1 nuotr.Vokalinis kolektyvas „Theatre of Voices“ („Balsų teatras“) su savo įkūrėju, garsiu atlikėju ir dirigentu Polu Hilieru (Paul Hillier) atvyksta į Lietuvą. Spalio 30 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyks vienintelis grupės pasirodymas Baltijos šalyse. Programoje - meditatyvūs ir užburiantys pasaulinių muzikos garsenybių Arvo Parto (Arvo Part) ir Deivido Lango (David Lang) kūriniai.
„Viskas, prie ko prisiliečia Polas Hillieras, tampa choro muzikos auksu“, - rašo „New York Times“.
Ir iš tiesų, P. Hiliero vadovaujami ansambliai, kurių buvo ir yra ne vienas, stebina atlikimo kokybe bei įtaigiu, dažnai netikėtu repertuaru. Viso pasaulio melomanai bene geriausiai žino P. Hiliero įkurto ansamblio „The Hilliard Ensemble“ ir saksofono žvaigždės Jano Garbareko (Jan Garbarek) kompaktinę plokštelę „Officium“ - ji tapo estetiniu epochos atskaitos tašku, pagal kurį matuojamas ansamblinio dainavimo meistriškumas, vokalo grynumas ir skaidrumas, paradoksaliai susiliejantis su visai kitokio žanro ir instrumento - džiazo - improvizacijomis.
„Vilniaus festivalių“ 2011 m. surengti „The Hilliard Ensemble“ ir saksofonisto J. Garbareko pasirodymai sulaukė didžiulės sėkmės ir Vilniuje - Lietuvos publika per kelias dienas išpirko visus bilietus ir į pirmąjį, ir į papildomą koncertą.
Su „The Hilliard Ensemble“ suformuotą vokalinės kultūros ir išgrynintos dainavimo estetikos sampratą P. Hilieras perkėlė ir į antrąjį savo įkurtą ansamblį „Theatre of Voices“.
Gyvuodamas nuo 1990 m. šiandien „Theatre of Voices“ pripažįstamas kaip viena iš geriausių pasaulio vokalinių grupių. Įtakingas muzikos žurnalas „Gramophone“ pabrėžia ansamblio „aukščiausios prabos meistriškumą“, o „New York Times“ šitaip apibūdino sausakimšą ansamblio koncertą garsioje „Carnegie Hall“ salėje: „Stulbinama!„
„Theatre of Voices“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas P. Hilieras muzikos kritikų neretai lyginamas su mitologiniu graikų karaliumi Midu, kuris, kaip minėta, viską, prie ko prisiliesdavo, paversdavo auksu. Iš tiesų P. Hilieras, pats būdamas puikus atlikėjas, baritonas, turi nepaprastą dirigento ir muzikos vadovo talentą. Jį ypač domina senoji ir šiuolaikinė muzika, ypatingi asmeniniai kūrybiniai ryšiai jį sieja su A. Partu ir Stivu Raichu (Steve Reich).
1996-2003 m. P. Hilieras vadovavo Indianos universiteto Senosios muzikos institutui - pripažintai muzikos studijų institucijai, tačiau ilgainiui jis pasijuto per daug nutolęs nuo koncertinės scenos. Todėl 2001 m. su malonumu priėmė pasiūlymą tapti Estijos filharmonijos kamerinio choro vyriausiuoju dirigentu ir grįžo į Europą. Tuo labiau, kad atlikėjas nepaprastai žavėjosi A. Parto kūryba, net parašė apie jį knygą, o 2007 m. P. Hilieras pelnė „Grammy“ apdovanojimą už A. Parto kūrinio „Da Pacem“ įrašą.
2003 m. P. Hilieras įsikūrė Danijoje ir nuo tol vadovauja Kopenhagos ansambliui „Ars Nova“. 2008 m. jis tapo Airijos nacionalinio kamerinio choro vadovu. Sugrįžimas į Senąjį žemyną jį paskatino atnaujinti ir legendinį ansamblį „Theatre of Voices“ - nuo 2004 metų skaičiuojamas naujas ansamblio gyvavimo etapas. Antai 2007 m. specialiai ansambliui sukurto D. Lango kūrinio „The Little Match Girl Passion“ („Mergaitės su degtukais pasija“) premjera Niujorko „Carnegie Hall“ salėje pelnė autoriui Pulicerio (Pulitzer) premiją, o kūrinio kompaktinė plokštelė - „Grammy“ apdovanojimą ansambliui ir jo vadovui (2010).
„Theatre of Voices“ nuolat pasirodo prestižinėse scenose - Edinburgo festivalyje, Londono „Barbican“ centre, Niujorko „Carnegie Hall“.
