1 nuotr.Kultūros ministerijos iniciatyva sukurtas „Čiurlionio kelias“ tęsiasi per didžiąją Lietuvos dalį, beveik 500 kilometrų, ir sujungia Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę bei Palangą – vietas, kurios yra susijusios su Lietuvos genijaus - dailininko ir kompozitoriaus - Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimu bei veikla. Kultūros kelyje šiuo metu pristatomos 97-ios vietos ir objektai.
„Čiurlionio namų“ Vilniuje vadovas ir M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas tikisi, kad šis kelias sudomins turizmo agentūras ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Iš tikrųjų Čiurlionis yra prisilietęs prie pačių įvairiausių Lietuvos vietų, nuo Lietuvos dvarų iki miestų, pajūrio, pačių gražiausių gamtos vietų. Visur mes per šį kelią atrandame, kad čia taip pat buvo Čiurlionis. Ir ta vieta, kaip tas jaunas medelis, gali pražysti ir augti, žmonės gali jausti įkvėpimą, kai vaikšto Čiurlionio vietomis“, - sakė R. Zubovas.
Kartu jis pabrėžė, kad garsusis jo prosenelis nebuvo namuose užsidaręs ir šalies veikloje nedalyvaujantis menininkas, priešingai – M. K. Čiurlionis ne tik daug keliavo, buvo labai išprusęs, domėjosi visuomeniniu gyvenimu, bet ir sukūrė dvasinę Lietuvos viziją. Tokį M. K. Čiurlionio įvaizdį esą puikiai atskleidžia kultūros kelias.
„Aš esu šališkas stebėtojas, bet man atrodo, kad, jeigu Čiurlionis nebūtų taip raiškiai savo mintimis, savo darbais – ir literatūriniais, ir muzikiniais, ir tapybiniais - taip ryškiai suformavęs tos dvasinės Lietuvos vizijos, Lietuvos, kaip valstybės, kaip šalies, kaip kažkokios modernios civilizacijos vizijos, – kažin ar 1918 metais būtų įvykęs tas lietuviškas stebuklas. Man atrodo, kad labai svarbu buvo, kad tokio lygio menininkas taip nuoširdžiai įsijungtų į Lietuvos kūrimą“, – sakė R. Zubovas
„Čiurlionio kelias“ sujungė 7 savivaldybes ir daugybę institucijų, saugančių ir puoselėjančių M. K. Čiurlionio atminimą.
Kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės teigimu, „Čiurlionio kelias” gimė iš meilės Lietuvių tautos genijui.
„Kai gimė kelio idėja ir pradėjome ją įgyvendinti, buvo akivaizdu, kad kelias jau yra, tik reikėjo jį nutiesti geografiškai, sujungiant į vieną visumą. (…) Čiurlioniui Lietuvoje jau yra skirta daug institucijų, renginių, festivalių, konkursų ir kitokių dalykų. Sakyčiau, kad tas kelias gimė iš meilės mūsų tautos genijui, iš noro, kad būtų vienoje visumoje surinkta, sutelkta pagrindiniai dalykai, kurie yra susiję su jo gyvenimu”, - sakė G. Žemaitytė.
Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza pabrėžė, kad šis kelias atitinka visus europinius reikalavimus kultūros keliams. Kartu tai bus rinkodaros projektas, kurio įgyvendinimui ketinama pasitelkti ir verslo atstovus.
