Entuziastas siūlo gelbėti Gedimino kalną su stebuklingąja paulovnija

Išgelbės paulovnija

Sergejus P., prisistatantis technologu, 12 metų praleido užsienyje ir tik prieš keletą metų grįžo į Lietuvą. Vyriškis įsitikinęs, jog Gedimino kalno eroziją bei pavasario ir rudens nuošliaužas pavyktų sustabdyti, jei kalnas būtų apsodintas Azijoje augančio medžio paulovnija sodinukais. Pakaktų tik kalno reljefe suformuoti tam tikrus barjerus, užpildyti juos žemėmis ir juose pasodint apie 500 sodinukų. Mažuosius medelius pirmaisiais metais vasarą reikėtų laistyti. Žiemą barjerų kraštus, kalbėjo Sergejus, būtų galima papuošti elektros lemputėmis. Jos ne tik šviestų, bet ir apšildytų paulovnijos medelius.

Tiesa, anot Sergejaus, vien pasodinimo nepakanka. Jei tik pasodinsi - medelis augs be jokio streso kaip duota gamtos ir plės į šonus savo šakas bei vešlią lapiją, turinčią daug vertingų baltymų ir mineralų. Šio augalo lapas gali užaugti net metro skersmens. Jei medis būtų auginamas dėl žalio pašaro ar medienos, galėtų augti laisvai. Tačiau norint, kad medis sustiprintų Gedimino kalno šlaitus, būtina, kad paulovnija kuo giliau įleistų į gruntą šaknis.

Todėl, kaip teigė Sergejus, pasodintam medeliui po metų būtina atlikti techninį pjūvį - nupjauti beveik visą antžeminę medžio dalį. Tada medelis nustoja augti tiesiai. Pakinta net medžio lapų forma, o šaknys labai giliai įsišaknija. Būtent tai galėtų sulaikyti Gedimino kalno šlaitų slinkimą. Po 90-100 metų, kai paulovnija, pasibaigus jos amžiui, nudžius, medžio šaknys vis vien išliks išsiraizgiusios kalno šlaitų grunte ir neleis jam slinkti.

Lietuvai tinka trys hibridai

Paulovnija (Paulownia) - tai bervidinių šeimos augalas (lapuotis medis), paplitęs vidurio ir vakarų Kinijoje, Japonijoje. Bet Lietuva yra šiauriau nei Kinija ar Japonija. Ar prisipirkę paulovnijų neapsigausime, kaip apsigavo kai kurie lietuviai, iš verteivų brangiai nusipirkę „ypatingų" palmių. Patikėję, kad jos per žiemą nenušals, apsodinę palmėmis savo sodybas, o pavasarį išvydę, kad palmes lietuviškos žiemos neatlaikė.

Bet Sergejus P. tikina, jog taip neatsitiks Mat kai kurie paulovnijos hibridai gali augti ir kraštuose, kur žiemą būna 27-30 laipsnių šalčio. Anot Sergejaus, iškęstų ir 38 laipsnius šalčio. Vienas šių paulovnijos hibridų - „Pao Tong Z07" atlaiko 30 laipsnių šaltį. Hibridas" 9501,C10" atlaiko 27 laipsnių šaltį. Tokius paulovnijos medžius-hibridus galima išsiauginti ir iš šviežios sėklytės.

Trečias paulovnijos hibridas „Shan Ton", atlaikantis minusinę 27 laipsnių temperatūrą, jau auginamas ne tik Azijoje, bet ir JAV, Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje. Tad pietų ir centrinės Europos valstybėse šis medis jau pakankamai paplitęs. O kaip pavyksta tuos hibridus auginti šiauresnėse Europos valstybėse?

Anot Sergejaus P., paulovnijos hibridai, tinkantys atlaikyti šaltas žiemas, jau sėkmingai auginami ir pardavinėjami Latvijoje. Sodinuko kaina 11-12 Eur. Tačiau ir Lietuvoje, Alytaus rajone veikiančiame medelyne galima įsigyti paulovnijos hibrido „Paulownia Tomentosa" sodinukų. Teigiama, jog šis sodinukas pritaikytas augti Lietuvos klimato sąlygomis.

Žavi rausvai violetiniais žiedais

Paulovnijos medis, dar vadinamas Adomo medžiu, gali išaugti iki 20-25 metrų aukščio. Sodinukas per dvejus metus gali užaugti iki 3 metrų. Medis žydi rausvai violetiniais žiedais 2 mėnesius - balandį ir gegužę. Kai kurie hibridai - gegužę ir birželį. Žiedai medingi. Medžio skersmuo iki 1 metro. Lapai - platūs, širdies formos. Laja - rutulio formos. Medis gyvena apie 100 metų.

Pasižymi lanksčia, už pušį lengvesne mediena, todėl naudojamas baldų gamyboje. Tinka ir biokuro gamybai. Platūs lapai naudojami gyvulių pašarui. Tinka apsodinti parkus, alėjas, puošti sodybas. Tiesa, jauni medeliai gali per mūsiškes žiemas ir apšalti, todėl juos, kol sustiprės, pageidautina per šalčius apvynioti kokia nors stiebą apšiltinančia medžiaga.

Komentuoja Lietuvos dendrologų draugijos narys, arboristas Leonardas MEKIONIS:

Aš nesu Gedimino kalno sutvirtinimo ekspertas, bet nemanau, kad ta paulovnija kažkuo labai ypatinga. Ji ypatinga tik tuo, kad augina labai didelius, plačius lapus ir juos labai greitai augina. Atrodo, kad paulovnija labiausiai tinka biokuro plantacijoms. Gal tiktų ir Gedimino kalnui, aš negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti.

Ar pakenkė Gedimino kalnui jos šlaituose augusių medžių pašalinimas? Piliakalniai turi būti be medžių, kad medžiai piliakalnių ir pilių neuždengtų. Bet šlaitams sutvirtinti medžių šaknys yra labai reikalingos, todėl čia nėra vieno atsakymo. Vienam dalykui norėjo padėti, o kitam dalykui pakenkė. Norėjo gero Gedimino kalno vaizdo, o pakenkė kalno šlaitams.

O dėl techninio pjūvio - jei medelio kamieną nupjausi prie pat žemės, jis ims ne tiesiai į viršų, bet į šonus augti, keroti kaip krūmas. Taip atsitinka su visais augalais, todėl taip atsitiktų ir su paulovnija.

Faktai

* Gedimino kalno pirmosios nuošliaužos pastebėtos 2016 m. Dėl jų laikinai buvo uždrausta kopti į kalną.

* Sudarius kalno sustiprinimo projektą, pirmame etape, kuris baigsis 2027 m., tikimasi sustiprinti pietrytinį šlaitą ir sutvarkyti liftą. Į šį etapą bus investuota 13 mln. Eur.

* Per antrąjį etapą, nuo 2027 m. iki 2032 m., bus stiprinami kiti kalno šlaitai. Į darbus bus investuota 48 mln. Eur.

* Tvirtinimo darbus, kuriuos atliks įmonė „Hidroterra", prižiūri Lietuvos nacionalinis muziejus.