2 nuotr.Maestro Sauliaus Sondeckio širdyje džiaugsmas ir liūdesys rugsėjo 1-ąją buvo greta. Tautos šviesulį džiugino jo vardu pavadintos Šiaulių konservatorijos šventinimo iškilmės, tačiau džiaugsmą kaustė nerimas dėl Lietuvoje šiuo metu vykdomo kultūros genocido.
“Lietuvoje muzikinė kultūra išnyks, o ją pražūtingomis reformomis naikinanti valstybė degraduos”, - atsiduso prof. S.Sondeckis. Lietuvos muzikos korifėjai kol kas nenuleidžia rankų, tik ar atsilaikys jie? Kas užpildys Lietuvos padangėje beatsiveriančią spragą - kinai, korėjiečiai ar japonai?
Didžiulė atsakomybė
“Mes - jau ne Šiaulių konservatorija, o Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorija! - džiaugsmingai pranešė į iškilmes konservatorijos kiemelyje susirinkusiai muzikos mėgėjų miniai talentų kalvės direktorė Irena Asauskienė. - Turime daug gerų vaikų, dar geresnių mokytojų, kurie iš moksleivių išaugina respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatus”.
I.Asauskienė “Respublikai” prisipažino: kartu su didžiule garbe maestro S.Sondeckio vardas konservatorijai suteikia ir itin didelių įpareigojimų.
“S.Sondeckis žinomas ir gerbiamas visame pasaulyje, todėl ir mums, ir mūsų auklėtiniams tenka didžiulė atsakomybė, - teigė konservatorijos direktorė. - Džiugu, kad vaikai tą gerai supranta. Į Italiją ar Prancūziją mūsų auklėtiniai jau važiuos kaip Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorijos moksleiviai. Jie privalės būti pasitempę dar labiau negu iki šiol”.
Rugsėjo 1-ąją Šiaulių S.Sondeckio konservatorijoje pasitiko 340 mokinių. Iš jų - 64 abiturientai. Konservatoriją, įsteigtą dar 1939-aisiais, pašventino Šiaulių universiteto kapelionas kun. Rimantas Pranskaitis. Po iškilmių konservatorijos bendruomenė rinkosi Šiaulių katedroje - čia Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, skambant konservatorijos auklėtinių giesmėms, laikė mišias, pašventino S.Sondeckio vardu papuoštą konservatorijos vėliavą ir palaimino visus susirinkusiuosius.
Sunkiau nei koncerte
Prof. S.Sondeckis sunkiai tramdė jaudulį ir mintimis vis grįždavo į Šiauliuose prabėgusius jaunystės metus. Kai eidavo į pamaldas toje pačioje Šiaulių katedroje, kurioje priėjo pirmosios išpažinties ir priėmė pirmąją komuniją. Kai 1939-aisiais, vokiečiams uždarius Klaipėdos muzikos mokyklą, tapo Šiauliuose įsteigtos konservatorijos moksleiviu ir čia mokėsi kelerius metus.
“Išmokau nesijaudinti koncertuose, diriguojant nei rankos, nei kojos nedreba, o dabar jaučiuosi kaip mokinukas, - prisipažino po iškilmių “Respublikai” maestro. - Toks pagerbimas ir įamžinimas man buvo labai netikėtas. Ši diena išliks viena iš įsimintiniausių mano gyvenime. Už pagerbimą ir palaiminimą noriu labai padėkoti Jo Eminencijai Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui. Tai neapsakoma dovana, o man - dar ir ypatingi sentimentai, nes Šiaulių katedroje buvo daug įsimintinų akimirkų”.
Šiauliai - prof. S.Sondeckio gimtinė, Šiauliai - iškilaus šviesuolio Alma Mater. Su Šiaulių konservatorija maestro sieja ne tik tai, kad jis buvo vienas pirmųjų šios mokymo įstaigos mokinių. Ryšiai niekad nebuvo nutrūkę - maestro nuolat čia atvykdavo, bendraudavo su mokytojais ir mokiniais, pirmininkaudavo ir valstybinių egzaminų komisijai. Ir dalyvavo konservatorijos kūrybinėje veikloje.
Už didžiulį indėlį į Šiaulių konservatorijos veiklą prof. S.Sondeckis dėkojo iškiliems Lietuvos muzikos pasaulio korifėjams - nusipelniusiam kultūros veikėjui Petrui Juodelei ir Šiaulių miesto garbės piliečiui Jonui Lamauskui, ilgus metus vadovavusiems šiai jaunųjų talentų kalvei Šiauliuose.
Lįsti į skolas ar studijuoti nemokamai?
- Ar normalu, kad jauniesiems talentams mokslo metai Muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje šiuo metu kainuoja apie 19,5 tūkst. litų? - pasiteiravo “Respublika” prof. S.SONDECKIO.
- Bijau, kad tokia situacija gali būti mirtina injekcija Lietuvos muzikinei kultūrai. Norint gauti profesionalią kvalifikaciją, mokytis reikia šešerius metus. Per šešerius metus studentas turi sumokėti beveik 120 tūkstančių litų. Štai jums ir muzikantas, baigęs mokslus su tokia skolų kupra, už kurią dar reikia ir palūkanas mokėti. Kada jis tą skolą grąžins?
- O kokio atlyginimo gali tikėtis Muzikos ir teatro akademiją baigęs jaunasis muzikantas?
- Jeigu jis gros Šiaulių kameriniame orkestre - gali uždirbti 600 litų per mėnesį. Jeigu jis gros kuriame nors valstybiniame orkestre - gaus apie 1,5 tūkstančio litų. Gal 2 tūkstančius. Ar įmanoma bus iš tokių algų grąžinti skolas? O jei jis dirbs kur nors mokytoju? Negalvokime, kad visi, baigę Muzikos ir teatro akademiją, taps tarptautinio rango solistais ir gaus dešimtatūkstantinius honorarus. Tokių galbūt atsiras vienas per 10 metų. O kiti?
- Dėl to mūsų jaunuosius talentus ir išgraibsto užsienio valstybės, besirūpinančios ateities kartomis labiau nei Lietuva?
- Austrijoje, Vokietijoje, kur yra seniausios pasaulyje muzikinės tradicijos, muzikos mokslas nemokamas. Lietuvoje vidurinė grandis, kuriai priklauso ir konservatorija Šiauliuose, dirba labai gerai. Geriausi mūsų parengti jaunieji muzikai be sunkumų išlaiko egzaminus beveik į bet kurią užsienyje esančią aukštąją muzikos mokyklą. Tai ką jiems rinktis - lįsti į skolas studijuojant Lietuvoje ar studijuoti nemokamai užsienyje su perspektyva ten padaryti muzikinę karjerą? Tačiau Lietuvoje neįmanoma to išaiškinti - čia priimami kitokie sprendimai. Ar žmonės, priimantys tokius sprendimus, ką nors galvoja? Ar jie moka skaičiuoti?
Nebus kam užleisti scenos
- Ar sugebės Lietuvoje tokiomis sąlygomis išaugti dar viena tokia muzikų karta kaip jūsų, jei jaunieji muzikai ir toliau bus apkraunami tokiais mokesčiais?
- Kas rinksis tokią profesiją, su kuria neįmanoma išbristi iš skolų? Jeigu jau išsimokslinimas įvertinamas 120 tūkstančių, tai būkite malonūs, suteikite galimybę ir užsidirbti. Kad tas muzikantas galėtų bent per dešimt metų grąžinti skolą. Dabar, norėdamas tai padaryti, muzikantas kiekvieną mėnesį nuo algos turi atidėti po tūkstantį. Sakykite, kokios profesijos atstovas gali sau tą leisti? Muzikos ateitis Lietuvoje bus sunaikinta. Mūsų ateities gyvenimo modeliuotojams muzikinė kultūra nereikalinga. Jie ją lengva širdimi ir naikina. Bet juk reikės Operos teatro, bent vieno gero simfoninio orkestro - juk negrįšime į akmens amžių. Mūsų išugdyta karta pasens, išmirs. Iš kur imsime specialistų? Manau, iš Kinijos, iš Japonijos, iš Korėjos. Bet ar jie važiuos čia už tokius atlyginimus?
- Menas ir kultūra yra valstybės išlikimo garantas. Ar negresia išnykimas pačiai valstybei, vykdančiai tokią politiką?
- Dar Platonas yra pasakęs: “Jei mes norime priartėti prie visatos paslapties išaiškinimo, tik du mokslai - matematika ir muzika - gali mus prie to priartinti”. Kas liks iš valstybės? Visiška degradacija. Ta degradacija tam tikrą visuomenės dalį jau yra palietusi. Degradacija plėsis toliau, o jos atlaikyti niekas negalės. Gal tikras intelektas ir tikros asmenybės jau nebereikalingi? Gal mes pozicijas užleisime didžiosioms kultūroms, didžiosioms valstybėms? Gal joms ir esame reikalingi tik kaip patarnaujantis personalas? Greičiausiai to ir siekiama. Nes dabar taip sistemingai ir taip stipriai naikinama muzikinė kultūra! Pirmiausiai smogiama vaikų muzikos mokykloms - joms neduoda formalaus muzikinio mokymo statuso. Kai tik pakertama apatinė grandis, joks pastatas nestovės be fundamento - nugrius. Aukštąją grandį apkrovė nepakeliamais mokesčiais - ten niekas neis. O ta vidurinė grandis, kuriai mes atstovaujame, sunyks pati, nes konservatorijoms parengtų vaikų nebus.
Kultūros naikinimas
- Nejaugi valstybės politika stipresnė už muziką?
- Nebeturėsime muzikinės kultūros. Kažkam jos labai nereikia. Totalios griūties aš jau nesulauksiu. Nes kurį laiką po tokios reformos muzikinė kultūra dar laikysis. Juk ir medis pjaunamas ne išsyk nugriūna. O kai grius, jau bus per vėlu. Lygiai tą patį jie padarė ir su stojamaisiais egzaminais į meno mokyklas: su tais krepšeliais, tais skaičiavimais, ta visiška nesąmone. Kad tikras menininkas būtų, reikia suvokti jo tikrus meninius sugebėjimus. Jeigu tokių sugebėjimų yra - jam reikia sudaryti visas sąlygas, kad jis galėtų toliau mokytis. O čia jį apkrauna visokiausiais balais, skaičiais ir jis neįstoja... Kokių reformų jiems reikia ir kam? Kodėl reformuojama ten, kur viskas gerai? Gal ministras Steponavičius daugiau išmano už mane, kam reikia mokytis smuiku, o kam nereikia? Muzikinei kultūrai tokia reforma yra genocidas. Kiek bandome juos sustabdyti - su mumis niekas nesikalba. 12 žymiausių Lietuvos muzikų parašėme kreipimąsi į prezidentę, Seimo pirmininkę, ministrą pirmininką, tačiau likome neišgirsti.
Maestro Sauliaus Sondeckio dosjė
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
