Žolinės atlaiduose tradiciškai skambės ir Kauno valstybinis choras

Primename, kad Pažaislyje ypač iškilmingai švenčiami Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai. O plačiosios visuomenės ypač mėgstami kasmetiniai Pažaislio muzikos festivaliai, kurių dalis koncertų vyksta vienuolyno erdvėje. Vienas festivalio akcentų kaip tik ir yra prof. Petro Bingelio vadovaujamo Kauno valstybinio choro dalyvavimas Žolinės atlaiduose.

Prieš ketvirtadienio pasirodymą choro vadovas bei vienas iš Pažaislio muzikos festivalio organizatorių P. Bingelis naujienų agentūrai ELTA sakė, kad tai – Pažaislio bažnyčios bei Kauno choro gražaus bendradarbiavimo liudijimas. Toks bendradarbiavimas tęsiasi jau per 20 metų.

„Šiemetinė choro pasirodymo Žolinės atlaiduose Pažaislyje programa skirta ir garsaus muzikos kūrėjo Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms. Priminsiu, kad 2019-uosius Seimas yra paskelbęs Juozo Naujalio metais. Todėl Pažaislio bažnyčioje skambės Kauno valstybinio choro atliekamos J. Naujalio „Mišios“, o po jų – ir šio kompozitoriaus pasaulietinio pobūdžio kūriniai“, – teigė Eltai P. Bingelis.

Žolinės atlaidai Pažaislyje, tikinčiųjų teigimu, iš tikrųjų yra ypatingi bei išskirtiniai. Prisiminti vienuolyno istoriją padeda Kauno arkivyskupijos interneto svetainė, kurioje minima, kad pirmieji kamalduliai į Pažaislį atvyko 1661 metais ir čia gyveno iki 1832-ųjų. Fundacijos aktas pasirašytas 1664 metais, o vienuolyno ir bažnyčios statyba pradėta 1667-aisiais. 1712 metų spalio 15-ąją Pažaislio vienuolyno bažnyčia buvo pašventinta suteikiant jai Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą titulą. Tačiau statybos darbai vienuolyne nebuvo baigti, jie užtruko ilgiau.

XVII a. ansamblį vienuolių kamaldulių ordinui suprojektavo italų architektas Giovanni Battista Frediani, bažnyčią ir vienuolyną freskomis (jų yra apie 140) ištapė florentietis dailininkas Michelangelo Palonni, stiuko lipdinius kūrė Giovanni Battista Merli. Kompleksas pastatytas pagal kamaldulių vienuolynams būdingą retą šešiakampį planą, simbolizuojantį kamaldulių herbą su Eucharistijos taure. Bažnyčia turi didingą šešiakampį kupolą, 4 koplyčias. Centrinėje bažnyčios kupolo freskoje vaizduojama įspūdinga Švč. Mergelės Marijos karūnavimo scena. Viename freskų cikle atsispindi ir 1009 m. Kvedlinburgo analuose aprašyta Šv. Brunono, pirmojo vienuolio misionieriaus Lietuvoje, misija.

Pažymėtina, kad Pažaislį šimtmečiais garsino ne tik vienuolyno architektūra bei meninės vertybės, bet ir nežinomo autoriaus tapytas Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu (populiariai vadintas Kamaldulių Dievo Motina) atvaizdas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčios didžiajame altoriuje. Šį kamalduliams dovanotą Dievo Motinos paveikslą Kristupas Pacas 1661-aisiais buvo gavęs dovanų iš popiežiaus Aleksandro VII. Dramatiška buvo ne tik Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios, bet ir jo traukos centro – Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu atvaizdo –istorija. Stačiatikių vienuoliai, pasitraukdami iš Pažaislio, išgabeno jį į Rusiją. Tik 1928-aisiais atgautoji Kamaldulių Dievo Motina grįžo į Pažaislį seserų kazimieriečių globon (1920 m. Pažaislio vienuolynas atiduotas iš Čikagos į Lietuvą atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims ir jų rūpesčiu buvo remontuojamas).

Vienuolynui einant iš rankų į rankas, 1950 metais paveikslas perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką. Iš čia 1978-aisiais pavogtas, bet po metų surastas, vėliau restauruotas. 2000-aisiais, lydimas gausios maldininkų procesijos, jis iškilmingai grąžintas į Pažaislį. Seserims kazimierietėms vienuolynas sugrąžintas 1992 metais, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.

Pažaislis šiandien - ne tik Šv. Kazimiero kongregacijos seserų namai, bet, jų rūpesčiu, ir religinės, dvasinės, kultūrinės traukos centras. Neišpasakytai didelė tebėra ir Gražiosios Meilės Motinos galia – piligrimai ir maldininkai prašyti malonių ir dėkoti už jas į Pažaislį atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos, ypač – iš Lenkijos.