3 nuotr.Amerikos lietuvių akcinė bendrovė atsirado Lietuvoje 1921 metais. Jos tikslas buvo padėti atkurti Lietuvą. Svarbu buvo ir modernizuoti Lietuvą. Bendrovė vykdė platų Lietuvos automechanizacijos darbą. Ši bendrovė plačiau atvedė automobilius ir traktorius į Lietuvą.
Ji įsteigė didelę „Fordsono“ traktorių, „Fordo“ automobilių ir kitų automobilių atstovybę. Iš pradžių bendrovė pradėjo veiklą tik Kaune. Vėliau ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose buvo įsteigtos didelės manufaktūros parduotuvės ir bendrovės skyriai. Ši bendrovė pradėjo reguliarų susisiekimą autobusais su Alytum, Marijampole ir Ukmerge. Vėliau daugiausia ėmė verstis traktorių ir automobilų prekyba. Per metus buvo parduodama nuo 120 iki 360 vienetų automobilių ir traktorių. Jie aprūpinami ir atsarginėmis dalimis. 3 dešimtmečio pabaigoje 20 Kauno autobusų buvo pirkti iš šios bendrovės. Bendrovės dirbtuvėse buvo surenkami Lietuvos keliams pritaikyti dviračiai „Amlit“, kurių sudėtinės dalys buvo gaunamos iš Anglijos ir Vokietijos. Bendrovė nuo 1925 metų pradėjo organizuoti vairuotojų kursus Lietuvoje. Jie buvo organizuojami 2 kartus per metus ir trukdavo 2 mėnesius. Mokytis atvykdavo iš visos Lietuvos. Iki 1929 metų juos baigė iki 1000 asmenų. Dalis buvo apmokoma vairuoti traktorius. Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės steigėjas buvo Romanas. Jis ilgai buvo bendrovės pirmininku. Kurį laiką bendrovės pirmininku buvo A.Smetona, o valdybos nariu generolas S.Žukauskas. Bendrovės pirmininku 1929 metais dirbo Daukša. Valdybos nariai buvo: inž. Morkūnas, P.Virakas ir J.Landsbergis. Direktoriumi dirbo profesorius Mošinskis. Ši bendrovė turėjo savo skyrius Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Bendrovei priklausė Šiaulių elektros stotis.
Panevėžyje bendrovės skyrius atidarytas 1928 metais rugpjūčio 20 dieną. Jis įsikūrė adresu Batalijono gatvė Nr. 2. Tai buvo V. ir S.Subockių namai. Vėliau jų biuras buvo adresu Gedimino aikštė Nr.3. Bendrovė vertėsi prekyba automobiliais, traktoriais, autobusais ir turėjo savo žinioje autobusų stotį. Prekyboje buvo automobiliai ,,Ford“, ,,Linkoln“, traktoriai ,,Fordson“ ir dviračiai ,,Amlit“. Vėliau buvo motociklai ,,Clewlend“ ir įvairios žemės ūkio mašinos. Visos šios transporto priemonės buvo aprūpinamos atsarginėmis dalimis. Traktoriai ūkininkams buvo parduodami ir išsimokėtinai. Vėliau dėl nesutarimų su Plentų ir kelių eksploatavimo tarnyba autobusų stotį iškėlė kitur. Pats skyrius laikinai buvo išsikėlęs į centrą. Nuo 1929 metų bendrovė ėmė pardavinėti ir radijo aparatus ,,Telefunken“. Panevėžio spauda rašė, kad nuo 1932 metų vasario mėnesio 1 dienos 2 mėnesių vairuotojų kursai organizuojami ir Panevėžyje. 1933 metais bendrovė 20 proc. sumažino dviračių ,,Amlit“ kainas. Dabar vyriškas dviratis kainavo nuo 240 iki 260 litų, brangiausias moteriškas iki 275 litų. Šie dviračiai pasidarė labai populiarūs Lietuvoje. Šiems dviračiams buvo duodama 3 metų garantija. Juos buvo galima pirkti išsimokėtinai. Mokėti reikėjo 25 litus per metus. Siūlant pirkti tuos dviračius buvo nurodoma, kad paremsite lietuvišką pramonę. Amerikos lietuvių bendrovė Panevėžyje adresu Savanorių aikštė Nr. 3 turėjo didelį garažą ir jame buvo remontuojami motociklai, automobiliai. Tai buvo didžiausia tokio transporto remonto dirbtuvė Panevėžio mieste. 1933 metais bendrovėje jau buvo galima užsisakyti autobusą vykstant į ekskursijas. Nuo 1934 metų Amerikos lietuvių akcinės bendrovės Panevėžio skyrius vėl prižiūrėjo Autobusų stotį Panevėžio mieste. 1934 metų spaudos duomenimis autobusas iš Panevėžio į Kauną išvykdavo 5 valandą ir vykdavo per Raguvą. Kitas autobusas tokiu pat laiku išvykdavo į Kauną per Naumiestį. Kelionė kainavo 8 litus. Į Biržus iš Panevėžio išvykdavo 15 valandą. Kaina 6 litai. Į Anykščius išvykdavo 16 valandą. Kelionės kaina 3,50 Lt. Į Kupiškį išvykdavo 16.30. Kelionės kaina 3 litai. Į Rokiškį vykdavo ne kasdien 16 valandą. Kelionės kaina 5 litai. 1937 metų spaudos duomenimis, autobusas iš Kauno į Panevėžį išvykdavo 7 valandą ir grįždavo 15 valandą 30 minučių. Autobuso bilietas nuo Panevėžio iki Ramygalos, 1937 metų duomenimis, kainavo 1,80 lito. Tokia kaina žmonės buvo patenkinti. Iš Biržų autobusas išvykdavo 6 valandą ryto. Į Biržus griždavo 6 valandą vakare. Autobusų maršrutai buvo nuostolingi žiemos metu. Keliai tapdavo sunkiai išvažiuojami. Kelių valymas reikalavo papildomų išlaidų. Susisiekimui autobusais didelę konkurenciją sudarė traukiniai.
1930 metais Panevėžio mieste suorganizuotas susisiekimas autobusais. Tam labai priešinosi vežikai su arkliniu transportu. Iš pradžių šiuo verslu vertėsi žydų tautybės asmenys. 1936 metais Amerikos lietuvių akcinės prekybos bendrovės skyrius Panevėžyje ėmėsi šios veiklos. 1936 metų pradžioje bendrovė atnaujino nutrūkusį susisiekimą autobusais. Iš pradžių paleistas tik vienas bandomasis autobusas. Dėl nesutarimų su vežikais laikinai to sumanymo buvo atsisakyta. Vėliau susisiekimas atnaujintas nuo 1936 metų spalio 26 dienos. Jis kursavo maršrutu Laisvės aikštė - Geležinkelio stotis ir Laisvės aikštė iki mergaičių gimnazijos. Vėliau numatyta paleisti autobusą iš Panevėžio miesto iki Pajuosčio kareivinių. Panevėžyje buvo plačiai reklamuojami ir parduodami ,,Amlit“ dviračiai. Jie tapo labai populiarūs tarp panevėžiečių.
1938 metais Amerikos lietuvių bendrovės Panevėžio skyrius sustabdė savo veiklą. Nuo metų pradžios nustojo kursuoti bendrovės autobusai mieste. Bendrovė turėjo ir automobilių dirbtuves. Jos irgi nustojo veikti. Nustojus kursuoti autobusams mieste vežikai pakėlė kainas.
Amerikos lietuvių prekybos akcinė bendrovė daug nuveikė modernizuodama visą Lietuvą ir atskirus jos regionus.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
