėl galiojančių teisės aktų reikalavimų, ir kad sklype augantis beržas yra saugomas, o jį pašalinti būtų neteisėta. Periodiškai teritorija bus ir toliau tikrinama, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai", - patikino aplinkosaugininkai.

Aiškaus atsakymo į klausimą, kaip bus užtikrinama, kad panašūs incidentai nepasikartotų, AAD nepateikė, tačiau pripažino, kad problemų pasitaiko nuolat.

„Deja, ne visi asmenys laikosi įstatymų ir, šiuo konkrečiu atveju, net gavę įspėjimą, vis tiek pašalino saugotiną medį. Tokiais atvejais pareigūnai atlikę visus reikiamus veiksmus, asmenims taiko administracinę atsakomybę. Be to, nuolat informuojame gyventojus aplinkosaugos klausimais, esame parengę atmintinę, kurioje galima susipažinti su želdinių genėjimo ir kirtimo reikalavimais, sužinoti, kas yra saugotini želdiniai", - patikino institucijos atstovai.

Kas atsakingas už išversta medį?

Su gyventojais kirtimų pradžioje bendravę naujojo sklypo savininko atstovai priminė, kad leidimų kirsti privačioje žemėje augančius medžius ar krūmus reikia tik tuomet, kai jie priskirti saugotiniems. Taip pat buvo akcentuota, kad „sklype šalinami želdiniai neatitinka Kriterijuose nustatytų požymių, kuriais remiantis želdiniai yra priskiriami saugotiniems" bei nurodyta, kad tiek savivaldybė, tiek visuomenė apie vykdomus darbus yra informuota.

Po to, kai AAD sklype užfiksavo pažeidimą, redakcija paprašė situaciją pakomentuoti pačią „IREC Baltic". „Vadovaujantis Vilniuje saugotinais paskelbtų želdinių interaktyviu žemėlapiu, žemės sklype nėra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos paskelbtų saugotinų želdinių. Taip pat, vadovaujantis Miškų valstybės kadastro duomenimis, Žemės sklype miško žemės nėra. Medžių šalinimas atliekamas sudarius sutartį ir paslaugų teikėjui „Mažas gabaritas" pateikus Turto banko perduotus medžių inventorizacinius duomenis. „IREC Baltic" neatliko jokių medžių kirtimų ir jos darbuotojams nėra surašyti administracinių nusižengimų protokolai", - pabrėžė įmonės atstovai.

AAD paprašius patikslinti, kokia įmonė padarė pažeidimą, institucija nurodė, kad „IREC Baltic". Pati įmonė dar kartą patikino, kad jos darbuotojai medžių nekirto ir niekas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tiesa, kas padarė AAD užfiksuotą pažeidimą, įmonė, nors ir buvo klausta, taip pat nenurodė.

Medžius ne tik kerta, bet ir sodina

Įmonės „Mažas gabaritas" vadovas G.Miskelovičius patvirtinęs, kad kelmų rovimu užsiima kita įmonė, teigė, jog saugotinas medis buvo nuverstas netyčia.

„Buvau iškviestas į įvykio vietą, tačiau kelmų rovėjų kaltės neįžvelgiu. Jie rovė kelmus ir kadangi šaknys buvo susipynusios, nuvirto ir saugotinas beržas, - patikslino jis. - Taip, pasitaiko kai medžiai, neturint leidimų, kertami tyčia, tačiau čia - ne tas atvejis. Sklype auga ir daugiau medžių, kurių kirtimui bus reikalingi leidimai, todėl niekas nerizikuotų dėl vieno beržo. Juolab kad gyventojai stebi situaciją ir nuolat kviečia tikrintojus. Per visą mano darbinę praktiką į šį sklypą jie buvo kviečiami ypač dažnai. Sakyčiau, netgi pasiektas savotiškas rekordas."

Taip pat jis patikino, kad medžių šalinimu užsiimantys asmenys nuolat tobulina savo žinias bei ugdo atsakomybę, tačiau su šia sritimi nesusiję žmonės ne visada mato pilną vaizdą.

„Tarkim, pasisakoma už medžių išsaugojimą, nesigilinant į jų būklę. O juk būna medžių, kurių kamienai papuvę ar šaknys pažeistos, todėl jų laiku nenukirtus, vėliau griūdamas medis gali pridaryti nemažai problemų, - pastebėjimais dalinosi G.Miskelovičius. - Tais atvejais, kai išduodami leidimai kirsti saugotinus medžius, jie išduodami kamienų apimčiai. Jeigu gautas leidimas nukirsti 10 medžių, kurių kiekvieno kamienų skersmuo yra 30 cm, kas sumoje sudaro 3 metrus, tai reiškia, kad leidimą gavusi įmonė privalės atsodinti 3 metrus naujų medelių. Po metų dviejų jų suminis kamienų skersmuo bus gerokai didesnis, nes jauni medžiai greičiau auga, tačiau žmonės to nemato arba nežino, todėl visuomenėje įsigalėjo nuomonė, kad kirtėjai tik naikina medžius, tačiau nesirūpina jų atkūrimu."