1 nuotr.Kovo pradžioje Nacionaliniame operos ir baleto teatre - kompozitoriaus Gintaro Sodeikos operos „Post futurum“ premjera. Ji dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tačiau istorija operoje nebus vaizduojama vien prakilniai ir didingai. Libreto autorius Sigitas Parulskis sako, kad kartais į tokius dalykus kaip valstybė ar tauta sveika pažvelgti su humoru.
„Kai man pasiūlė rašyti operos libretą, vienas iš pageidavimų buvo, kad tai būtų mažorinės tonacijos kūrinys. Aš stengiausi“, - pripažįsta S. Parulskis.
Librete atspindėtų istorinių įvykių chronologija apima trumpą laiką nuo 1917 m. gruodžio 11 d. iki 1918 m. vasario 16 d. Bet anaiptol ne visi jame vaizduojami įvykiai realūs.
„Opera prasideda Dievo ir Šėtono dialogu. Bet šie personažai operoje nebus abstraktūs gėrio ir blogio įsikūnijimai. Holivudas turi terminą drammedy, kuriuo vadinama drama su komiškais elementais. Mūsų kūrinys taip pat turės, jei ne komiškų, tai bent jau linksmesnių spalvų“, - teigia „Post futurum“ libreto autorius.
Skaitydamas Vasario 16-osios akto signatarų biografijas ir memuarus, istorikų tyrinėjimus, S. Parulskis atrado daug įdomios medžiagos, tačiau neslepia, kad operos libretą vien iš to sudėlioti būtų sudėtinga. Kaip tik todėl operoje atsirado Dievas ir Šėtonas, kurių dialogo idėja pasiskolinta iš Jobo knygos.
„Taigi Dievas su Šėtonu nuobodžiaudami aptarinėja pasaulio reikalus. Jie suka savo kosminę ruletę, kol rodyklė stabteli ties žodžiu „Lietuva“. Dievas Lietuvos niekada nėra girdėjęs. Šėtonas jam aiškina, kad tai maža valstybė, kuri šįmet švenčia savo nepriklausomybės šimtmetį. Jos gyventojai keisti, nes vieni iš jų valstybę garbina kaip dievą, o kiti, savo ruožtu, nekenčia jos kaip šėtono. Dievas tuo susidomi, ir Šėtonas Lietuvos nepriklausomybės istoriją suvaidina jam kaip operą“, - libreto sprendimą pristato rašytojas.
Muziką operai parašė Gintaras Sodeika, scenografiją kuria Gintaras Makarevičius, kostiumus - Agnė Kuzmickaitė, vaizdo projekcijas - Rimas Sakalauskas. Pastatymo režisierius - Oskaras Koršunovas, choreografė - Vesta Grabštaitė. Premjeros muzikos vadovas ir dirigentas - Robertas Šervenikas.
